„Stebime vykstančias derybas, kurios, mažų mažiausiai, yra keistos. Vyksta Turkijoje diskusija tarp Turkijos ir Rusijos, kokiomis sąlygomis Ukraina turėtų atlaisvinti savo uostus. Tai yra nepriimtina, tai yra pagrindinio principo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“ pažeidimas“, – žurnalistams seime ketvirtadienį sakė ministras.
„Diskusijos apie Ukrainos uostus negali vykti be jų žinios“, – pridūrė jis.
Jungtinių Tautų prašymu Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant tiek ukrainiečių, tiek rusų minų.
Savo ruožtu derybose Turkijoje nedalyvavęs Kyjivas sako, kad yra pasirengęs sukurti saugius koridorius eksporto iš jos uostų atnaujinimui, tačiau siekia saugumo garantijų, kad Rusija neatakuos jos uostų.
Vis dėlto derybose kol kas nepasiekta pažangos.
G.Landsbergio teigimu, Ukrainos uostai turi būti apginti: arba siunčiant karinius laivus, kurie lydėtų išplukdomus grūdus, arba suteikiant daugiau ginklų pačiai Ukrainai.
„Aiškėja kontūrai, ko tiksliai reikėtų, kokios ginkluotės. Padėsime Ukrainai, kiek galėsime, kad ta ginkluotė pasiektų uostus, leistus atidaryti juos pagal jos sąlygas“, – teigė ministras.
Pasak jo, dalį reikalingos ginkluotės Ukraina jau gavo, tačiau „gali būti, kad reikalingos ir pažangesnės raketinės sistemos“, kurios galėtų atgrasyti Rusiją.
„Ginkluotę turi NATO valstybės, NATO partneriai. (...) Bandome tą informaciją padėti ukrainiečiams surinkti, kad jie galėtų tiesiogiai kreiptis į partnerius“, – sakė diplomatijos vadovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę teigė, jog šiuo metu šalyje yra apie 20–25 mln. tonų užblokuotų kviečių, o rudenį nuėmus naują derlių jų gali būti 70–75 mln. tonų.
Rusija ir Ukraina gamina 30 proc. visos pasaulinės kviečių produkcijos.
