G.Nausėda ragina Europą nebūti „diskusijų klubu“, G.Landsbergis sako, kad lėktuvų paramos žodžiai nesprogdina

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būsimos Europos Sąjungos (ES) sankcijos Ukrainą užpuolusiai Rusijai sukels sunkias ekonomines pasekmes šaliai.

Taip jis kalbėjo po anksti penktadienio rytą Briuselyje pasibaigusio Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimo, kur sutarta įvesti naujus ribojimus Rusijai.

„Šalies vadovas pažymėjo, kad ES sutarė dėl priemonių, kurios sukeltų sunkias ekonomines pasekmes Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje“, – teigiama Lietuvos prezidentūros pranešime.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

„ES vadovai pareiškė besąlygišką paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam integralumui. Ukrainiečių tauta pati turi teisę spręsti dėl savo likimo, o mes privalome suteikti aiškią Europinę perspektyvą ir remti Ukrainą euro integracijos kelyje“, – pranešime cituojamas G.Nausėda.

Per neeilinį viršūnių susitikimą sutarta dėl baudžiamųjų priemonių Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat suvaržymų prekyba dvejopos paskirties prekėmis, eksportui ir jo finansavimui. Jie taip pat įtraukė daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.

Sankcijos dabar turės būti patvirtintos ES ambasadorių ir paskelbtos Bendrijos oficialiajame leidinyje, kad įsigaliotų. Tikimasi, kad tai bus padaryta jau penktadienį.

Nors per ES viršūnių susitikimą Briuselyje greitai sutarta dėl sankcijų paketo, nuomonių skirtumai tarp šalių neleido bendrijai žengti dar toliau, baudžiant Maskvą.

Pavyzdžiui, dalis šalių kol kas atmeta galimybes atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT.

Vėlai trečiadienį įsigaliojo ankstesnis, mažesnis ES sankcijų paketas, parengtas prieš pat Rusijai pradedant invaziją.  

ES lyderiai taip pat paskelbė sieksiantys parengti sankcijų Rusijos sąjungininkei Baltarusijai dėl jos vaidmens surengiant agresiją prieš Ukrainą.

Ukrainai paramą renkanti organizacija „Blue/Yellow“ feisbuke skelbia, kad per šiandien surinkta daugiau nei milijonas eurų paramos.

„Tik su Jūsų visų pagalba ir palaikymu galime tęsti savo veiklą ir padėti ukrainiečiams jų kovoje su Rusija.

Dar kartą primename kaip galite prisidėti:

Jūs galite prisidėti :

BLUE/YELLOW

PERVESTI LIETUVOJE

Banko sąskaita: LT17 7300 0101 4089 4869

Bankas: Swedbank

Gavėjas: VšĮ Mėlyna ir geltona

Mokėjimo paskirtis: PARAMA

PAYPAL

info@foblueyellowukraineusa.org

PAYSERA

Paysera sąskaita: EVP5310001450732

TAPTI PASTOVIU SPONSORIU – AUKOTI 3 AR 5 EUR Į MĖNESĮ

Skambinti ar siųsti SMS numeriu 1482

Gavus SMS-atsakymą tvirtinti su SMS pagal instrukcijas

Kas mėnesį automatiškai pervedama 3 arba 5 EUR

(stabdyti paslaugą – SMS su tekstu „STOP“ numeriu 1482)

Taip pat – kriptovaliutos:

BTC – 1KeJHHnvbmC6aQquestBun3vTnZZifM72r

ETH – 0x550A09e1CFEf6EF88fa57e763f74550444ea6fA1

DASH – XigLaU3AYcLiCeoBk1g9RFEgKwF8ScqqZp

LTC – MGPNPT3j6gvNBGiR5ZJs7W6mVwLJ7M64V7

USDT – 0x550A09e1CFEf6EF88fa57e763f74550444ea6fA1

BNK – 0x550A09e1CFEf6EF88fa57e763f74550444ea6fA1

Būsime su Ukraina kartu iki pergalės!“, – rašoma organizacijos feisbuko įraše.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė saugumo situaciją regione.

G.Landsbergio teigimu, Rusijai pradėjus invaziją prieš Ukrainą, Kijevui reikia ne tik politinės, ekonominės, bet ir karinės pagalbos.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Rusų lėktuvų ir tankų gražūs paramos žodžiai nesprogdina. Mes norime ir galime padėti“, – įraše feisbuke teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis taip pat nurodė padėkojęs JAV už į Baltijos šalis siunčiamus papildomus pajėgumus. 

„Tai ne tik atgrasymas, bet ir žinutė Lietuvos žmonėms - jei teks gintis - darysime tai drauge su JAV, drauge su NATO“, – teigė ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vakarų sankcijos turi „pakeisti Rusijos ekonominę trajektoriją“.

„Jau dabar ji tik vidutinės Europos valstybės dydžio ekonomika, reikia padėti jai pasiekti mažąsias“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ketvirtadienį LRT televizijos laidoje teigė, kad tai, ką šiandien matome Ukrainoje, nebuvo naujiena – Rusijos pasiruošimą puolimui žvalgyba stebėjo jau nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Paklaustas, o kokios galėtų būti tolesnės situacijos prognozės jis atsakė, kad tai labai priklausys nuo Ukrainos kariuomenės. Jis taip pat pabrėžė, jog Ukrainos kariuomenė yra stipri taktine prasme.

LRT laidoje dalyvavęs užsienio reikalų ministras G.Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva palaiko griežčiausias sankcijas Rusijai. Jis taip pat teigė, kad Europa turi arba laimėti šį mūšį Ukrainoje, arba pralaimėti pati. 

Buvęs užsienio reikalų ministras L.Linkevičius išreiškė apgailestavimą, jog ilgą laiką Rusijos elgesys buvo ignoruojamas, o reakcija pavėluota. Anot jo, šiuo metu būtina maksimaliai spausti Rusiją, imtis ryžtingų veiksmų bei visapusiškai remti Ukrainą.

Į Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimą Briuselyje atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europą ryžtingiau priimti sprendimus po Rusijos invazijos prieš Kijevą, taip pat siūlo svarstyti galimybes suteikti Ukrainai kandidatės į bendriją statusą.

„Negalime sau leisti prabangos būti diskusijų klubu. Vis dar tikiu ES vaidmens užkirsti kelią tokiems veiksmams Europos viduryje potencialu“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G.Nausėda, turėdamas omenyje prasidėjusią Rusijos invaziją.

Rusija ketvirtadienį keliomis kryptimis pradėjo invaziją į Ukrainą, Maskvai anksčiau šią savaitę pripažinus separatistinių regionų šalies rytuose nepriklausomybę.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

Reaguodama į pastarąjį sprendimą, ES paskelbė sankcijas keliems šimtams Rusijos politikų ir pareigūnų, taip pat įmonėms.

ES šalių lyderiai ketvirtadienį ruošiasi kalbėti apie naują bendrijos sankcijų Rusijai paketą. Pasak G.Nausėdos, lyderiai aptars ekonomines sankcijas Rusijos finansų, energetikos sektoriams.

Tačiau jis paragino bloką turėti daugiau ryžto, nes kitaip diskusijos gali užsitęsti „amžinai“.

Anot šalies vadovo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parodė tarptautinei bendruomenei nepagarbą bandymams išspręsti konfliktą taikiai, daug kartų melavo, todėl reikia išmokti to pamokas.

„Priemonės turi būti efektyvios, jeigu ne, jos praranda atgrasymo potencialą, – sakė G. Nausėda. – Tai yra priežastis, kodėl mūsų veiksmai ir priemonės dabar yra tiesiog tam, kad būtų“.

Jau kurį laiką raginęs ES suteikti Ukrainai aiškesnę europinę perspektyvą, prezidentas Briuselyje pareiškė, jog bendrija turi kalbėti apie kandidatės į ES statusą Ukrainai.

„Šiandien turime kalbėti apie kandidatės statusą Ukrainai“, – tvirtino G.Nausėda.

Jis tikino, kad Kijevui taip pat reikia plačios finansinės, ekonominės, socialinės ir politinės paramos.

„Jiems labai reikia mūsų paramos šiandien. Rytoj gali būti per vėlu“, – teigė šalies vadovas.

„Tai yra laikas veikti, nes ant kortos yra pastatyta demokratija, Europa ir visos mūsų vertybės“, – pridūrė jis.

G.Nausėda taip pat tvirtino, kad jeigu Rusijai pavyks pakeisti valdžią Kijeve, demokratinės šalys neturėtų su ja palaikyti ryšių.

„Tai būtų Vyriausybė, kurios negalėtume pripažinti. Tai būtų kaip Baltarusijos Vyriausybė, ji būtų nelegitimi“, – kalbėjo prezidentas.

Rusijos Federacijai grubiai pažeidus tarptautinės teisės normas ir pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Lietuva  ir toliau padeda  Ukrainai ginti savo valstybę ir perduos šarvinių liemenių, šalmų, automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių.

Karinės paramos siuntą planuojama perduoti artimiausiu metu.  

Lietuva šiais metais jau yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“,  šarvinių liemenių,  termovizualinių stebėjimo įrenginių.

Lietuva deda visas pastangas remdama Ukrainos valstybingumą ir nepriklausomybę, remia ir rems Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karinę, finansinę, humanitarinę ir visą kitą reikiamą paramą.

G.Nausėda paskelbė įrašą, kuriame kreipiasi į Rusijos žmones 

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė pranešimą rusų kalba „Twitter“ kanale. Jis sakė besikreipiantis į rusų tautą. Smerkdamas pradėtą karą prieš Ukrainą jis sakė, kad Rusija užpuolė šalį, su kuria ją sieja tamprūs ryšiai, žmones, kuriuos jie vadina broliais ir seserimis. „Šis karas niekam nereikalingas“, – sakė G.Nausėda. 

Jis sakė, kad dar ne vėlu sustabdyti tai, sustabdyti tūkstančių nekaltų žmonių žūtį. 

„Ar nori rusai karo? Noriu tikėti, kad ne. Netylėkite. Neužmerkite akių prieš neteisybę. Būkite drąsūs ir ryžtingi“, – sakė G.Nausėda. 

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai turi būti „pačios griežčiausios, dėl kurių galima sutarti“.

Žurnalistams Seime ketvirtadienį ji teigė, jog Lietuva pasisakytų už griežtesnes priemones, nei sutarė ES šalių diplomatijos vadovai – Bendrijos atsaką į karinius veiksmus ketvirtadienį dar aptars šalių lyderiai. 

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ingrida Šimonytė

„Vyriausybės pozicija yra tokia, kad taupytis tikrai nėra ko, nes tai, kas įvyko, yra pakankamai baisu ir visiškai nusikalstama. Todėl sankcijos turi būti pačios griežčiausios, dėl kurių galima sutarti“, – žurnalistams sakė I.Šimonytė.

Pasak jos, tai, kas vyksta pastaruosius 14 metų, o „įvertinus ir visokias hibridines niekšybes, matyt, ir ilgiau“ jau buvo pakankamas pagrindas ES imtis griežtų sankcijų prieš Rusiją.

„Tuo metu ji (ES) leido ponui Putinui užsiauginti pakankamai didelį raumenį ir galią, tapo su juo susijusi ir komerciškai gana stipriai per kai kurias valstybes nares, leido neblogai užsidirbti iš prekybos su ES, dabar tą džiną sukišti į butelį yra labai sudėtinga“, – kalbėjo premjerė.

I.Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva jau reaguoja į karinius veiksmus – teikia tiek civilinę paramą, tiek ir remia Ukrainą ginkluote, siuntė karinius instruktorius, taip pat „dirba, turbūt, vienu iš garsiausių Ukrainos advokatu visuose tarptautiniuose formatuose“, įskaitant ES narystės perspektyvą.

Anot jos, nacionalinės reakcijos į Rusijos agresiją priemonės „yra ribotos“, nes, pavyzdžiui, ambasadoriaus atšaukimas iš Maskvos, kaip tai padarė Latvija, sumažintų galimybes Lietuvos piliečiams gauti pagalbą Rusijoje.

ES šią savaitę, dar iki ketvirtadienį įvykdyto karinio įsiveržimo į Ukrainą, patvirtino pirmąjį sankcijų Rusijai paketą, jos palies kelis Rusijos bankus, 351 Valstybės Dūmos narį bei dar 27 fizinius ir juridinius asmenis. Tuomet skelbta, kad ES sankcijų negriežtins, nebent Rusija savo invaziją išplėstų už separatistų kontroliuojamų teritorijų ribų.

Seimas ketvirtadienį patvirtino prezidento Gitano Nausėdos dekretą, kuriuo Lietuvoje nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos įvesta nepaprastoji padėtis.

Seimo nutarimu patvirtintas prezidento sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį dekrete nurodytam laikotarpiui ir taikyti dekrete nurodytus naudojimosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimus bei kitas nepaprastąsias priemones. Už tokį sprendimą ketvirtadienį per skubiai sušauktą neeilinę sesiją vienbalsiai „už“ buvo 118 Seimo narių.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys pažymėjo, kad nepaprastosios padėties įvedimas šalies piliečių nepaveiks, o suteiks platesnius įgaliojimus šalies institucijoms imtims veiksmų užtikrinant šalies saugumą.

Pradeda veikti „karštoji linija“ Ukrainoje esantiems Lietuvos piliečiams, ketvirtadienį skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM).

Ukrainoje esantys lietuviai dėl konsulinės informacijos gali kreiptis telefonu + 370 5 251 2764.

Ministerija pakartotinai ragina Ukrainoje likusius Lietuvos piliečius savarankiškai ir nedelsiant išvykti iš šalies sausumos keliais šiomis kryptimis – Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, nevykti Baltarusijos ir Rusijos kryptimis.

Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius, kurie dėl kokių nors priežasčių negali išvykti, URM prašo nedelsiant užsiregistruoti adresu https://keliauk.urm.lt/keliones-registracijos-forma, kad prireikus galima būt su jais susisiekti.

Kurį laiką telkęs apie 150-200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę invaziją į šalį.

Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir greta sostinės Kijevo, pasiuntė savo tankus bei karius.

Lietuvoje ketvirtadienio pavakare prasidėjo Rusijos invaziją patiriančios Ukrainos palaikymo akcijos.

Jos vyksta penkiuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – bei mažesniuose miestuose.

15min nuotr./Ukrainos palaikymo akcija Vilniuje

Vilniuje prie Seimo susirinko keli tūkstančiai žmonių, jie rengiasi maždaug dviejų kilometrų eisenai iki Rusijos ambasados Lietuvoje.

Dalis žmonių apsigaubę yra apsigaubę Ukrainos vėliavomis, taip pat plevėsuoja Lietuvos vėliavomis bei tiesia ilgą, minios žmonių nešamą trispalvę.

Palaikymo akcijos dalyviai sostinėje taip pat nešasi plakatus, tokius kaip „Taika Ukrainai“ arba „Putinai, šalin rankas“.

15min nuotr./Akcija Nepriklausomybės aikštėje

Boriso Nemcovo skvere priešais Rusijos ambasadą vyks iškilmingas palaikymo Ukrainai renginys. Bus giedami Ukrainos ir Lietuvos himnai, įžiebti solidarumo laužai bei laisvės žiburiai.

Akcija „Laisvė šviečia“ ketvirtadienį vyksta ir Kauno Vienybės aikštėje, Klaipėdoje – Atgimimo aikštėje.

Lietuvos vyskupų konferencija išplatino kvietimą melsti taikos.

„Taikos išsaugojimas – vienas svarbiausių Bažnyčios rūpesčių. Nuo pat pirmųjų savo veiklos akimirkų Bažnyčia kvietė gerbti žmogaus gyvybę, puoselėti taikų valstybių ir tautų sambūvį. Tai ji nenuilsdama daro ir šiandien. Karas nėra ir negali būti politinių ginčų sprendimo priemonė.

Kaip moko popiežius Pranciškus, „reikia pabrėžti „būtinybę laikytis prisiimtų įsipareigojimų“, kad būtų išvengta „pagundos apeliuoti į jėgos teisę, o ne į teisės jėgą“ (enciklika Fratelli tutti, 174).

Šią naktį prasidėjus plataus masto kariniams veiksmams Ukrainoje, kviečiame visus tikinčiuosius jungtis į maldą už kuo greitesnį taikos atkūrimą šioje šalyje. Vienydamiesi su popiežiumi Pranciškumi, kuris ateinantį Pelenų trečiadienį paskelbė Pasninko už taiką diena, kviečiame ir toliau už taiką melstis Rožinio malda.

Sekmadienį, vasario 27 d., visi drauge burkimės į maldą savo bažnyčiose, religinėse bendruomenėse, maldos grupėse ir šeimose. Melskime, kad liautųsi pražūtingas kraujo liejimasis Ukrainoje ir Ukrainos žmonės vėl galėtų netrukdomi gyventi taikoje“, – rašo pranešime Lietuvos vyskupai.

Reaguojant į saugumo situaciją dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, į Lietuvą atvyko papildomos Jungtinių Valstijų pajėgos, pratęsiama ir JAV sunkiojo „3-66 Armor“ bataliono rotacija.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, ketvirtadienį apginkluoti JAV kariniai orlaiviai F35 nusileido Šiauliuose.

„Tai yra adekvati JAV reakcija į Rusijos pradėtą karą mūsų kaimynystėje. JAV ir kitų sąjungininkų karinis buvimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra pagrindinis regiono atgrasymo veiksnys. Visuomet siekėme, kad amerikiečių karinis buvimas Lietuvoje būtų nuolatinis“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Į Šiaulius atvykę F35 naikintuvai sustiprins Baltijos šalyse vykdomą NATO oro policijos misiją, kurioje šiuo metu budi Lenkijos, Danijos ir Belgijos karinės oro pajėgos. F35 naikintuvai sustiprins šią misiją iš Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Amaryje.

Papildomi JAV pajėgumai yra siunčiami ir į Latviją: ten dislokuojamas pėstininkų batalionas ir 20 „Boeing AH-64 Apache“ atakos sraigtasparnių.

Krašto apsaugos ministerijos nuotr./Į Šiaulius atvyko F35 naikintuvai

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė, kad Baltijos šalyse bus dislokuota papildomų karių ir karinės technikos.

Į Lietuvą, Latviją ir Estiją bus pasiųsta apie 800 karių, iki aštuonių naikintuvų F-35 ir 20 „AH-64 Apache“ sraigtasparnių.

J.Bidenas pabrėžė, kad JAV veiksmai dislokuojant karius Baltijos šalyse yra gynybiniai.

Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.

Šiuo metu Pabradės poligone yra dislokuotas sunkusis JAV batalionas su tankais „Abrams“ ir kovos mašinomis „Bradley“. Tai jau ketvirtas iš eilės Lietuvoje dislokuotas JAV rotacinis batalionas, kuris kartu su NATO priešakinių pajėgų vienetais padeda užtikrinti atgrasymą mūsų regione.

Vienas didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklų „Maxima“ pranešė iš prekybos išimantis prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje. Be to, stabdomi tolesni užsakymai šių šalių tiekėjams. Užsakymus stabdo ir „Norfa“.

„Kaip ir iki šiol, sekame sąrašą juridinių asmenų, įtrauktų į ES sankcijų paketą ir nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais“, – feisbuke rašė bendrovė.

Anot jos, iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė 0,8 proc. visų tinklo pardavimų, o didžiausią jų dalį sudarė alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės, mažesnę dalį – arbata bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos.

Baltarusiškos kilmės prekės „Maximoje“ sudaro 0,5 proc. visų pardavimų, o didžiąją jų dalį generuoja 50 prekių: alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, žuvies produktai, hematogenas.

Prekybos tinklas „Norfa“ teigia, jog rusiškų prekių likučius parduos, tačiau naujų užsakymų tinkle nebebus. 

„Užsakymų naujų iš Rusijos nebus, lygiai taip pat, kaip ir nėra užsakymų iš Baltarusijos po lėktuvo istorijos. Tai yra labai nedaug prekių, bet ne tame esmė, vadovybė priėmė tokį sprendimą ne dėl apimčių, o dėl to, kad prasidėjo karas“, – BNS sakė „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis. 

„Iki“ tinklo atstovė sako, kad baltarusiška produkcija bendrovė neprekiauja, o rusiškos produkcijos apimtys taip pat sumažintos iki minimalių. Ar prekyba bus visiškai nutraukta, bendrovė dar spręs.

„Šiuo metu peržiūrime likučius, pagrinde yra degtinė ir keletas kitų produktų, ir darysime sprendimą“, – BNS sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Lietuvos bankas (LB) teigia, jog šalyje iš bankomatų ketvirtadienį kai kur išimama gerokai daugiau grynųjų pinigų. Centrinis bankas ragina gyventojus  likti ramiems ir supratingiems, pasikliauti tik patikimais informacijos šaltiniais.

„Kai kuriose vietovėse gerokai išaugus grynųjų pinigų paklausai ir siekiant užtikrinti jų prieinamumą, aprūpinimas grynaisiais nuolat palaikomas. Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasiruošusios patenkinti šiuo metu išaugusią grynųjų pinigų paklausą“, – pranešė centrinis bankas. 

Pasak jo, situacija nuolat atidžiai stebima, duomenys analizuojami, pinigų pervežimo įmonės dirba padidintu pajėgumu. „Tad jei tam tikrų vietovių kai kuriuose bankomatuose laikinai pritrūktų banknotų, bankomatai bus operatyviai papildyti“, – teigia LB.

Lietuvos bankas prabrėžia turintis pakankamai grynųjų eurų atsargų, kurių vertė yra kelis kartus didesnė nei metinė nacionalinė grynoji emisija.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Eilės prie bankomatų

Kai kuriuose Vilniaus prekybos centruose prie bankomatų ketvirtadienį po pietų buvo po keliolika žmonių, norinčių išsiimti grynuosius. Tuo metu Klaipėdoje nei „Akropolyje“, nei kitose judriose vietose jokių eilių nebuvo.   

Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovėje „Achema“ trečią savaitę vykstantį neterminuotą darbuotojų streiką gali tekti laikinai stabdyti, BNS patvirtino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK). 

Darbo kodeksas numato, kad streikai regionuose, kur paskelbta nepaprastoji padėtis, draudžiami, kol ji bus atšaukta.

Erikas Ovčarenko/BNS/„Achemos“ darbuotojų mitingas

„Apie tai mums žinoma, mano žiniomis, sušauktas „Achemos“ profesinės sąjungos tarybos posėdis. Klausimas bus išspręstas, niekas jo nesitikėjo, visiems šiandien šokas dėl tokių įvykių (karo Ukrainoje – BNS), per kelias minutes tokie klausimai tikrai neišsprendžiami, profsąjunga turės priimti sprendimą“, – ketvirtadienį BNS teigė LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Anot I.Ruginienės, vykdyti Darbo kodekso nuostatas privalo streiko organizatoriai. Jos manymu, streikas bus sustabdytas, bet ne atšauktas.

Streikas „Achemoje“ vyksta nuo vasario 8-osios, juo darbuotojai reikalauja bendrovės vadovybę pasirašyti dviejų metų trukmės kolektyvinę sutartį dėl darbo apmokėjimo ir kitų sąlygų, darbdavys reikalavimą vykdyti atsisako.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), sulaukianti klausimų, kaip dėl karo Ukrainoje elgtis su Lietuvoje įdarbintais Ukrainos piliečiais, norinčiais atlikti pilietinę pareigą, teigia, kad darbdavys tam tikslui turi išleisti darbuotoją. 

„Darbdaviai turi įvertinti susiklosčiusią sudėtingą situaciją. Kai tėvynė pavojuje, turime galvoti ne tik apie teises, bet ir apie pareigas – pareigą ją ginti. Todėl darbdaviams neturėtų kilti jokių abejonių dėl darbuotojų išleidimo šios pareigos vykdymui“, – pranešime sakė VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

VDI teigimu, darbdavys privalo išsaugoti tokių darbuotojų darbo vietas. 

VDI patikslino BNS, jog atlyginimas už tas dienas, kai atliekama pilietinė pareiga, nėra mokamas, tačiau šis laikas  įskaičiuojamas į stažą atostogoms.

Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, bus prašoma kariuomenės pagalbos, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Taip, vienas iš punktų yra kariuomenės pasitelkimas, bet tikrai neįvardinsiu dabar nei skaičiaus, nei kitų detalių, nes tai yra su saugumu susiję dalykai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministrė.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, tai dar turės patvirtinti Seimas, ketvirtadienį besirinksiantis į neeilinę Sesiją.

Dekrete numatoma nepaprastąją padėtį įvesti iki kovo 10-osios, 24 valandos.

Pagal dekretą, leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Taip pat pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.

Anot dekreto, nepaprastoji padėtis įvedama atsižvelgiant „į didelio masto Rusijos Federacijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu“. Teigiama, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu, su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač pasienyje.

Visagino meras Erlandas Galaguzas išplatino pranešimą, kuriame paragino miesto gyventojus pakviesti savo artimuosius ir karo zonos atvykti į Lietuvą.

„Gyvename ypatingai įtemptu laikotarpiu, kai Lietuvos kaimynės (o daugelio visaginiečių – ir gimtosios šalys, kuriose gyvena jų broliai, seserys, tėvai) peržengė ribą, kuri skiria taiką ir karą. Norėčiau palikti didžiosios politikos klausimus tiems, kurie turi įgaliojimų ir galimybių juos spręsti, tačiau kad ir ką manytumėte apie šią situaciją, kviečiu pirmiausia būti žmonėmis.

Visaginas yra ta vieta, kur kartu ir taikiai gyvena daugybė tautų, ir visiems vietos čia pakanka. Galime ginčytis dėl biudžeto eilučių, gali išsiskirti mūsų nuomonės, tačiau žinau, kad, prireikus, galime būti vieningi ir išspręsti visus skaudžius klausimus.

Esu tikras, kad dabartinė situacija kelia nerimą visoms pusėms, todėl noriu paskatinti visus, kurie nerimauja dėl karo zonoje gyvenančių savo artimųjų, pakviesti juos čia, kur išties esame saugūs. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad jūsų svetur gyvenančius savuosius priimsime taip svetingai, kaip tik galėsime.

Juolab, kad daugeliui jų (vaikams, seneliams) reikia pagalbos, o ne karo. Galbūt nepasiūlysime ištaigingų apartamentų, tačiau užtikrinsime saugumą mūsų taikiame mieste.

Tikiu, kad konfliktai vis tiek kada nors baigsis, ir gebėjimas būti kartu sunkią minutę užtikrins dar gilesnį tarpusavio supratimą ir vienybę“, – linkėdamas gyventi taikoje išplatintame pranešime teigia Visagino meras.

Rusijai ketvirtadienį užpuolus Ukrainą, Lietuvoje gali pradėti trūkti svarbių statybinių medžiagų, didėti jų kainos, todėl būtų stabdomos ar peržiūrėtos valstybės bei verslo investicijos, sako statybų rinkos dalyviai.

Anot jų, jeigu didelė statybose dirbančių ukrainiečių dalis grįžtų į savo šalį, tektų ieškoti naujų darbuotojų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Statybos

Statybų bendrovės „Eikos statybos“ vadovo Almanto Čebanausko teigimu, įmonėje šiuo metu dirba apie 10 žmonių iš Ukrainos, daugiau ukrainiečių yra partnerių įmonėse. Pasak jo, kol kas bendrovė nežino, kaip reaguos į situaciją. Jo teigimu, jeigu didelė ukrainiečių dalis išvyks į gimtinę, bendrovė ieškos kitų partnerių ir pagalbos iš kitų įmonių.

Statybų ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas BNS teigė, jog bendrovė negavo žinių iš subrangovų, jog ukrainiečiai darbuotojai ketintų grįžti į Ukrainą.

„Buitinių kalbų tarp darbininkų tikrai buvo, kad jeigu prasidės karas, tai jie grįš atgal. Kiek tai virs kūnu, matyt, gal dalis grįš, dalis ne, gal kiti šeimas atveš, jeigu buvo dar neatsivežę, sunku tą nuspėti“, – BNS tvirtino K.Vanagas.

Pasak jo, kadangi Ukraina turi daug žaliavų, yra viena didžiausių metalų gamintojų, dėl karinių veiksmų gali kilti ir statybinių medžiagų kainos.

„Tai palies ne tik statybų sektorių, nekilnojamojo turto sektorių, bet ir kitas pramonės šakas, tai turbūt medžiagų kainos kils, nes Ukraina yra reikšmingas žaidėjas žaliavų tiekime“, – sakė jis.

Bendrovės Panevėžio statybos trestas (PST) generalinis direktorius Egidijus Urbonas taip pat teigė, jog situacija Ukrainoje gali turėti įtakos medžiagų tiekimo grandinėms ir kainų svyravimams.

„Esame įsivertinę rizikas, medžiagų iš trečiųjų šalių, tarp jų Ukrainos, Baltarusijos bei Rusijos, neužsisakinėjame, tačiau vykstantys globalūs veiksniai, kokius juos šiandien matome, gali turėti įtakos visoms grandims, net jei ir būna paruošti tam tikri namų darbai. Taip pat tam tikrus pokyčius procesuose gali lemti rinkoje vykstantys medžiagų kainų svyravimai, nes visi pabrangimai, kurie vyksta svetur, pasiekia ir mus“, – BNS teigė E.Urbonas.

Anot jo, šiuo metu darbuotojų iš Ukrainos PST neturi.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, dėl karo Ukrainoje tikriausiai teks peržiūrėti šių metų valstybės investicijų programą. 

„Yra didelė tikimybė, kad investicijų programa bus koreguojama ir akivaizdu, kad, kaip kiekvienos krizės akivaizdoje, statybų sektorius yra vienas iš labiausiai nukenčiančių verslų, tai manau, kad visam statybų verslui yra didžiulis iššūkis. Matome tikrai situaciją tokią pilką, nes kiekvienos krizės metu paprastai valstybės resursai yra nukreipiami kitur, o ne į investicijas“, – BNS teigė D.Gedvilas.

Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr./Dalius Gedvilas

Pasak jo, tikėtina, jog dėl neramumų finansų rinkose verslai gali peržiūrėti ar stabdyti investicijas ir kai kurie projektai gali būti sustabdyti. „Sustabdomos, mažėjančios investicijos automatiškai gali ženkliai sumažinti statybų apimtis“, – sakė jis.

Jo teigimu, taip pat gali pradėti trūkti metalo, granitinės skaldos, kuri yra reikšminga kelių pramonėje. „Pradėti projektai, kurie yra įgyvendinami šiuo metu, gali pradėti strigti dėl tam tikrų žaliavų trūkumo. Tos kritinės pozicijos yra metalas, skalda, kuri atvykdavo į Lietuvą iš Rytų, tai šitoje vietoje gali būti problema. Aišku, gali labai ženkliai pabrangti energetiniai ištekliai“, – tvirtino jis.

Pasak jo, pagal darbo vizas statybose Lietuvoje dirba iki 4 tūkst. ukrainiečių, tačiau jų daugiau dirba subrangos pagrindais.

„Nelabai galvoju, kad ukrainiečiai puls atgal važiuoti į Ukrainą, galvoju, kad šiaip gali būti pabėgėlių daug iš Ukrainos ir tada bus klausimas, kaip spręsime socialines problemas, kai pabėgėliai pradės plūsti pas mus“, – teigė D. edvilas.

Užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksejų Isakovą pareikšti protesto dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą, BNS patvirtino ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai.

„Ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, jam buvo įteiktas griežtas protestas dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą“, – sakė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Iš URM išėjęs Rusijos ambasadorius žurnalistams pakomentuoti situaciją atsisakė ir paskubomis išvažiavo.

VIDEO: Rusijos ambasadorius Lietuvoje nesutiko komentuoti situacijos ir paskubomis įsėdo į automobilį

Rusijos ambasadorius Lietuvoje nesutiko komentuoti situacijos ir paskubomis įsėdo į automobilį

Skirmantas Lisauskas, Margiris Meilutis

Rusijai ketvirtadienį užpuolus Ukrainą, Baltarusijos pasienio ir muitinės tarnybos galbūt pradėjo blokuoti Ukrainos vežėjų patekimą į šalį, teigia Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos (LMVVK) prezidentas Erlandas Mikėnas.

