Tačiau ministras teigia, jog partijos kolega turi teisę į saviraišką.
„Ne, ponas Pavilionis nederino su manimi tokio sprendimo. Nežinau, ar yra labai daug pagrindo dabar kreiptis į Valstybės saugumo departamentą“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
Ž.Pavilionis žadėjo kreiptis į VSD, kad būtų inicijuotas tyrimas dėl galimo tarnybinės paslapties paviešinimo. Konservatoriaus teigimu, viešai aptarinėdama galimą buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio skyrimą ambasadoriumi Europos Sąjungoje Prezidentūra pažeidė diplomatinės tarnybos įstatymą.
„Jis yra išrinktas politikas, Seimo narys. Matyt, jis vertina, kad jis turi labai plačias erdves politinei saviraiškai. Jis tai daro, kaip jis mano, kad tai yra tinkama. Jeigu tai yra Seimo etikos ir įstatymo rėmuose, tai jis turi tam teisę“, – vertindamas parlamentaro pasisakymus sakė G.Landsbergis.
Ministras pakartojo manantis, jog praktika viešai aptarinėti svarstomas kandidatūras „nėra teisingiausias dalykas“.
„Aš pats sau taikysiu kitas taisykles“, – sakė G.Landsbergis.
Jis teigė, kad šiuo metu dėl ambasadoriaus ES vyksta diskusijos, pabrėždamas, kad jos vyksta „tyliai“.
Prezidentūroje praėjusį penktadienį įvyko neskelbtas šalies vadovo Gitano Nausėdos ir G.Landsbergio susitikimas dėl R.Karoblio skyrimo ambasadoriumi.
Susitikimas surengtas po to, kai G. Nausėda žiniasklaidai pareiškė, kad rimtai svarstytų R.Karoblio kandidatūrą į ambasadorius ES.
Metų pradžioje jis yra sakęs, kad tiek R.Karobliui, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis, todėl nematė galimybės juos skirti ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje.
Lietuva ambasadoriaus ES neturi nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai šias pareigas baigė eiti Jovita Neliupšienė. Prezidentui ir Vyriausybei nesutarus dėl kandidatūrų, šiuo metu Lietuvos atstovybei ES laikinai vadovauja Simonas Šatūnas.
Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.
