„Nieko tokio pastarosiomis savaitėmis ar dienomis, ko nebūtume žinoję anksčiau. Tačiau tuo metu vertinimai buvo vienokie, staiga spalvos labai sutirštinamos. Siūlyčiau tiesiog užsienio reikalų ministrui atsisėsti ir nusiraminti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
„Tokie staiga iš kanapių išlindus pareiškimai nedaro mūsų įvaizdžiui teigiamo poveikio ir, be abejonės, galėtų atsiliepti ir potencialių investuotojų elgesiui ar atsargumui“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovui paraginus ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis ir pabrėžia, kad Lietuvai reikia jau dabar imtis strateginių sprendimų savo saugumui stiprinti.
„Mes turime nepamiršti, kad ukrainiečių kova yra kova už mus ir kad geografiškai esame arčiausiai karo, istoriškai esame patyrę tų pačių jėgų okupaciją. Ir jeigu istorija mus ko nors moko – ir net ne okupacijos istorija, bet ir paskutinių laikų istorija, tai nesustabdyta Rusija dabar savo kovą tęs“, – žurnalistams Seime šią savaitę sakė G. Landsbergis.
„Aš matau, kad jos nepavyksta sustabdyti“, – pridūrė jis.
Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai planuoja skirti 2,71 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Dalis ekspertų sako, kad Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šalies vadovas pabrėžia, kad šį rodiklį dar galima pasiekti, numatant galimybę lėšų gynybai pasiskolinti, kaip buvo padaryta pernai rengiant biudžetą. Vis tik premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad to padaryti 2024 metų biudžetas neleidžia, nes jis „bus labai įtemptas“.
„Aš visą laiką laikiausi linijos, kad mūsų finansavimas turi būti 3 procentai. Pasiekime jį bent jau pridedant skolinimosi galimybę. Bet geriausia buvo pasiekti, kad 3 proc. BVP būtų be skolinimosi“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Šiandien to jau turbūt nebebūtų įmanoma padaryti, bet turėsime dar ir 2025, 2026 metus. Aš manau, kad šitoje vietoje mes turėtume turėti programą, ko mes siekiame per ilgesnį laiką, o ne kiekvieną kartą prieš biudžeto tvirtinimą stumdytis“, – sakė šalies vadovas.
„Turime turėti nuoseklią krašto apsaugos finansavimo didinimo programą, žvelgiant į priekį, bet tai jau, matyt, ateinančių vyriausybių reikalas“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, krašto apsaugos finansavimas yra svarbiausias uždavinys.
„Čia aš priminsiu, kad tuo metu, kai buvo pasirašinėjimas susitarimas partijų dėl gynybos, mes siūlėme įtraukti 3 proc. rodiklį kaip minimalų rodiklį finansavimui. Kieno pastangomis jis išbrauktas? Pasižiūrėkit“, – sakė G. Nausėda.
„Dabar vėl išeiti į rampų šviesą ir sakyti, kad ah, žiūrėkit, kas atsitiko – mūsų saugumas pavojuje ir kyla rimtos grėsmės. Taip, bet ar atsitiko kažkas ypatingai naujo, ko nebuvo anksčiau? Kodėl buvo susirūpinta tuo dabar, būtent dabar? Rinkimai artėja ar kažkokie kiti dalykai?“ – svarstė jis.
Susitarimą dėl gynybos partijos pasirašė pernai liepos viduryje. Jame numatyta krašto apsaugai skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo BVP dydžio finansavimą ir jį didinti pagal poreikius.