„Jau girdime iš pareigūnų, kad ukrainiečių vairuotojus grąžina, neleidžia vykti per Baltarusiją, situacija keičiasi kiekvieną minutę. Šiai dienai, mano asmenine nuomone, Baltarusijos teritorija taip pat nėra saugi, nes tų šalių politinė vadovybė nėra stabili, gal taip pasakykime“, – Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje žurnalistams sakė E.Mikėnas.

Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos nuotr./Erlandas Mikėnas

Šią informaciją BNS patvirtino ir Muitinės departamento Medininkų kelio posto pamainos viršininkas Darius Prakapas.

„Į mane kreipėsi vienas Ukrainos vairuotojas, kuris važiavo į Odesos jūrų uostą ir jam Baltarusijos pareigūnai neleido įvažiuoti, ryšium su tuo, kad yra uždaryta Baltarusijos ir Ukrainos siena. (...) Kol kas žinau tik vieną tokį atvejį, nes šiandien mažai tų mašinų važiavo į Ukrainą. Manau, kad vėliau tokių atvejų bus daugiau“, – BNS teigė D.Prakapas.

Bendrovės „Gerusa“ atstovas Gintaras Žukas žurnalistams tvirtino, kad situacija dar labiau komplikuotųsi, jei Baltarusija nuspręstų visiškai uždaryti tranzitą per savo teritoriją.

„Kol kas situacija yra tokia, kad važiuoti galima, tai važiuojame. (...) Bet gali būti taip, kad Baltarusija uždarys ir tranzitą kelių transportui. Tokia situacija būtų visiška katastrofa – realiai mašinas tektų statyti patvoryje ir eiti į darbo biržą“, – žurnalistams teigė G.Žukas.

Jis skeptiškai vertino galimybę vilkikus perorientuoti darbui Vakarų Europos rinkose.

„Vakaruose yra savi niuansai, patys žinote, kad Mobilumo paketas įsigaliojo ir taip toliau. Yra daug kliuvinių ir taip paprastai įsilieti į tą srautą vežėjų nepavyks. Aišku, žiūrėtume, spręstume, kažkaip galvotume, bet tai nėra taip paprasta (...) Be to, ne visi darbuotojai, ypač iš trečiųjų šalių, nori dirbti Vakarų šalyse“, – aiškino G.Žukas.

E.Mikėnas BNS anksčiau taip pat sakė, kad vežėjai kol kas dirba su klientais Rusijoje.

„Kadangi pačioje Rusijoje karas nevyksta, per Latviją ir Estiją kroviniai į Rusiją važiuos toliau, kadangi turime įsipareigojimus Rusijos klientams. Kas liečia tolesnę perspektyvą – srautai labai priklausys nuo prekybos. Jeigu prekyba vyks – važiuos ir automobiliai“, – tvirtino E.Mikėnas.

Tačiau jis pabrėžė, kad dėl karo Ukrainoje per šią šalį keliaujančių krovinių srautai bus išbalansuoti, o galima Rusijos izoliacija nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT) apsunkintų atsiskaitymus su šios šalies užsakovais.

Tuo metu Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ vežėjams rekomendavo negabenti prekių per Ukrainos teritoriją, o esančius šioje šalyje paragino nedelsiant grįžti į Lietuvą. Esant galimybei vežėjams siūloma aplenkti Baltarusijos teritoriją ir grįžti per Lenkiją.

Preliminariais „Linavos“ duomenimis, šiuo metu per Ukrainos ir Baltarusijos teritorijas gali vykti keli šimtai vilkikų iš Lietuvos.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nutraukė trąšų eksportą į Ukrainą. Įmonės atstovė teigia, kad šios krypties atsisakyta ne dėl karo Ukrianoje.

„Achema“ dar praėjusią savaitę skelbė, kad po Minsko draudimo vežti trąšas per šalies teritoriją į Ukrainą trąšas pradėjo gabenti per Latviją ir Rusiją, tačiau dabar jos atstovė tikina, jog eksportas sustabdytas. 

„Eksportas į Ukrainą nevyksta jau kurį laiką, jis sustabdytas ne dėl karo veiksmų, o dėl Baltarusijos sienos uždarymo. Tokia yra priežastis“, – BNS teigė „Achemos“ atstovė Jolita Macelytė.

„Achema“ anksčiau skaičiavo, kad nukreipus krovinius per Latviją ir Rusiją papildomi įmonės kaštai gali siekti 1–5 mln. eurų per metus. „Achema“ Ukrainą laikė strategiškai svarbia azotinių trąšų rinka, pastaruosius 5 metus bendrovė ten parduodavo 50–141 tūkst. tonų trąšų, o metinės pajamos sudarė nuo 8 mln. iki 29 mln. eurų.

Kėdainių fosforo trąšų gamintojos „Lifosos“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius sako, kad produkcija į Ukrainą nevežama, kai Minskas uždraudė jos trąšų tranzitą per Baltarusiją, todėl įmonė ieško naujų rinkų.

„Niekas nepasikeitė, Ukrainos kryptis šiuo metu nevyksta dėl tų pačių priežasčių. Nevažiuoja ten mūsų trąšos ne dėl šios dienos ryto naujienų, jau truputį anksčiau. Dabar po truputį žiūrime į kitas kryptis“, – ketvirtadienį BNS sakė R.Proscevičius.

Eksportas į Ukrainą nutrūko Minskui nuo vasario 7-osios neįleidžiant traukinių iš Lietuvos stočių, tranzitu per Baltarusiją vežančių chemines trąšas ir naftos produktus. Po to įmonė dar bandė ieškoti naujų kelių į šią šalį.

„Dar bandėme žiūrėti kitus variantus per vieną, per kitą pusę“, – kalbėjo R.Proscevičius.

Bendrovės vadovo teigimu, per metus į Ukrainą buvo eksportuojama apie 150 tūkst. tonų trąšų.

Po vasario 7-osios produkcijos eksportą į Ukrainą nutraukė ir naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“, bendrovė ieško galimybių krovinius į šią šalį gabenti kitais maršrutais – per Lenkiją, panaudojant įmonės valdomą Mockavos terminalą. Ar karas Ukrainoje turės įtakos tokiems planams, bendrovė BNS pažadėjo atsakyti vėliau.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ jos vežėjams rekomenduoja nebegabenti prekių per Ukrainos teritoriją, o esančius šioje šalyje ragina nedelsiant grįžti į Lietuvą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilkikai

Preliminariais duomenimis, šiuo metu per Ukrainą ir Baltarusiją gali vykti keli šimtai vilkikų iš Lietuvos, pranešė „Linava“. 

„Žmonių saugumas ir gyvybė yra didžiausia vertybė, todėl raginame Ukrainoje ir Baltarusijoje esančius vairuotojus nedelsiant grįžti į Lietuvą, o planavusius vykti į Ukrainą – atsisakyti šių planų. Esant galimybei vairuotojų prašome aplenkti Baltarusijos teritoriją ir grįžti per Lenkiją“, – pranešime sakė „Linavos" generalinis sekretorius Zenonas Buivydas. 

Tolimųjų reisų vairuotojams patariama sekti Lietuvos institucijų, pirmiausia Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas.

Didžiausias Lietuvos įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas teigia, kad Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą dalis aljanso įmonėse dirbančių ukrainiečių norėtų grįžti į gimtinę, tačiau jų nėra daug.

„Turime ukrainiečių vyrų, kurie nori palikti įmones ir vykti į Ukrainą, kur yra jų šeimos. Bandome su jais komunikuoti ir tą situaciją spręsti. (..) Tai nėra masiniai skaičiai, po keliolika ar kelis asmenis kiekvienoje iš aljansui priklausančių įmonių, tai labiau atskirti atvejai“, – BNS sakė P.Drižas.

„Kitas dalykas, pas mus dirbantys ukrainiečiai taip pat teiraujasi, ar įmonės galės pasirūpinti jų šeimomis. Žinoma, visos įmonės atsakė, kad suteiks visą reikiamą pagalbą, svarbiausia, kad šeimos turėtų galimybę atvykti į Lietuvą“, – pridūrė jis.

Pasak P.Drižo, TTLA įmonės neturi Ukrainoje dirbančių darbuotojų, kuriuos reikėtų parsigabenti į Lietuvą.

„Aišku, turime mašinų Ukrainoje, su kuriomis kontaktas yra, jos kol kas dar nėra išvykusios iš šalies (...) Iš logistinės pusės, kai kurios įmonės nebeima tiek rusiškų, tiek baltarusiškų krovinių, tiesiog nepasikrauna tenai“, – tvirtino P.Drižas.

Rusijai ketvirtadienį užpuolus Ukrainą, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad kol kas sunku pasakyti, kiek ukrainiečių gali atvykti į Lietuvą.

„Situacija yra tokia, kad įvardinti ir pasakyti, koks tas skaičius, yra sudėtinga, bet visi suprantame, kad nesame pirmoji šalis – pirmiausia jie pasiektų kitas šalis ir tada patektų į Lietuvą, tai pirmiausia – Lenkija ir tada iš jos patenka į Lietuvą, tai yra realiausias scenarijus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė.

„Mes žinome, kad apie 20 proc. žmonių, kurie patektų į Lenkiją, galimai planuotų atvykti į Lietuvą“, – pridūrė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Ministrės teigimu, kol kas neaišku, kiek ukrainiečių šiuo metu yra pasienyje su Lenkija, tačiau „tas srautas vyksta ir mes tą matome iš tos informacijos, kuri pateikiama viešai“. Su Lenkija sutarta koordinuoti veiksmus. Pasak jos, pirmieji pabėgėliai iš Ukrainos gali atvykti jau ketvirtadienio vakarą.

Šiuo metu Lietuva pasiruošusi priimti 10 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, tačiau vertinami ir kiti scenarijai.

„Turime tris aiškius scenarijus. Vienas yra šiai situacijai turimas apgyvendinimo vietų skaičius – apie 10 tūkst. Antrą scenarijų skaičiavome pagal konkrečių savivaldybių gyventojų skaičių –  20 tūkst. žmonių, jeigu atvyktų į Lietuvą. Ir toks jau, sakyčiau kritinis, apie 30 tūkst. žmonių su prašymu savivaldybėms solidariai prisiimti atsakomybę ir suteikti apgyvendinimo vietą konkretiems žmonėms dėl didesnio srauto“, – teigė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lenkija šiuo metu pasiruošusi priimti apie 200 tūkst. žmonių, Latvija, Rumunija ir Slovakija – po 10 tūkst. Estija – 3 tūkst.

Pasitikimas – pasienyje su Lenkija

Pirmiausia ukrainiečius ruošiamasi priimti Lazdijų ir Kalvarijos savivaldybėse, pasienyje su Lenkija, kur pabėgėliai bus informuojami apie migracijos procedūras, apgyvendinimą.

