„Akivaizdu, kad ji yra dalyvis, o dalyvis prisiima atsakomybę. Bet Konstitucija to nenumato. Prezidento atsakomybės yra aiškios – ji atsakinga už gynybą, kartu su vyriausybe už užsienio politiką, teisėjus, teisingumo aspektus. Viskas gerai, bet vyriausybė turi parodyti lyderystę, kokia jos kryptis, o ne kiekvieną kartą per petį dairytis, ką pasakys prezidentė, neduok, Dieve, susipyks“, – teigia konservatorių-krikdemų lyderis.
– Praėjusiais metais kita dešinioji šalies partija – Liberalų sąjūdis – lenkė jūsų partiją pagal visuomenės nuomonės apklausas. Atrodė, kad jūsų pirmininkavimas blogai baigsis, tačiau po LS skandalo reitingus atgavote. TS-LKD gana sėkmingai pasirodė pirmajame Seimo rinkimų ture, tačiau antrasis turas buvo pralaimėtas. Į valdžią nepatekote ir atsidūrėte opozicijoje. Kas toliau?
– Dabar artimiausias žingsnis ganėtinai aiškus – partijos pirmininko rinkimai. Manau, teisinga iš karto paklausti bendruomenės, ką ji mano, ar buvo pasirinktas teisingas kelias. Jei ne – ką daryti toliau? Svaidytis akmenimis galime ilgai, diskutuoti irgi mokame, bet reikia į tai įtraukti bendruomenę, kuri gali atsakyti į klausimus.
– Trumpai tariant, jums trūko kantrybė dėl tų nuolatinių diskusijų ir svarstymų, ar gerai pirmininkaujate, ir dėl priekaištų iš partiečių? Nusprendėte imti ir pasitikrinti?
– Viena – diskutuoti partijos elitui ar vadovybei, kaip mes vertiname [partijos rezultatus – LRT.lt]. Tai ir politinės kovos išraiška, be abejo. Kita vertus, reikia atvirai paklausti bendruomenės, ar partijos atsinaujinimas buvo teisinga kryptis, ar ne. Gal partija pasakys, kad nepritaria ir reikia grįžti prie uždaros bendruomenės, kuri atstovauja tik mūsų tradiciniam rinkėjui, ir tai yra mūsų kelias. Tvarkoj, tada bus kitas pirmininkas ir nauja vadovybė, kuri turės įgyvendinti savo programą.
– Manote, kad po šių pirmininko rinkimų pasibaigs diskusijos ir bus rastas konsensusas? Dėsit brūkšnį ir tęsit darbus?
– Manau, reikia žiūrėti plačiau. Man kelia nerimą užsidarymas tik partijos diskusijose. Lietuva ir gal net visas pasaulis yra lūžio taške. Matome, kas vyksta Vakaruose, kokie yra geopolitiniai iššūkiai. Nereikia diskusiją apriboti viena bendruomene, vienu atstovu. Kokia yra partijų ateitis? Kokia yra Lietuvos ateitis? Kur „valstiečiai“ veda Lietuvą, ar jie turi strateginę kryptį? Manau, kad neturi, ir Lietuva pakabinta ore.
– Bet partijos tikslas turėtų būti patekti į valdžią, partijos lyderio tikslas – vesti ją į rinkimus ir laimėti.
– Suprantu, bet noriu plėsti diskusiją. Mano tikslas buvo, kad taptume atvira bendruomene, kurios idėjos būtų svarbios ne tik 16 tūkst. partijos narių ar 150–180 tūkst. tradiciniam elektoratui, bet kad būtume Lietuvos partija, kuri šaliai siūlo idėjas.
Šiandien noriu skirti daugiau dėmesio Lietuvos iššūkiams. Pavyzdys – švietimo situacija. Mano nuomone, ji Lietuvoje yra pasibaisėtinoje padėtyje. Praktiškai tai yra katastrofa, kur mes šiandien esame. Jei greitai nebus priimtų sprendimų, nežinau, apie kokią Lietuvą galėsime kalbėti po 4 ar 10 metų. Noriu, kad, rinkdamiesi pirmininką, žmonės jį rinktųsi su Lietuvos vizija.
– Ar galite garantuoti, kad iki kitų Seimo rinkimų krikdemai liks jūsų partijoje?
– Jūsų klausimas ir parodo tą problemą. Praėjo tiek laiko, susijungėme 2008-aisiais. Dabar klausiame, ar liksime kartu. Vadinasi, mes taip ir netapome bendruomene, ir čia yra problema. Turime tapti.
