„2024 metais ir toliau privalėsime daug laiko ir pastangų skirti krizėms suvaldyti, jų pasekmių ir padarinių prevencijai. Bet galimi ir blogesni scenarijai, kurie gali tiesiogiai paveikti Baltijos valstybių saugumą. Šiandien jie nebeatrodo nerealūs“, – Taline kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Šią akimirką taisyklėmis grįsta tvarka yra ginama Ukrainoje. Todėl Ukrainos pergalė – egzistencinis klausimas ne tik Baltijos valstybėms, bet ir Vakarams, o mūsų parama kovojančiai Ukrainai yra svarbiausias prioritetas artimiausiu laikotarpiu“, – sakė jis.
Ministras teigė, kad karo nuovargio ženklai vis ryškesni Vakarų laikysenoje.
„Vis dėlto karo nuovargis – taikoje gyvenančių visuomenių fenomenas. Jei karo nuovargis užvaldytų Ukrainą, ji liautųsi egzistavusi. Turime kovoti su tuo – Vakarai turi pakankamai struktūrinės galios, kad suteiktų Ukrainai reikiamą paramą pergalei pasiekti“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Anot jo, nemažiau aktualus klausimas, kokioje Europoje gyvensime po karo.
„Vakarų sostinėse diskusijos apie ateities saugumo architektūrą jau vyksta, tegul šią akimirką ne rampų šviesoje, svarbu, kad Baltijos šalių balsas būtų aiškiai girdimas, nes išaušus dienai X mes pirmieji susidursime su Rusija“, – teigė G.Landsbergis.
Pasak jo, JAV ir NATO pajėgų buvimas Baltijos šalyse yra esminis Baltijos regiono saugumo ir gynybos elementas.
„Turime siekti nuolatinio JAV karinio dislokavimo Baltijos regione. Tačiau aljansai turi būti naudingi abiem pusėms. Todėl privalome būti ten, kur krypsta JAV žvilgsnis. Turime stiprinti bendradarbiavimą su bendramintėmis partnerėmis iš Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad privaloma tęsti spaudimą Rusijai sankcijomis ir išlikti aktyviems ES sankcijų politikos kūrėjais.
Baltijos Taryba yra bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentinio bendradarbiavimo, Baltijos Asamblėjos, ir vyriausybinio bendradarbiavimo, Baltijos Ministrų Tarybos, posėdis.
Baltijos Taryboje vyriausybėms atstovauja Lietuvos, Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai. Šiemet Baltijos Ministrų tarybai pirmininkauja Estija, o 2024 metais vadovavimą perims Lietuva.
29-ajame Baltijos Tarybos susitikime be G.Landsbergio taip pat dalyvauja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo vadovė taip pat dalyvauja 42-osios Baltijos Asamblėjos renginiuose. Sakydama kalbą sesijoje ji atkreipė dėmesį, kad Baltijos valstybėms šiuo metu nieko negali būti svarbiau nei regiono saugumas bei pabrėžė, kad Baltijos Asamblėja turi kovoti, jog būtų visiškai nutraukta priklausomybė nuo Rusijos.
„Asamblėjos dalyvius pakviečiau kurti tvirtą tarptautinę parlamentų koaliciją, kuri solidarizuojasi su Ukraina. Labai svarbu, kad ši koalicija apimtų narius iš įvairių pasaulio regionų. Dar kartą pabrėžiau, kad Rusijos invazija yra ne vietinis konfliktas, o atviras tarptautinės teisės pažeidimas, todėl pasaulio demokratijos ir geros valios žmonės turi susivienyti prieš autarkines valstybes“, – teigė ji.