„Numatome tokį kaip pasitikimą žmonių, Ukrainos piliečių, šituose taškuose. Tikslas – informuoti apie Lietuvos galimybes juos priimti, informuoti apie migracijos procedūras“, – sakė V.Dmitrijevas.

Anot jo, antrame etape ukrainiečiai galės vykti į registracijos centrus, vienas tokių steigiamas Alytaus kultūros ir komunikacijos centre. Dar vienas toks centras planuojamas ir Marijampolėje.

„Šiai dienai yra sutarta su Alytaus miesto administracija ir meru konkrečiai dėl vieno objekto, kuriame žmonės galės laikinai apsistoti ir pagrindinis tikslas yra – ne tik trumpalaikė nakvynė, bet ir migracijos procedūrų atlikimas“, – sakė vidaus reikalų viceministras.

„Papildomas tikslas – nukreipti į apgyvendinimo vietas, jeigu žmonės nežino, kur kreiptis dėl apgyvendinimo“, – pridūrė jis.

Pasak jo, planuojama, kad ukrainiečiai tokiuose centruose būtų apgyvendinami ne ilgiau nei 72 valandoms.

Apgyvendinimui – visuomeninė iniciatyva

Nacionalinis savanorių pagalbos koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ kviečia registruotis žmones, galinčius apgyvendinti nuo karo bėgančius ukrainiečius.

„Su visuomenine iniciatyva „Stiprūs kartu“ yra aptarta galimybė registruoti šalies gyventojus, galinčius ir norinčius savo namuose apgyvendinti ukrainiečius“, – sakė A.Bilotaitė.

„Tikiu, kad solidarumas ir brolystės jausmas yra labai stiprus ir žinau, kad šiandien „Stiprūs kartu“ pristatys visą tą projektą“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, ukrainiečių apgyvendinimas derinamas ir su ukrainiečių diaspora ir su Viešbučių asociacija.

Taip pat dėl apgyvendinimo toliau kalbama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, su Socialinės apsaugos ir darbo – dėl išmokų ir galimybių dirbti, Sveikatos ministerija – dėl būtinosios medicinos pagalbos.

Užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksejų Isakovą pareikšti protesto dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą, BNS patvirtino ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai.

„Ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, jam buvo įteiktas griežtas protestas dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą“, – sakė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Iš URM išėjęs ambasadorius žurnalistams pakomentuoti situaciją atsisakė.

Kurį laiką telkęs apie 150-200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę invaziją į šalį. Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir Kijevo srityje, ir pasiuntė savo tankus bei karius.

Anksčiau šią savaitę jis pripažino Maskvos remiamų separatistinių regionų šalies rytuose nepriklausomybę.

Vakarų šalys, anksčiau jau įvedusios Rusijai sankcijų, grasina jas griežtinti.

Užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksejų Isakovą pareikšti protesto dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą, BNS patvirtino ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai.

„Ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, jam buvo įteiktas griežtas protestas dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą“, – sakė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Iš URM išėjęs ambasadorius žurnalistams pakomentuoti situaciją atsisakė.

Ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad protestą Rusijos ambasadoriui pareiškęs užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas griežtai pasmerkė Rusijos neteisėtą plataus masto karinį įsiveržimą į Ukrainą.

Viceministras akcentavo, kad Rusijai tenka visa atsakomybė už šį „žiaurų agresijos aktą, Ukrainos žmonių netektis ir kančias“, kurias jau sukėlė ir dar sukels „barbariški Rusijos veiksmai“.

Jis pareikalavo, kad Rusija nedelsdama nutrauktų karines operacijas Ukrainoje ir atitrauktų savo kariuomenę iš šalies teritorijos.

„Rusijos karinė agresija neliks be deramo demokratinio pasaulio atsako. Tarptautinė bendruomenė padarys viską, kad už šią karinę invaziją atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, − sakė viceministras.

Kurį laiką telkęs apie 150-200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę invaziją į šalį. Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir Kijevo srityje, ir pasiuntė savo tankus bei karius.

Anksčiau šią savaitę jis pripažino Maskvos remiamų separatistinių regionų šalies rytuose nepriklausomybę.

Vakarų šalys, anksčiau jau įvedusios Rusijai sankcijų, grasina jas griežtinti.

Nuo ketvirtadienio, įvertinusios situaciją Ukrainoje ir nepaprastąją padėtį Lietuvoje bei siekdamos sustabdyti galimą dezinformacijos plitimą per naujienų portalus, Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) narės išjungia visus komentarus po straipsniais ir vaizdo siužetais apie aktualijas Ukrainoje tiek registruotiems, tiek neregistruotiems vartotojams.

Nuo ketvirtadienio nebebus galimybės komentuoti portaluose Delfi.lt, 15min.lt ir Lrytas.lt, tv3.lt, Madeinvilnius.lt. VE.lt, Kaunas.kasvyksta.lt.

Šiuo pavyzdžiui IŽA kviečia pasekti ir kitas žiniasklaidos priemones.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./15min

IŽA taip pat skatina Vyriausybę, Krašto apsaugos ministeriją, Lietuvos kariuomenę ir kitas atsakingas institucijas kuo greičiau rasti sprendimus, kaip būtų galima sustabdyti dezinformacijos srautus socialiniuose tinkluose – „Facebook“, „Youtube“, „Linkedin“, „Instagram“, „Twiter“.

Čia, pasak asociacijos, „vis dar yra didžiulė erdvė plisti melagienoms, piktybiškai platinamai dezinformacijai apie situaciją Ukrainoje, kur yra prasidėję kariniai veiksmai su Rusija“.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Lina Bušinskaitė

„Šį rytą prasidėjo atviras kėsinimasis į demokratiją ir vakarietiškas vertybes. Asociacijos narės, vertindamos nuolat kintančią situaciją viešoje tarptautinėje erdvėje ir matydamos bandymus per komentarus platinti dezinformaciją, skleisti nesantaiką, kurstyti neapykantą ir kitus nedemokratinius veiksmus, šįryt priėmė sprendimą atsisakyti komentarų po visomis aktualijomis.

Be jokios abejonės šiuo pavyzdžiu kviečiame pasekti ir kitas žiniasklaidos priemones“, – pranešime žiniasklaidai cituojama IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), sulaukianti klausimų, kaip dėl karo Ukrainoje elgtis su Lietuvoje įdarbintais Ukrainos piliečiais, norinčiais atlikti pilietinę pareigą, teigia, kad darbdavys tam tikslui turi išleisti darbuotoją. 

„Darbdaviai turi įvertinti susiklosčiusią sudėtingą situaciją. Kai tėvynė pavojuje, turime galvoti ne tik apie teises, bet ir apie pareigas – pareigą ją ginti. Todėl darbdaviams neturėtų kilti jokių abejonių dėl darbuotojų išleidimo šios pareigos vykdymui“, – pranešime sakė VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

VDI teigimu, darbdavys privalo išsaugoti tokių darbuotojų darbo vietas. 

VDI patikslino BNS, jog atlyginimas už tas dienas, kai atliekama pilietinė pareiga, nėra mokamas, tačiau šis laikas  įskaičiuojamas į stažą atostogoms.

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, karybos ekspertas Deividas Šlekys specialioje 15min laidoje sakė, kad Rusijos veiksmai kol kas vyksta „vadovėliniu principu“ ir jų buvo galima tikėtis.

„Tai, ką daro Rusija, kas liečia karinę prasmę, tai yra vadovėlinis puolimo scenarijus, kurį atremti yra ruošiamasi, bet niekada nežinoma, kas bus kitose stadijose, kadangi nėra žinomas galutinis operacinio puolimo tikslas – atkirsti Kijevą nuo rytų Ukrainos, labiau atsikąsti rytų Ukrainą, ir tik tuomet dairytis į Kijevą, o gal vienu metu vyksta bandymas atsiriekti kelis gabalus Ukrainos“, – komentavo politologas. 

Jo teigimu, pagal vadovėlinį scenarijų pirmiausia bandoma eliminuoti oro gynybų sistemas, pakirsti oponento oro pajėgumus – yra atakuojami oro uostai, sudaužomi pakilimo takai. „Perėmus oro kontrolę galima saugiau vykdyti operaciją ant žemės, nes danguje pradeda dominuoti tavo oro pajėgos“, – 15min sakė D.Šlekys.

Kalbėdamas apie galimą ateities įvykių scenarijų politologas pabrėžė, kad greitu metu politinio režimo žlugimas, vyriausybės ar prezidento pakeitimas neprognozuojamas, nes yra orientuojamasi į teritorijų užgrobimą ir po jo sekantį psichologinį šantažą.

Tai, kas dabar vyksta, gali trukti ir mėnesius, o taip pat priklauso labai stipriai nuo pačių ukrainiečių.

„Mes turime mąstyti apie visą konfliktą ne tik kariniais mūšio terminais, tad čia reikia nusiteikti, kad laiko reikės skirti daug. Nes viena yra užimti konkrečią teritoriją, miestą, bet jis užimamas siekiant politinio tikslo. O tuomet dėl jo prasidės politinės derybos, ultimatumai, taikos sutartys, čia turime nusiteikti, kad tampomasi gali būti labai ilgai“, – teigė politologas.

„Tai, kas dabar vyksta, gali trukti ir mėnesius, o taip pat priklauso labai stipriai nuo pačių ukrainiečių. Jei jie nesubyrės kaip valstybė ir visuomenė, ir parodys, kad jei agresorius eina, mes priešinsimės partizanine kova, išreikšim solidarumą esamiems politiniams lyderiams, tai Rusijai neišeis pasiekti visko greitai. Pagrindinis žaidėjas yra Ukraina ir jos žmonės – jei jie demonstruos ryžtą nenusileisti ir priešintis, tada mūsų laukia labai ilgas žaidimas, kuriame, deja, žmonės ir žus, ir kentės dėl įvairių nepriteklių, ir netgi iš dalies turime nusiteikti, kad ir mes pajusime diskomfortą.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Deividas Šlekys

D.Šlekys taip pat pastebi, kad šiuo metu realus informacinis srautas iš Ukrainos yra ypač menkas. 

„Yra sąlyginai mažai realios informacijos, net ir iš pačios Ukrainos pusės, kuri būtų ne tik tekstinė, bet ir vizualinė. Bandyti suprasti, kur tas kontaktas vyksta, jeigu vyksta, kokia technika buvo nukauta. Palengva [informacijos] daugėja, tačiau iki galo neaišku, koks buvo kovinis kontakto mastas, kur vyko susišaudymai dėl teritorijos, miestų. Kol kas yra žvalgybinės informacijos badas“, – 15min sakė politologas.