– Tai ar galite garantuoti, kad jie liks?
– Reikia klausti atskirų žmonių. Aš matau mus dirbančius kartu.
Mes turime tapti tikra Tėvynės sąjunga. Pabrėžiu pavadinimą, nes tas dualumas, kuris yra mūsų pavadinime, užprogramuotas. Jis neleidžia mums susitelkti vardan bendro tikslo. Kai kurie žmonės išnaudoja tai dėl savo politinių tikslų, kai kurie paskęsta amžinose ideologinių takoskyrų paieškose, kuo mes skiriamės ir kuo mes panašūs.
Aš turiu matymą, viziją. Žinau, ko reikia. Manau, kad žinau,– G.Landsbergis.
– Kodėl jūs norite likti vadovauti partijai?
– Aš turiu matymą, viziją. Žinau, ko reikia. Manau, kad žinau.
– Kokia ta vizija? Naujumo aspektą jau išnaudojote, ir su tuo dar kartą pritraukti rinkėjų bus sunku. Kaip spręsite šią problemą? Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad tai, su kuo partija ėjo į rinkimus, buvo nepatrauklu rinkėjams, ir jūs turite tai pripažinti.
– V.Valentinavičius yra politikas. Toks, kaip aš, ir į jo pasisakymus reikia žiūrėti lygiai taip pat politiškai. „Naujas planas Lietuvai“ buvo viena profesionaliausiai paruoštų programų Lietuvoje. Mes ją ruošėme kartu su ekspertais, ekonomistais, politologais, pristatėme universitetuose.
Teisingai suformulavote – ar „Naujas planas Lietuvai“ yra tinkamas? Tai yra 4 metų Lietuvos programa. Jei mes modeliuojame Lietuvą dar po ketverių metų, jis jau nebetiks. Pasaulis dramatiškai keičiasi. Šį planą būtų gerai įgyvendinti dabar, bet reikia ieškoti atsakymų, kas bus dar po ketverių metų.
– Yra teigiančių, kad konservatorių partija niekada gausiai neišplės elektorato vien dėl Landsbergių. Daliai tai atmestina, daliai, žinoma, priimtina. Kaip išplėsti tą elektoratą dar labiau?
– Mes jį išplėtėme – 275 tūkst. rinkėjų [per Seimo rinkimus balsavo už TS-LKD]. Akivaizdu, kad bent 100 tūkst. išėjome į platesnį elektoratą nei anksčiau. Kai kurie partiečiai sako, kad tai – atsitiktinumas. Manau, kad taip kalbėdami jie įžeidžia žmones, kurie sąmoningai pasirinko balsuoti už TS-LKD. Pirmiausia reiktų padėkoti žmogui, kuris išgirdo mūsų žinią.
– Ne kartą paminėjote, kad reikia galvoti, ką darysit ir kas bus po ketverių metų. Tikslas – tik kiti Seimo rinkimai? Nesitikite šią Seimo kadenciją patekti į valdžią?
– Kol kas sunku pasakyti. Pasirodė pranešimų dėl koalicijos nesutarimų. Yra takoskyrų tarp socdemų ir „valstiečių“. Akivaizdu, kad socdemams ši koalicija gali būti pražūtinga, nes kai kurie „valstiečių“ ideologai kartoja, kad jie yra tikrieji kairieji. Nežinau, kaip į tai turėtų reaguoti socdemai. Kam tada jų reikia? Koks jų vaidmuo koalicijoje? Kam jie atstovauja, jei „valstiečiai“ apima visą spektrą? Arba socdemai susitaikys ir tikėsis geriausio, kad rinkėjas jų galbūt nepamirš.
Kita takoskyra – tarp racionalaus Sauliaus Skvernelio ir ganėtinai chaotiško ir tokios napoleoniškos asmenybės, kaip Ramūnas Karbauskis, kuris turbūt savo asmeninių ambicijų ir idėjų vedamas pristato po naują idėją. Tačiau jei žiūrėtume į Lietuvos politiką kaip dėlionę, tos figūros netinka, ir sunku įmontuoti. Tai sukelia didelį ažiotažą, bet tai niekur neveda Lietuvos.
Čia matau du galimus lūžio taškus, kurie gali privesti ir prie vyriausybės bei koalicijos subyrėjimo. Jei kiltų klausimas, ką daryti tokiu atveju, jei viskas subyra ir prožektoriai atsisuktų į Tėvynės sąjungą, mes visada buvome tėvynės sargyboje. Ten ir būsime. Kai kas mus vadina arogantiškais, o aš manau, kad mes principingi. Turime savo aiškius principus, nuostatas, ir siekiame jas iškomunikuoti.
