„Vokietijos brigados Lietuvoje idėja, kuri prieš savaitę atrodė kaip svajonė, nors ir lėtai, bet pradeda materializuotis“, – antradienį Vilniaus universitete (VU) vyksiančioje regiono lyderių diskusijoje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė, kad jo šalis nuolat dislokuos brigadą Lietuvoje, jeigu čia bus įrengta reikiama infrastruktūra ir tai nesikirs su NATO planais.
Tai užbaigė beveik metus trukusias diskusijas dėl to, kokie tiksliai buvo Vokietijos įsipareigojimai, kai G.Nausėda ir šalies kancleris Olafas Scholzas komunikatu sutarė dėl Bundesvero brigados priskyrimo Lietuvai.
Vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos interpretuojant komunikatą kiek skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Šiuo klausimu ypač aktyvus buvo G. Landsbergis, viešai spaudęs Berlyną ir netgi tvirtinęs, jog galbūt Vokietija gailisi davusi tokį įsipareigojimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė, kad G.Landsbergio retorika nepadėjo kalbantis su Vokietija dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, pabrėždamas, kad kalbantis su partneriais „reikia kitokios retorikos“ ir „aiškaus patikinimo, kad mes pasitikime savo partneriais“.
Šiuo metu Lietuvoje yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas, birželį Lietuvoje vyko karinės pratybos, kurioms buvo dislokuotas maždaug tūkst. šio vieneto karių.
Iš viso brigadą sudaro apie 4 tūkst. karių.
VU vykstanti tarptautinė konferencija „Europos atsakas. Karas Ukrainoje ir nauji iššūkiai“, organizuojama kaip įvadas į sostinėje kitą savaitę organizuojamą NATO viršūnių susitikimą.
G.Landsbergis savo kalboje tvirtino, jog nors vis dar yra iššūkių, kurie gali atrodyti neįveikiami, pavyzdžiui, Ukrainos narystė NATO ar demokratinės Rusijos sukūrimas, „istorija bando mus pamokyti, kad turime neprarasti tikėjimo ir niekada nenustoti stengtis“.
„Nuo pat karo pradžios 2014-aisiais Lietuva ištikimai palaiko Ukrainą ir ragina visas Europos šalis prisidėti prie šio karo. Deja, ne visi išgirdo šį raginimą ir ne visi pripažino jo pagrįstumą. Tačiau laikas, praėjęs nuo karo pradžios 2022 metų vasarį, atskleidė vieną tiesą – neįmanoma gali tapti įmanoma“, – sakė užsienio reikalų ministras.
„Ukraina privalo laimėti. Europos pareiga ir interesas – prisidėti prie šios pergalės. Net ir nugalėta Rusija kels grėsmę tol, kol joje įsiviešpataus demokratija“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kyjivas tikisi aiškaus Ukrainos kvietimo į NATO po to, kai baigsis šalies karas su Rusija. Ši šalis į Ukrainą įsiveržė pernai vasarį.
Didžiosios Vakarų šalys NATO viršūnių susitikime daugiau dėmesio norėtų skirti praktiniam Aljanso ir Ukrainos bendradarbiavimo stiprinimui.
G.Nausėda BNS yra sakęs, kad diskusija dėl Ukrainos narystės perspektyvų Aljanse šiuo metu yra sudėtingiausia iš visų klausimų, tačiau, anot jo, „negalime palikti Ukrainos pilkojoje zonoje, teikiant pažadus, bet nenurodant labai aiškaus algoritmo, kaip tą narystę NATO realizuoti po karo“.
Tuo metu Amerikos prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, nepaisant Rusijos invazijos, nesiims specialių priemonių, kad Kyjivas galėtų prisijungti prie NATO. Anot JAV vadovo, ukrainiečiai „turi atitikti tuos pačius standartus“.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
