„Mes turime kelti klausimą apie humanitarinį koridorių Ukrainos viduje iš dabar Rusijos okupantų kontroliuojamų teritorijų, kad civiliai, kurie yra bombarduojami ir nežmoniškose sąlygose, kad jiems būtų sudaryta galimybė pasitraukti iš tų teritorijų“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.
Jis pridūrė, kad tokie humanitariniai koridoriai paskelbiami neskraidymo zona, tačiau tai yra „daugiašaliai sprendimai“.
„Tam reikalingas gal net ir Jungtinių Tautų pritarimas šiuo atveju“, – teigė G.Landsbergis.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė sako mananti, kad karinius veiksmus vykdanti Rusija Jungtinių Tautų formatu turėtų bent „pasyviai pritarti“ galimybei nuo karo bėgantiems civiliams trauktis.
„Žmonės ten kenčia, mes nežinome jų kentėjimo masto turint minty, kad tai yra režimas, kuris viską meluoja tiek apie savo vedamą karą, tiek apie tai, kas vyksta“, – Vyriausybėje žurnalistams teigė I.Šimonytė.
„Procedūrų negaliu pakomentuoti, ar tai yra Saugumo Tarybos, ar galima būtų per Generalinę Asamblėją klausimą išspręsti. Bet, bet kuriuo atveju, bent jau pasyviuoju būdu turėtų būti pritarimas, žmonėms turėtų būtų leista vykti tuo koridoriumi, turėtų nebūti bandoma jiems pakenkti“, – sakė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kartu su Lenkija Baltijos šalys siekia atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį „bent jau į saugų humanitarinės pagalbos į Ukrainą pristatymą“, kuriuo rūpintųsi Jungtinės Tautos.
Rusija praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje.
Maskva apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.
Vakarų valstybės į invaziją atsakė sankcijomis Rusijai ir visokeriopa parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
