G.Landsbergis: Vokietijai pristatytas planas dėl brigados priėmimo, laukiama atsakymo

Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock naujausias pareiškimas, kad Lietuvoje bus tik dalis karinės brigados, o kita dalis bus Vokietijoje, vėl pakurstė įtampą Vilniuje.

Lietuvos valdžiai kol kas nepavyksta gauti pažado, kada visa brigada – su maždaug 5 tūkst. karių ir reikalinga technika bei įranga – bus mūsų šalyje.

G.Landsbergis sakė, kad labai svarbus aspektas, kartais nepatenkantis į antraštes, tas, jog Lietuvoje nėra reikiamos infrastruktūros brigadai priimti.

„Tol, kol neturime infrastruktūros, tai yra suprantama ir su tuo ginčytis labai negalime. Aš pats tik ką grįžau iš Berlyno, turėjau susitikimus tiek parlamente, Užsienio reikalų ministerijoje, Vyriausybėje – visose praktiškai atsakingose institucijose, kurios rūpinasi šiuo klausimu.

Tai mano žinia yra tokia: šiandien mes esame parengę planą, kuriuo iki 2026 metų mes esame pasiruošę priimti brigadą visa apimtimi. Tai reiškia, kad su technika, reikalingais garažais, sandėliais bei žmonėmis, kurie galėtų Lietuvoje būti rotaciniu pagrindu taip pat, kaip dabar yra dislokuotas Vokietijos batalionas, amerikiečių batalionas. Tai taip pat mes būsime pasirengę priimti brigadą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./NATO Priešakinių pajėgų batalione Pabradėje

Pasak G.Landsbergio, siekis – kad mūsų partnerė Vokietija atsakytų aiškiai, jog tas planas jai yra tinkamas.

„Jie susipažįsta dabar su mūsų planu“, – sakė ministras.

Jis nežino, kada Vokietija galėtų pateikti atsakymą, ar jis šaliai tinkamas ir priimtinas.

Diplomatijos vadovas kalbėjo, kad toliau vyks vizitai ir prezidento institucija, besiderėjusi dėl komunikato, toliau palaikys kontaktą su Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo biuru.

Taip pat jis kalbėjo, kad gali būti tarpiniai etapai – esą iki 2026 metų galima augti iki brigados dydžio vieneto dislokavimo.

„Mes neturime laukti 2026 metų, kad tik tuomet priimtume. Mes tam tikrus etapus, sakykime, ginkluotę, sunkiąją ginkluotę galime priimti jau anksčiau“, – nurodė jis.

Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad neatmestų varianto visa tai įtvirtinti specialiame įstatyme.

„Lygiai taip pat, kaip mes buvome priėmę įstatymą dėl barjero statybos su Baltarusija. Pinigai, kurie buvo skirti barjerui, yra kur kas mažesni negu mes kalbame apie investicijas į infrastruktūrą.

Man atrodo, sekant tuo pačiu pavyzdžiu, tikrai galėtume pasitvirtinti Seime vėlgi siekiant užtikrinti kuo platesnį susitarimą ir dėl dar vieno svarbaus aspekto – nes brigados priėmimas jau bus po rinkimų. Dėl to, manau, ta diskusija Seime yra vertinga“, – svarstė jis.