Praėjusią savaitę Rukloje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pareiškė, jog bus rengiamasi, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, šalyje būtų dislokuojama per dešimt dienų. Jai pritarė ir Lietuvos krašto apsaugos ministras A.Anušauskas.
Pasak A.Anušausko, Vokietijos brigada būtų dislokuojama Lietuvoje per dešimt dienų krizės laikotarpiu ir tokios spartos visiškai pakanka.
„Prisiminkime Ukrainos atvejį – beveik 90 dienų buvo žinoma informacija apie Rusijos pajėgų telkimą jos pasienyje“, – sakė jis.
Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė besitikintys, jog brigada bus dislokuota nuolatos.
Šie ministrų teiginiai sukėlė ne tik opozicijos, bet ir A.Anušausko bendražygių kritiką. Krašto apsaugos ministrui kritikos pažėrė ne tik opozicinių valstiečių ir žaliųjų atstovas, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas, bet ir šio komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
A.Anušauskas į šią kritiką sureagavo sarkastiškai. „Negali sakyti, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete tarp vadovų nėra sutarimo ir vienybės – pirmininkas su opoziciniu D.Gaižausku puikiai sutaria ir dirba ranka rankon“, – savo paskyroje „Facebook“ parašė ministras.
G.Landsbergis: susitarimas yra ne toks
„Šiandien situacija yra de facto tokia ir vokiečiai tai patvirtino, kad taip, mes pas jus atvyksime, jeigu pavojus kiltų. Mes tą žinome, bet susitarimas yra ne toks“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas ir valdančiųjų konservatorių lyderis.
-
Premjerė ir Vokietijos gynybos ministrė aptarė spartesnį karių įsikūrimą Lietuvoje
-
Ch.Lambrecht: turime įvertinti Rusijos grasinimus Lietuvai ir būti pasirengę
-
Ramūnas Vilpišauskas: Prieštaringas Vokietijos lyderystės ilgesys
-
G.Nausėda: Vokietija turi brigados pratybų planus Lietuvoje
-
V.Zelenskis O.Scholzą ir E.Macroną ragino griežtai reaguoti į Rusijos smūgius Ukrainoje
„Prezidento Nausėdos ir kanclerio Scholzo pasirašytas susitarimas kalba apie kovai pasiruošusią brigadą Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, Vyriausybė su Krašto apsaugos ministerija jau yra suderinusi infrastruktūros brigadai priimti planą.
„Iš tų datų yra aišku, kada Lietuva bus pasirengusi priimti brigadą. Ir turbūt nėra keista, kad norėtųsi, kad tiek ir ministras, ir apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečius įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių. To neišgirdome“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Ką sutarė šalių lyderiai?
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdo ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas, ją sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos, kurias potencialiai papildys galimi tarptautiniai elementai.
Anot susitarimo, tai daroma siekiant, „kad būtų suformuota galinga ir išskirtinai tik šiam tikslui skirta kovinė formuotė, pasirengusi greitam dislokavimui ir panaudojimui“.
Komunikate rašoma, kad šios pajėgos bus integruotos į regioniniu mastu orientuotą, intensyvią ir išsamią pratybų programą, kurioje dalyvaus rotacinės pajėgos ir Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos pajėgos, siekiant pagerinti ir užtikrinti sąveiką, sanglaudą, kovinį veiksmingumą ir greito pastiprinimo galimybes.
Šiame pranešime minimas priešakinis vadovavimo elementas Lietuvoje dislokuotas rugsėjį.
Tikisi daugiau informacijos iš A.Anušausko
Rukloje Vokietijos karius šeštadienį aplankiusi gynybos ministrė Ch.Lambrecht tvirtino, kad „mes užtikrinsime, kad brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per nedidelį laiko tarpą, per dešimt dienų“.
Kartu su ja spaudos konferencijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šio termino pakanka reakcijai į pajėgų telkimą prie šalies sienų, o tai parodė ir patirtis Ukrainoje.
G.Landsbergis sakė besitikintis, kad A.Anušauskui yra žinoma daugiau informacijos apie galimą Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje nuolat.
„Bet keista, kodėl tada jis to nepasako“, – teigė užsienio reikalų ministras.
„Iki šiol Lietuvai nereikėjo kalbėti apie brigadų priėmimą, infrastruktūros pritaikymą ir taip toliau, todėl komunikuojant tokius faktus reikia labai labai tiksliai pasakyti, apie ką mes kalbame“, – pridūrė jis.
G.Landsbergis pabrėžė, kad kitais metais Lietuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, kur bus siekiama patvirtinti, jog tai, kas sutarta analogiškame susitikime šiemet Madride, pavyko pasiekti.
„Vien šituo remiantis turbūt norėtųsi žinoti aiškiai, ką pavyko pasiekti“, – sakė ministras.
Jis teigė neatmetantis, kad paaiškinti daugiau aplinkybių, išsigryninti „pozicijas ir aiškias komunikacines linijas“ į konservatorių frakciją pasikvies A.Anušauską ir kariuomenės vadovybę.
Madrido NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje rašoma, kad rytiniame Aljanso flange tarptautiniai batalionai iki brigados dydžio pajėgų bus didinami pagal poreikį.
Anot dokumento, sąjungininkai įsipareigojo rytiniame flange „dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas, kurios, kada ir kur to reikia, bus padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio dalinių“.
Vokietija taip pat vadovauja Lietuvoje 2017 metais dislokuotam tarptautiniam batalionui. Panašūs vienetai dislokuoti kitose rytinėse NATO valstybėse, tik jiems vadovauja kitos valstybės.
A.Anušauskas: niekas nepasikeitė, kalbėjome apie dabartinę situaciją
Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas savo paskyroje „Facebook“ pirmadienį tikino besidžiaugiąs „eiline proga atsakyti į klausimus, nes kritika yra normalu“.
„Tik su kritika – paskubėjo, nes jokie susitarimai su Vokietija nėra nei pakeisti, nei jų atsisakyta. Dar kartą pabrėžiu – su žurnalistais kalbėjome apie dabartinę situaciją. Jeigu dabar, pavyzdžiui, hipotetiškai ties Lietuvos sienomis susiklosto tokia situacija, kad du diktatoriai sugalvoja invaziją, tokiu atveju, priešakinis vadovavimo elementas koordinuoja brigados atvykimą per 10 dienų. Infrastruktūra, kurią norėjom pastatyti šiai brigadai, per 3 mėnesius nepasistato. Jeigu jie to nežinojo, tai gal kada sužinos.
Lietuvos siekiai ir pozicija niekaip nesikeičia – nekinta ir Vokietijos kariuomenės įsipareigojimai, sutarti po NATO viršūnių susitikimo.
Taigi, jokie susitarimai nėra nei pakeisti, nei kaip nors interpretuojami kitaip. Kokie jie sudaryti buvo, tokie ir yra. Mes būtent dėl to ir siekiame vystyti infrastruktūrą, kalbamės apie tai su Vokietija – abi šalys specialiai sudarė darbo grupę. Dar kartą pabrėžiu, kad su savo interpretacijomis „kritikai“ labai skuba. Užjaučiu dėl veltui gaištamo laiko internetinių antraščių analizei. Niekur nesiruošiu trauktis nuo klausimų ir kai reikės atsakysiu į bet kokius klausimus, net jei nepavyko kai kam suprasti, kodėl krizinės situacijos pavyzdžiui pasirinkau Ukrainą“,l – – rašė A.Anušauskas.