– Bet socialdemokratų pakeisti nenorėtumėte?
– Priminsiu vieną dalyką, kuris galbūt buvo praleistas iškart po rinkimų. Kai buvo klausiama dėl jungimosi su socdemais, pasakiau, kad su neatsinaujinusiais mes nesijungsim. Negalėjau įsivaizduoti, kaip galime eiti į koaliciją su Algirdu Butkevičiumi, kuris dengia korupciją. Mes esame už skaidrią valstybę, o jie buvo, suprask, ne. Bet jei matytume realius postūmius socdemų partijoje, vadovybės pasikeitimą, akivaizdų norą valytis ir principingą požiūrį, neatmetu galimybės kalbėtis. Bet kol kas jo nematome. Gali ateiti laikas, kai Lietuvai reikės sveiko proto koalicijos.
– Jūs kalbate apie koaliciją su socdemais? O LVŽS?
– Aš kalbu hipotetiškai, kad, jei valstybė pakviestų, visose diskusijose dalyvausim. Lygiai taip pat, kaip po rinkimų.
– Kaip galėtų konservatoriams ateiti sėkmė? Ko reikia, kad jie atsidurtų valdžioje?
– Aš nesureikšminu tiesioginės sėkmės rinkimuose. Esminis dalykas – kad Lietuvai būtų daromi geri darbai. Jei matysime, kad S. Skvernelis su vyriausybe juda į priekį, mes galime remti daugelį sprendimų. Tačiau aš matau juodą scenarijų, ir didelė tikimybė, kad jis įvyks. Jei emigracija nesustos, naujos investicijos neateis į Lietuvą ir nesikeis švietimas, ilgalaikė Lietuvos perspektyva darysis miglota, manau, „valstiečių“ ateitis bus nekokia. Tai reiškia, kad žmonių lūkesčiai bus neišpildyti ir neviltis, kuri buvo susikaupusi per paskutinius ketverius metus, grįš su dar didesnę jėga. Jei tai neišsispręs, ta banga nušluos ir „valstiečius“. Ir tuomet reikės partijų, kurios, kai yra bėda, tvarko situaciją. Manau, TS-LKD turi būti pasiruošusi tam laikui, kai reikės dirbti.
Didelė bėda yra tradicinių partijų nebepatrauklumas regionuose. Čia yra iššūkis, ir reikia ieškoti būdų, ką daryti. Aš matau galimybę atkurti pasitikėjimą regionuose per bendradarbiavimą su vietos lyderiais. Man patinka, kaip dirba Šiaulių meras Artūras Visockas. Žmogus daro teisingus darbus, yra nepartinis, todėl savo partiečiams Šiauliuose rekomenduoju dirbti kartu. Kartais reikia ne tik atsivežti Vilniaus idėją į regioną, bet regiono idėją plėtoti ten, ir tai geriausiai gali padaryti vietos lyderiai. Reikia užmegzti ryšį su tais žmonėmis.
– Bet regionuose dar dažnam reikia atsakinėti į klausimus – „kodėl Landsbergiai kolūkius sugriovė“.
– Yra ir to. Tiesą sakant, maniau, kad tai jau praėjęs etapas. Ne, žmonės iš tiesų mano, kad aš vieną kitą čerpę dar namie esu išsisaugojęs.
– Kritikuojate vyriausybę, Andrius Kubilius kritikavo Algirdo Butkevičiaus. O ką jūs darytumėte kitaip? Žadėjote permainas, tai kokios jos būtų?
– Galiu pateikti konkretų pavyzdį. Dabar diskutuojama dėl mokyklų direktorių. Tarp penkių svarbiausių švietimo reformos taškų savo programoje buvome įrašę, kad mokyklų direktorių skyrimo tvarka turi keistis. S.Skvernelis dabar sako, kad pritartų direktorių rotacijai. Čia matau dvi problemas. Visų pirma, mokyklų direktorių rotacija problemų nesprendžia. Jei mokyklos direktorius blogas, jokia rotacija jo nepadarys geresnio. Kenkęs vienoje mokykloje, po rotacijos gali kenkti kitoje. Jis tiesiog turi nedirbti sistemoje. Kokia logika perkelti direktorių, jei jis 10 metų gerai vadovauja?
S.Skvernelis žodis žodin atkartojo, ką pasakė prezidentūra. Mano nuomone, tai jau darosi tendencija.
