2021 11 15

G.Landsbergis: turime pasiekti, kad Minsko oro uostas taptų neskraidymo zona

Turime pasiekti, kad Minsko oro uostas taptų neskraidymo zona ir čia nenusileistų nė vienas lėktuvas su neteisėtais migrantais, atvykęs į Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis, Zbigniewas Rau
Gabrielius Landsbergis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Mums svarbiausias klausimas yra situacija prie Lietuvos ir Lenkijos sienos. Taigi šiandien apie tai diskutuosime, koncentruosimės į sankcijų klausimą, bet aš siūlysiu eiti toliau, mums reikia pasiekti, kad Minsko oro uostas taptų neskraidymo zona, bent tam tikram laikui. Mes turime būti užtikrinti, kad jokie lėktuvai, kuriais atvyksta žmonės, norintys migruoti, neteisėtai kirsti sieną, nenusileistų Minske ar bet kuriame kitame Baltarusijos oro uoste“, – sakė G.Landsbergis.

ES Užsienio reikalų ministrai pirmadienį spręs dėl naujų bendrijos sankcijų Baltarusijai, reaguodami į migrantų krizės kurstymą šalies pasienyje su Lenkija, Lietuva bei Latvija.

Ministrai turėtų patvirtinti sankcijas oro vežėjams, kelionių agentūroms ir pareigūnams, susijusiems su migrantų gabenimu į Baltarusiją, posėdžio išvakarėse sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borellis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžia, kad neteisėtiems migrantams reikia sudaryti sąlygas grįžti į savo kilmės šalis atidarius humanitarinį koridorių. Lietuva pasiryžusi suteikti pagalbą, kad žmonės būtų pargabenti atgal.

„Kitas dalykas, kaip mes užtikrinsime saugų koridorių žmonėms, kurie jau yra Baltarusijoje, saugiai grįžti namo. Mes turime dirbti su tarptautinėmis institucijomis, Jungtinėmis Tautomis ir kitomis, kad žmonės būtų pargabenti atgal. Jei mes sugebėtume sukurti saugų koridorių, Lietuvos Vyriausybė bus pasiruošusi suteikti pagalbą žmonėms, kurie grįžta atgal namo“, – pabrėžė G.Landsbergis.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, greta sankcijų reikia kalbėti ir apie teisinę atsakomybę asmenų, prisidėjusių prie žmonių atgabenimo prie išorinės ES sienos.

„Trečia, mes turime aptarti ne tik sankcijas, bet ir Baltarusijos režimo ateitį, kai sankcijų poveikis bus išnaudotas, mes turime kalbėti apie teisines pasekmes asmenims, kurie dalyvavo atgabenant žmones į Baltarusiją, sukeldami tiek daug žmogiškųjų tragedijų Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Kelis mėnesius besitęsianti įtampa dėl neteisėtos migracijos ties ES išorės siena vėl išaugo praėjusią savaitę, iš Baltarusijos pusės ties Lenkija susitelkus keliems tūkstančiams migrantų ir daliai jų pabandžius prasiveržti pro sieną.

Baimindamasi panašaus scenarijaus, Lietuva įvedė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija ir migrantų stovyklose.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys sako, kad suorganizuotu migrantų antplūdžiu Baltarusija keršija už jai įvestas sankcijas dėl susidorojimo su opozicija, ir vadina tai Minsko režimo hibridine ataka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis