Tai šalies vadovas pareiškė Briuselyje pasibaigus viršūnių susitikimui, kurį valstybių vadovai paliko neradę sutarimo dėl 2021-2027 metų biudžeto.
„Mūsų argumentas dėl depopuliacijos pasiekė Briuselio specialistų ir širdis ir protus, dėl to mes šiandien jau turime beveik 200 mln. eurų daugiau“, – žurnalistams penktadienio vakarą sakė G.Nausėda.
„Manau, kad tas laimėjimas jau niekur nedings, nes jis jau yra implementuotas (įtvirtintas)“, – pridūrė prezidentas.
Kompensacija daug gyventojų praradusioms šalims buvo numatyta viršūnių susitikimo išvakarėse paskelbtame biudžeto projekte.
Jei ši nuostata bus patvirtinta, lėšos bus pridėtos prie vadinamojo sanglaudos finansavimo, kuris skirtas mažinti skurdesnių Europos regionų atsilikimą.
G.Nausėdos teigimu, reikalauti kompensacijos yra logiška, įvertinus tai, kad išvykę žmonės prisidėjo prie Vakarų Europos šalių ūkio raidos, o emigracija padidino spaudimą Lietuvos socialinei sistemai.
„Mes irgi tam tikra prasme esame šalis mokėtoja ir grynoji mokėtoja, tik mūsų įnašas į ES gerovę yra mūsų žmonės, kurie paliko Lietuvą paprasčiausiai dėl to, kad atlyginimo lygis Vakaruose buvo gerokai aukštesnis“, – kalbėjo prezidentas.
„Jie išvyko, jie prisideda prie ekonomikos kilimo ten. Atvirkščiai, spaudimas mūsų socialinėms sistemoms (…) didėjo. Tai tam tikra kompensacija yra visiškai logiškas reikalavimas“, – pridūrė G.Nausėda.
Vis dėlto prezidentas teigė, kad paskutinis biudžeto projektas buvo nepakankamai ambicingas, ir žadėjo toliau derėtis dėl didesnio sanglaudos ir žemės ūkio finansavimo.
„Mūsų akimis žiūrint, šitas pasiūlymas kol kas nėra pakankamai ambicingas, kad būtų įgyvendinti ne tik sanglaudos tikslai, bet ir bendrosios žemės ūkio politikos tikslai“, – sakė G.Nausėda.
Jis sakė tikįs, kad biudžetas bus patvirtintas per artimiausią mėnesį.
Į Lietuvą iš Briuselio G.Nausėda grįžo šeštadienio naktį, jau po vidurnakčio.