Ką reikia daryti? 2008–2012 m. vyriausybė buvo pradėjusi darbus, perkeliant akreditavimą ir mokytojų samdymą iš savivaldos į švietimo ministeriją. Tai reiškia, kad direktorius, norėdamas gauti akreditaciją papildomam laikotarpiui, privalo atvažiuoti į Vilnių, kur jį akredituoja. Suprantu, kad tai atrodo kaip papildoma biurokratija, bet jei yra poreikis turėti gerus direktorius, manau, tai teisingiausias kelias šiandien.
Vakar prezidentūroje vyko pasitarimas, iš kurio išgirdome žinią, kad rotacija – geras sprendimas. S.Skvernelis žodis žodin atkartojo, ką pasakė prezidentūra. Mano nuomone, tai jau darosi tendencija. Išeina iš prezidentūros kokia nors kryptis, kad reikia daryti būtent taip, o tuomet premjeras sutinka, kad tai – geriausias sprendimas. Atleiskit, bet tu turi švietimo patarėją. Kodėl prezidentūra ima ir dėlioja švietimo politikos gaires? Prezidentė – fantastiškas žmogus, bet aš tikiuosi premjero lyderystės, o ne prezidentės pritarėjo. Aš iš tiesų labiausiai pasigendu lyderystės, aiškios krypties parodymo.
– Šalies vadovė D.Grybauskaitė prieš pat Naujuosius teigė neįžvelgianti Seimo klaidų. Taigi jūsų nuomonė su D.Grybauskaitės nebesutampa?
– Prezidentė prisiėmė didžiulę atsakomybę, patikėdama vyriausybę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai ir Socialdemokratų partijai. Tai aš suprantu, kad ji yra žaidėja šioje vyriausybėje. Akivaizdu, kad ji yra įsitraukusi į visa tai. Kalbos apie jos paskirtus ministrus, manau, iš dalies teisingos. Galbūt ne jos paskirti, bet su jos rekomendacija galbūt padėta atrinkti tuos žmones. Akivaizdu, kad ji yra dalyvis, o dalyvis prisiima atsakomybę. Bet Konstitucija to nenumato. Prezidento atsakomybės yra aiškios – ji atsakinga už gynybą, kartu su vyriausybe už užsienio politiką, teisėjus, teisingumo aspektus. Viskas gerai, bet vyriausybė turi parodyti lyderystę, kokia jos kryptis, o ne kiekvieną kartą per petį dairytis, ką pasakys prezidentė, neduok, Dieve, susipyks.
– Ar prezidentė prisiims ir vyriausybės klaidas?
– Čia yra labai įdomus klausimas. Kol kas mes matome, kad išsiskyrė nuomonės dėl dirbtinio apvaisinimo. „Valstiečiai” iššoko prieš prezidentės valią. Prezidentė pasirinko pabūti nuošaly ir palaukti, „valstiečiai“ taip pat atsitraukė, ir konflikto buvo išvengta. Dėl Civilinio kodekso pataisų buvo panašiai.
Vyksta toks lėtas šokis, skambant lėtai muzikai. Kol kas neaišku, kur tie šokėjai toliau eis. Jie bando vienas prie kito prisiderinti, žiūri, kad vienas kitam neužliptų ant kojos. Bet visą laiką lėtai nešoksi. Kartais muzika ima greitėti, ir tada jau nebus taip patogu.
– Kaip tikitės laimėti konkurencinę kovą prieš Liberalų sąjūdį?
– Visada buvau kritikuojamas už bendradarbiavimą su jais. Mano nuomone, liberalų pasirinkta taktika kuo labiau atsiriboti nuo stiprios dešinės idėjos yra žalinga Lietuvai. Turime savo rinkėją, jie – savo. Atmetant korupcinius klausimus, mes atrastume sambūrį, kuris leistų Lietuvai turėti stiprią dešinę.
Be jie turi milžiniškų problemų, vyksta ikiteisminiai tyrimai. Akivaizdu, kad ten yra labai daug pelkės toje partijoje. Iškart po Eligijaus Masiulio skandalo palinkėjau kuo skubiau išsivalyti. Jie paskelbė kažkokią savo skaidrumo deklaraciją. Tai toks pasaulio juokinimas. Paskelbi deklaraciją, o pagrindiniai žmonės iš pirmo dešimtuko yra specialieji liudytojai. Kol jie neišsivalys, liberalios Lietuvos ateitis bus miglota. Mes esame kantriai laukiantys.