Jo teigimu, antroje dienos pusėje informacijos kiekis turėtų pradėti daugėti, nes savo žvalgybos duomenis pateiks ir JAV, o šiuo metu patikimiausias šaltinis – vakarų valstybių žurnalistai, esantys Ukrainoje ir tiesiogiai transliuojantys įvykius iš regionų.

„Čia yra klausimas, ar visgi Rusijos pusė sugebėjo kai kuriuos šaltinius ar kanalus neutralizuoti, nes mes girdėjome, kad vyko ir kibernetinės atakos, tad tai irgi yra neatmestina, o gal patikimesnių kanalų nėra tiek daug dėl melagienų. Negalėčiau pasakyti kodėl, tačiau šiuo metu yra tam tikras informacijos badas“, – sakė D.Šlekys.

Ukrainai šiuo metu reikalinga bet kokia NATO parama, sako su šalies gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu Rusijos pradėtą karą aptaręs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Kokią paramą valstybė pasirinks, tokia parama tikrai pravers Ukrainai. Daug kas šaipėsi, kai Vokietija suteikė paramą 5000 šalmų. Tai noriu pasakyti, kad ukrainiečiams tai irgi gyvybiškai reikalinga parama: ir šalmais, ir liemenėmis, ir neletalinėmis priemonėmis, nes reikia aprūpinti ir rezervo karius tokiomis priemonėmis, kurios saugo gyvybes. Ministras tą labai aiškiai pabrėžė“,  – LRT ketvirtadienį sakė A.Anušauskas. 

Erikas Ovčarenko/BNS/Ministrų spaudos konferencija

Pasak ministro, NATO konsultacijos pagal ketvirtąjį straipsnį, kurių prašė Lietuva, jau pradėtos.

„Jos jau vyksta, procesas yra pajudėjęs. Kadangi šiandien tokia diena, kai situacija gana dinamiškai keičiasi, daug susitikimų, daug pokalbių iki pat vėlyvos nakties, teks kalbėti su sąjungininkais ir dėl koordinavimo veiksmų, kalbėsime ir apie paramą Ukrainai, kokią galime suteikti“, – kalbėjo jis.

Ministro teigimu, Rusijai puolant Ukrainą ne tik fiziškai, bet ir vykdant kibernetines, informacines atakas, Vakarai čia taip pat gali suvaidinti svarbų vaidmenį.

„Manau, svarbiausia, ko su mūsų pagalba neturime užleisti, tai iniciatyvos informacinėje erdvėje: jokių Rusijos pasiteisinimų, blevyzgų pseudoistorinių apie Ukrainą neturime išvis leisti į eterį, nėra čia ką komentuoti“, – tvirtIno A.Anušauskas.

„Galime padėti atremti kiberatakas, informacines atakas, kartu, manau, vykdyti tą informacinę kompaniją nušviečiant realius įvykius, kokie jie yra, o ne kokius pieš Rusijos propaganda, kuri jau savo mechanizmą yra įjungusi“, – kalbėjo jis.

A.Anušauskas pabrėžė, kad „apgaulė ir dezinformacija visada lydėjo šios operacijos pradžią“, o tiesos nereikėtų tikėtis tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos.

Anot jo, Ukrainos ministras O.Reznikovas be kita ko jam papasakojo apie ankstesnį pokalbį su Baltarusijos gynybos ministru, kuris esą patikino, kad „garbės žodis, niekas iš Baltarusijos nepuls Ukrainos“.

„Niekas jau dabar nemato skirties tarp Rusijos ir Baltarusijos. Turiu pasakyti, kad Baltarusija yra įtraukta, tiesiogiai įsitraukusi į agresiją, suteikusi savo teritoriją, oro erdvę agresoriui, iš jos teritorijos vykdoma agresija prieš Ukrainą“, – pabrėžė ministras. 

Pasieniečiai stiprina Lietuvos sienų su Rusija ir Baltarusija apsaugą, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

„Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje ketvirtadienį VSAT imasi papildomų priemonių Lietuvos sienos apsaugai stiprinti. Aukščiausias valstybės sienos apsaugos prevencinių saugumo priemonių lygis įvedamas Lietuvos atsakomybei priskirtame ES išorės sienos ruože – pasienyje su Baltarusija ir Rusija“, – nurodoma pasieniečių pranešime.

„Toks neviešas priemonių, kurias įvesti yra VSAT kompetencija, planas apima sienos kontrolės, stebėjimo ir VSAT pajėgų panaudojimo veiksmus“, – teigiama jame.

Be kita ko, VSAT stabdo atostogų suteikimą pasieniečiams, o jau atostogaujantys iš jų atšaukiami.

Lietuvoje nuo ketvirtadienio įvedama nepaprastoji padėtis.

Ukrainai šiuo metu reikalinga bet kokia NATO parama, sako su šalies gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu Rusijos pradėtą karą aptaręs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Kokią paramą valstybė pasirinks, tokia parama tikrai pravers Ukrainai. Daug kas šaipėsi, kai Vokietija suteikė paramą 5000 šalmų. Tai noriu pasakyti, kad ukrainiečiams tai irgi gyvybiškai reikalinga parama: ir šalmais, ir liemenėmis, ir neletalinėmis priemonėmis, nes reikia aprūpinti ir rezervo karius tokiomis priemonėmis, kurios saugo gyvybes. Ministras tą labai aiškiai pabrėžė“,  – LRT ketvirtadienį sakė A.Anušauskas. 

Pasak ministro, NATO konsultacijos pagal ketvirtąjį straipsnį, kurių prašė Lietuva, jau pradėtos.

„Jos jau vyksta, procesas yra pajudėjęs. Kadangi šiandien tokia diena, kai situacija gana dinamiškai keičiasi, daug susitikimų, daug pokalbių iki pat vėlyvos nakties, teks kalbėti su sąjungininkais ir dėl koordinavimo veiksmų, kalbėsime ir apie paramą Ukrainai, kokią galime suteikti“, – kalbėjo jis.

Ministro teigimu, Rusijai puolant Ukrainą ne tik fiziškai, bet ir vykdant kibernetines, informacines atakas, Vakarai čia taip pat gali suvaidinti svarbų vaidmenį.

„Manau, svarbiausia, ko su mūsų pagalba neturime užleisti, tai iniciatyvos informacinėje erdvėje: jokių Rusijos pasiteisinimų, blevyzgų pseudoistorinių apie Ukrainą neturime išvis leisti į eterį, nėra čia ką komentuoti“, – tvirtno A.Anušauskas.

„Galime padėti atremti kiberatakas, informacines atakas, kartu, manau, vykdyti tą informacinę kompaniją nušviečiant realius įvykius, kokie jie yra, o ne kokius pieš Rusijos propaganda, kuri jau savo mechanizmą yra įjungusi“, – kalbėjo jis.

A.Anušauskas pabrėžė, kad „apgaulė ir dezinformacija visada lydėjo šios operacijos pradžią“, o tiesos nereikėtų tikėtis tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos.

Anot jo, Ukrainos ministras O.Reznikovas be kita ko jam papasakojo apie ankstesnį pokalbį su Baltarusijos gynybos ministru, kuris esą patikino, kad „garbės žodis, niekas iš Baltarusijos nepuls Ukrainos“.

„Niekas jau dabar nemato skirties tarp Rusijos ir Baltarusijos. Turiu pasakyti, kad Baltarusija yra įtraukta, tiesiogiai įsitraukusi į agresiją, suteikusi savo teritoriją, oro erdvę agresoriui, iš jos teritorijos vykdoma agresija prieš Ukrainą“, – pabrėžė ministras. 

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį kreipėsi į Rusijos žmones, ragindamas netylėti ir išreikšti poziciją prieš pradėtą karą su Ukraina.

„Jūsų vadovai vienašališkai nusprendė užpulti kaimyninę šalį. Šalį, su Rusija susieta glaudžiais istoriniais ir kultūriniais ryšiais. Tautą, kurią Jūs vadinate broliais ir seserimis. Šis karas niekam nereikalingas. Nei rusams, nei ukrainiečiams, nei visam likusiam pasauliui“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame viešame kreipimesi.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

Anot G.Nausėdos, dar ne vėlu „sustabdyti šį nusikaltimą“, užkirsti kelią tūkstančių nekaltų žmonių žūčiai. 

„Ar nori rusai karo? Aš noriu tikėti, kad ne. Netylėkite. Nenusisukite neteisybės akivaizdoje. Būkite drąsūs ir ryžtingi!“ – tvirtino jis.

Pasaulis, pasak kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, turi išlikti vieningas, neparodyti silpnumo.

„Nes tai yra vienintelis kelias sustabdyti V.Putiną ir jo visą agresyvią kampaniją prieš demokratinę ir laisvą respubliką“, – sakė V.Adamkus.

Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./ Biografijos „Adamkus“ pristatymas

„Agresija prieš Ukrainą prasidėjo. Visas pasaulis stebi ir aš tikiuosi, kad vieningai sutaria pasipriešinti tokiai niekšiškai, taiką žlugdančiai Rusijos akcijai prieš Ukrainą.

Džiaugiuosi, kad Lietuva pasauliui turi išreiškusi aiškią ir stiprią poziciją, kad vieningai stovime ir remiame ukrainiečių tautą jos laisvės kovoje“, – ketvirtadienį 15min komentavo kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas.

Rusijos ginkluotosioms pajėgoms užpuolus Ukrainą, Lietuvoje veikiančios prokremliškų radikalų grupės pradėjo platinti šiuos Kremliaus režimo veiksmus pateisinančius pareiškimus, pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Dalis šių grupių lyderių jau daug metų bendradarbiauja su Kremliaus režimo atstovais ir praeityje buvo išnaudojami  bandant legitimizuoti šio režimo įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir karą Donbaso regione.

Labai tikėtina, VSD įsitikinimu, kad šiuo tikslu šie asmenys bus išnaudojami ir Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą kontekste. Kremliaus režimui lojalių propagandistų sukurtoje produkcijoje ir Rusijoje organizuojamuose renginiuose šių grupių atstovai bus bandomi pateikti kaip didelės dalies Lietuvos visuomenės paramą turintys politiniai veikėjai, nors realiai jų politinė įtaka yra labai maža. 

VSD įdėmiai stebi procesus valstybės viduje ir pasirengęs įstatymų nustatyta tvarka užkardyti galimus bandymus destabilizuoti padėtį valstybėje.

Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas šiuo metu yra Berdianske Ukrainoje. Jis pasakojo girdėjęs apšaudymus iš žemyninės pusės, iš jūros bent kol kas ne.

„Iš jūros pusės nebuvo. Čia dienos metu buvau labai trumpam išbėgęs į miestą pasižiūrėti, tai mačiau laivus akvatorijoje, nežinau, ar jie civiliniai ar kariniai, nes dabar perskaičiau, kad visi uostai uždaryti, gal kas nespėjo išplaukti.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Politikas Alvydas. Medalinskas

Nežinau, kam reikia neatpažintų karių ar karinės technikos su Z raide, čia buvo daug svarstymų, kas yra ta Z. Faktas yra tai, kad Rusija veržiasi visais galimais būdais, faktas tai, kad Rusijos režimas nerimsta. Ir aš vis dar laukiu iš Vakarų ne susirūpinimo ar pasmerkimo, o pagaliau statyti Putino režimą į vietą“, – sakė A.Medalinskas.

Jis sako, kad labai gaila, jog NATO valstybių diplomatai paliko Kijevą ir Ukrainą.

„Reikia suprasti, koks tai buvo smūgis Ukrainos žmonėms. Ir tada, kai tai išgirdau, nors ir turėjau planų, gal grįšiu į Lietuvą, pasakiau ne, aš pasilieku, bent dabar, artimiausiomis dienomis. Tam, kad palaikyčiau savo draugus, bičiulius Ukrainos kariuomenėje.

Tai ne koks nors heroizmas, tai paprasčiausias dalykas – Vakarai negali mesti Ukrainos ir apsiriboti tik susirūpinimo pareiškimais, sėdint saugioje vietoje. Dabar tai saugi vieta, bet V.Putino režimas yra ne prieš Ukrainą, tai skydas, kurį jie nori sulaužyti, sudaužyti. Toliau bus klibinamos NATO ir ES valstybių durys“, – kalbėjo A.Medalinskas.

Jis pasakojo, kad kai kurios mažosios parduotuvės užsidarė, kavinės, kitos parduotuvės užkalinėjo langus nuo galimų skeveldrų ar pan.

Specialioje 15min laidoje verslo konfederacijos vicepirmininkas, finansų analitikas Marius Dubnikovas teigia, kad reakcija, kalbant apie žaliavas, yra labai stipri ir vis stiprėja.

„Naftos kainos pramušė 100 JAV dolerių už barelį, jos yra pakilusios 8 proc. ir siekia beveik 105 JAV dolerius. Natūralu, kad tai duoda kažkur apie 3 proc. pokytį galutinėje degalų kainoje – maždaug 4 centus litrui. Benzinas, dyzelinas iš esmės turėtų pabrangti.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas

Nerimą kelia ir tai, kad šiame konflikte dalyvauja šalis, kuri eksportuoja nuo trečdalio iki 40 proc. Europos naudojamų dujų, kurių kaina taip pat kyla į viršų“, – aiškina M.Dubnikovas.

Anot finansų analitiko, degalų kainos degalinių švieslentėse Lietuvoje dar nepakito – jis pats šį rytą pildėsi degalų baką už įprastą kainą.

„Manau, šios dienos bėgyje kainos po truputį didės. Reikia suprasti, kad perspektyvos nėra labai guodžiančios, konfliktas tik dabar įsižiebė. Akivaizdu, jog jis greitai nesibaigs, laukiame naujų sankcijų Rusijai.

Jei jos bus itin griežtos, kaina gali pasistiebti ir pasiekti aukštumas, kurias matėme 2008 m. Tačiau Lietuvoje, kai sumokėsime 10 ar 20 eurų papildomai, tokia kaina yra tikrai verta laisvės, kokią turime“, – įsitikinęs M.Dubnikovas.

Į specialią 15min laidą prisijungęs Ukrainoje esantis 15min žurnalistas Vidmantas Balkūnas pasakoja matantis daug automobilių degalinėse, žmonės bando užsipirkti kuro, nusiimti pinigų.

„Eina pranešimai, kad kai kurių ukrainiečių nepraleidžia išvažiuoti, kad nesudarytų kliūčių kariuomenės judėjimui. Mes važiuodami stengiamės aplenkti didžiuosius miestus, todėl ten eilių nėra. Dar neprasilenkėme su jokiais kariškiais.

Vidmantas Balkūnas. Karolio Kalvaičio nuotr.

Matėme truputį policijos, greitosios pagalbos, tad tai labiau primena įprastą miesto gyvenimą nei prasidėjusį karą. Tačiau pagal tai nereikėtų vertinti visos situacijos Ukrainoje“, – sako V.Balkūnas.

Kaip pasakoja 15min žurnalistas, jis pats ryte bandė išsiimti grynųjų pinigų, tačiau bankomate jau jų nebuvo.

„Vietiniai sakė, kad pakėlė degalų kainas – nežinau, ar tai susiję su šiuo įvykiu. Žmonės pilasi degalus ne tik į bakus, bet ir į kanistrus, stengiasi kuo daugiau turėti su savimi“, – teigia V.Balkūnas.

15min žurnalistas vakar visą dieną praleido priešakinėse linijose. Ten, rengiant reportažą, jis pateko į apšaudymus, tad teko slėptis su vietiniais rūsyje.

„Sunku suvokti tų žmonių emocijas. Jie keikia ir žurnalistus, ir kariškius, nes vietiniai įprastai gyveno, tada staiga atsirado kariškiai, atvažiuoja žurnalistai, kurie pafilmuoja ir išvažiuoja, o žmonės toliau gyvena. Tikrai daug žmonių verkė“, – sako V.Balkūnas.

Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis sako, kad Aljansas yra „totaliai vieningas“, siekiant stiprinti Rytų Europos saugumą.

„Noriu pabrėžti, kad NATO viduje yra totalus vieningumas, totalus. Jokių diskusijų nekyla dėl būtinumo stiprinti atgrasymo politiką, stiprinti rytinį NATO flangą, siųsti daugiau karių“, – LRT ketvirtadienį sakė diplomatas.

„Prieš pusvalandį yra patvirtintas įgaliojimas pradėti vykdyti NATO gynybos planus, penkis gynybos planus. Tame tarpe ir planas, susijęs su mūsų regiono gynyba, suteikiantis žymiai daugiau įgaliojimų NATO jungtinių pajėgų vadui disponuoti tomis pajėgomis“, – pridūrė jis.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Deividas Matulionis

Ambasadorius teigė negalintis detalizuoti galimo papildomo NATO pajėgų pasiskirstymo šalyse, nes „tai yra karinis klausimas“.

„Šalia tų pajėgumų, kurie yra skiriami šalių narių, (...) čia yra NATO pajėgų aktyvavimas“, – kalbėjo D.Matulionis.

Pasak jo, NATO pajėgų lygis „yra pakeltas iki penkių dienų laikotarpio“.

Jis pabrėžė, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra neišprovokuotas: „Tai yra protu nesuvokiama.“

Norėdama sustabdyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir agresiją į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) turi ne tik kalbėti, o ir daryti, sako Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Sausio 13-osios šv. Mišios šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikoje

ES, V.Landsbergio vertinimu, daro per mažai, kad priverstų V.Putiną sustoti.

„Pirmiausia, reikia ką nors daryti, o ne tik kalbėti. Kol kas matome tik kalbas, perspėjimus, oi tau bus, oi tu gausi. Niekas nedaroma. Jam galėjo jau būti byla iškelta Hagos tribunole. Kas draudė iškelti bylą?“ – 15min komentavo V.Landsbergis.

Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Maksimas Milta pastebi, jog Baltarusijos režimas – tiesiogiai atsakingas už karinę invaziją, kurią surengė V.Putinas, ir šiuo metu ją vysto.

Anot jo, tai rodo infrastruktūrinė parama, visokeriopas prisidėjimas, kuris tęsiasi pastarosiomis savaitėmis leidžiant Rusijos kariuomenei dislokuotis Baltarusijoje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Maksimas Milta

„Todėl Baltarusijos režimas neša tiesioginę atsakomybę už tai, kas vyksta šiuo metu, ir ko nereikia užmiršti Vakaruose“, – sakė M.Milta.

M.Milta, kuris palaiko ryšį su baltarusiais, esančiais Baltarusijoje ir Ukrainoje, sako, jog Baltarusijos visuomenė nepasisako už karinę invaziją į Ukrainą. Priešingai, didžioji dalis visuomenės prieštarauja šalies karių dalyvavime šiame kare.

„Lukašenka veikia ne baltarusių vardu, o siekdamas išsaugoti valdžią. Tai yra sąlygų išpildymas, leidžiantis jam būti valdžioje. Kalbėti apie Baltarusiją, kaip apie suverenią valstybę galima labai paviršutiniškai“, – pastebi M.Milta.

Kol kas M.Milta sako, kad be individualių sankcijų Rusijos dūmos narių atžvilgiu ir sankcijų prieš tam tikras valstybines korporacijas sunku būtų kalbėti apie struktūrinį lūžį.

Praplėstos sankcijos nekeičia esmės ir padėties. Kol sankcijos nebus visokeriopos, anot M.Miltos, jos nepereis į kitokią fazę. Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas pastebi, kad galimai padėtų  atjungimas nuo SWIF sistemos, draudimas naudotis JAV patentais.

„Tie kaštai, su kuriais susidurs Rusijos režimas, tai nėra vien tik jų kariai, kurie neišvengiamai mirs šiame kare ir jų kūnai grįš į Rusiją, bet pirmiausia kalba eina apie ekonominius kaštus.

Matyti aiškiai, kad Rusijos milžinai „Gazprom“, rusiškas rublis smarkiai praranda vertę, bet to neužtenka. 2021 metų pabaigoje Rusija buvo sukaupusi virš 630 milijardų dolerių tiek aukso atsargų, tiek stabilizacinio fondo.

Taigi, piniginė taupyklė sukaupta yra pakankama, kad atlaikytų spaudimą, todėl jis turi būti kitokios kokybės“, – sako M.Milta.

Specialioje 15min laidoje Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad lankydamasis Ukrainos sostinėje Kijeve jautė tuos ženklus, jog Rusijos invazija įmanoma.

„Tai buvo vienas iš scenarijų. Šiandien labai liūdna diena, lauktai nelaukta diena“, – kalbėjo R.Šimašius.

Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Vilniaus miesto 699-ojo gimtadienio pristatymas

Jis teigė kalbėjęs ketvirtadienį su Lvovo meru, kadangi nelikus susisiekimo oru būtent Lvovas taps vartais į Ukrainą. Anot R.Šimašiaus, kalba eina apie medicininę pagalbą, kokią Vilnius galės suteikti ir kokius nukentėjusiuosius bus galima parsivežti į Lietuvą. Taip pat mini jis galimybę apgyvendinti pabėgėlius, netekusius namų.

R.Šimašius taip pat užtikrino, kad yra ruošiamasi priimti Rusijos kariuomenę dėl šitų veiksmų Ukrainoje palikusius karius ir jų šeimas – jiems tikrai nebus saugu savo šalyje.

„Jeigu kas paliks Rusijos kariuomenę šiandien, mes tikrai turime juos priimti ir suteikti prieglobstį. Šiandien tiesioginio ryšio neturime ir negalime turėti, negalime ir improvizuoti, reikia tikslių punktų, kaip kas vyks“, – teigė R.Šimašius.

Vilniaus savivaldybė ėmėsi koordinuoti ir vilniečių galimą pagalbą, kreiptis galima elektroniniu paštu pagalbaukrainai@vilnius.lt.

Iš Lvovo jau gautas sąrašas, kokių medicininių priemonių jiems prireiks, tad jau tikrinamas rezervas, kurį turi Vilnius dabar.

„Humanitarinė pagalba yra viena, karinė pagalba – vienokia ar kitokia – yra kita. Labai svarbu mums patiems išjungti propagandos mašinas, nepateisinama, kad Rusijos propagandiniai kanalai vis dar rodomi Lietuvoje“, – kalbėjo sostinės meras.

Kaunas ruošia visas galimas patalpas

Kauno savivaldybė ketvirtadienį pranešė ruošianti priemones, reikalingas karo pabėgėliams.

„Kaunas ruošia visas galimas patalpas, kad užtikrintų saugią pastogę, maitinimą ir kitus poreikius bėgantiems nuo karo. Vis daugiau kauniečių ir verslo organizacijų siūlo savo pagalbą bei paramą. Siekdami visa tai sukoordinuoti, prašome visų registruotis”, – pranešė savivaldybė. 

„Norintieji priimti į savo namus ar dalintis kitokiu būstu laikinam atvykstančių ukrainiečių apgyvendinimui, suteikti paramą piniginėmis lėšomis ar prisidėti kitokiais ištekliais, kviečiami pranešti apie tai el. paštu Ukraina@kaunas.lt“, – skelbia savivaldybė. 

Klaipėda kviečia norinčius padėti registruotis

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kviečia pagalbą norinčius teikti miestiečius registruotis.

„Kreipiuosi ir į visus klaipėdiečius, kurie turėtumėme galimybę teikti pagalbą apgyvendinimu, lėšomis daryti tai ir komunikuoti apie tai per paramos Ukrainai organizaciją „Blue/Yellow“. Šiandien pat išsiųsime laiškus mūsų miestams partneriams Kaliningrade, Čerepovece, Mogiliove, išsakydami savo raginimą nutraukti karinę agresiją prieš Ukrainą“, – skelbė V.Grubliauskas.

Anot mero, pasaulis iki ir po 2022-ųjų vasario 24-osios jau nebebus toks pat, nes ankstų šios dienos rytą pradėta įžūli ir beprecedentė Rusijos ataka prieš Ukrainą keičia jį radikaliai. 

Alytus steigia ukrainiečių registracijos centrą

Alytaus meras Nerijus Cesiulis ketvirtadienį pranešė, kad Alytus Vidaus reikalų ministerijos prašymu jau steigia ukrainiečių registracijos centrą.

„Tai reiškia, kad mes pirmieji suteiksime prieglobstį nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms, vėliau srautai iš Alytaus bus skirstomi po visą Lietuvą. Stiprybės Ukrainai ir jos žmonėms!“, – feisbuke pranešė meras.

Paramą apgyvendinant ukrainiečius savo valdomuose viešbučiuose pažadėjo ir verslininkas bei politikas Antanas Guoga.

„Aš esu pasiruošęs Lietuvoje turimus viešbučius užleisti nemokamai ukrainiečiams. Ir visus, kurie valdo viešbučius, raginu apgyvendinti Ukrainos žmones. Jeigu reikės tokios pagalbos, tai tikrai tai reikia daryti dabar“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė jis.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ ir „Bitė“ jau anksčiau pranešė kompensuosiančios savo klientų ryšio paslaugas Ukrainoje, „Bitė“ savo ruožtu pranešė skyrusi 10 tūkst. eurų paramą Lietuvos Raudonajam kryžiui, nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, kviečia prisidėti ir kitus verslus.  

Specialioje 15min laidoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog buvo susirinkusi Valstybės gynybos taryba, apsvarstyti tolesni valstybės gynybos planai ir priimtas sprendimas siūlyti Seimui Lietuvoje paskelbti nepaprastąją padėtį – tai bus padaryta šiandien posėdyje, kuris prasidės 17 val.

„Manau, kad tai yra adekvatus sprendimas, vis tik situacija yra labai rimta. Aišku, šią minutę kokių nors tiesioginių agresijų, intervencijų, testavimų iš mūsų priešininkų – kalbu apie Rusiją ir Baltarusiją, nėra, bet gali būti tarpiniai variantai, kaip kibernetinės atakos, nelegalios migracijos organizavimas ir daug kitų įvairių iššūkių, ir tam valstybė turi būti labiau pasiruošusi, įtempusi raumenis.

Tad natūralu, kad nepaprastoji padėtis šitoje vietoje yra ta padėtis, kuri mums pasiteisino, kai mes kovojome su nelegalia migracija ir pasienio ruožuose turėjome nepaprastąją padėtį. Toks raumenų įtempimas, manau, kad yra svarbus valstybei, tai mes šiandien, padarysim, tai yra signalas ir Vakarams, kad Baltijos šalys, Lietuva situaciją vertina labai rimtai“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Priėmus sprendimą dėl nepaprastosios padėties, jis įsigaliotų iškart. Kas bus daroma, ar bus priimami kokie nors sprendimai?

„Nenoriu dabar eiti į detales, be to, visada, kai kalbi apie nepaprastąją padėtį, reikia žiūrėti, kas bus joje įrašyta – koks yra katalogas galimų ribojimų, jis visada yra įvairus. Šiai dienai, galiu pasakyti, kad nemanau, jos bus ribojama susirinkimų laisvė.

Bet palaukime projekto turinio, tada bus galima pasižiūrėti tiksliau, ko būtų galima tikėtis iš tos nepaprastosios padėties.

Ji mums reikalinga greičiau priimant sprendimus, užtikrinant geresnę sąveiką tarp skirtingų institucijų ir kitų svarbių dalykų, kurie leistų mums būti lankstesniems ir greitesniems priimant sprendimus ir reaguojant į besikeičiančias aplinkybes“, – sakė L.Kasčiūnas.

Prognozuojama, kad bent milijonas ukrainiečių pabėgs iš Ukrainos. Žinoma, ne visi į Lietuvą, bet apimtys – didelės. Ar esame tam pasiruošę?

„Sutinku su mintimi, kad būsime antrinės migracijos šalis, nes pirma kryptis bus Lenkija, Slovakija, Rumunija. Dalis, turinčių savo giminaičių, šeimų, draugų Lietuvoje, matyt, gali vykti iš Lenkijos į Lietuvą.

O jei žmonės pasirinks Lietuvą bėgdami nuo karo, mes jau dabar darome namų darbus, yra apklaustos savivaldybės, ką jos gali suteikti, kokius infrastruktūrinius objektus apgyvendinimui. Savivaldybės atsiliepia ir aš manau, kad visai kitaip būsime tam pasiruošę, atvira širdimi priimsime nuo karo bėgančius ukrainiečius“, – teigė L.Kasčiūnas.

Paklaustas, kokia padėtis pasienyje su Baltarusija, L.Kasčiūnas teigė, kad šiuo metu ji yra kontroliuojama.

„Vakar kaip tik su komitetu buvome, šią minutę situacija yra kontroliuojama. Mūsų duomenimis, šiandien visoje Baltarusijoje dar yra iki 2 tūkst. neoficialių migrantų. Bet, kadangi Baltarusijos nebėra kaip savarankiškos valstybės, yra Rusijos didžiulė įtaka, tų nelegalių migracijos kelių atidarymas su Rusijos pagalba kažkada vėl gali tapti realybe, todėl mes turime būti pasiruošę.

Fizinis barjeras – vienas iš to pasiruošimo darbų. Mes tikrai būsime pasiruošę stipriau, geriau, negu buvome praeitais metais.

Taigi šią minutę yra stabilu, darome namų darbus, kuriame vieną stipriausių ES sienos apsaugos sistemų, ir tada jau galėsime kalbėti, kad nelegali migracija nėra iššūkis, kurio mes negalėtume pasitikti būdami pasiruošę“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Specialioje 15min laidoje Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas, informacinių karų ekspertas Mantas Martišius sako pastebintis, kad šį kartą V.Putino kalbos įtikina tikrai ne visus.

„Skirtingai nei anksčiau, kai šiuo metu Rusijos prezidentas pasakoja apie Ukrainos kariuomenės vykdomą rusų genocidą, panašu, kad tai neįtikina ne tik Vakarų lyderių, bet ir pačių rusų. 

Asmeninio albumo nuotr./Mantas Martišius

Problema yra ta, kad Rusijos vidaus informacinėje erdvėje pagrindiniai informaciniai kanalai yra valdomi, tad ilgainiui tu patikėsi. Bet globalioje erdvėje didelio poveikio nėra. Gerai, kad nebereikia agresoriaus vadinti kitu vardu – galima taip, koks jis yra“, – teigia M.Martišius.

Anot M.Martišiaus, jei dezinformacijos pliūpsnių ir bus, jie bus nepaveikūs.

„Svarbu, kad Lietuva yra arti Ukrainos, todėl geriau supranta, kas vyksta, bet ir Vakarų lyderiai pradeda suprasti. Sekmadienį Prancūzijos prezidentas važiavo į Maskvą ir jam į akis buvo meluojama, kad tarsimės, ką darysime, o iš tikrųjų prasideda karinė operacija.

Rusija nebelaiko Vakarų partneriais, su kuriais galima skaitytis. Jeigu Vakarai kartu visi nesusiims, tai gali turėti labai liūdnų pasekmių“, – sako M.Martišius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gyventojų apsaugos skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas informavo visuomenę apie daiktus, kuriuos būtų pravartu turėti ekstremalios situacijos metu. PAGD atstovas teigė, kad rekomendacijos ekstremalių padėčių atveju buvo teikiamos ir anksčiau, tačiau šiuo metu kilus klausimams kilo būtinybė jas pakartoti.

E.Trunovas ragina gyventojus būti autonomiškais, išvardino daiktus, kuriuos būtų pravartu turėti ekstremalios situacijos metu, kad jų prireikus galima būtų greitai susidėti į krepšį, jei tektų neplanuotai išvykti.

Pasak viršininko, svarbiausi daiktai – rūbai, avalynė, dokumentai ir pinigai. Taip pat svarbu pasiimti medikamentus, pirmosios pagalbos rinkinį. Iš maisto buvo patarta susikrauti konservuotus produktus, riešutus, kruopas – produktus, kurie turi ilgesnį galiojimo laiką, taip pat yra kaloringesnis.

Būtina apsirūpinti ir vandeniu. Jei yra galimybė – 13 litrų. Maisto ir vandens atsargų rekomendacija – minimaliai 3 dienoms.

Jei gyventojai turi galimybes pasiruošti ilgesniam laikui, tai būtų privalumas. Žmonės, turintys didesnius rūsius, yra labiau autonomiški, nei kiti gyventojai.

„Kaip minėjau, mūsų svetainėje yra sudėti visi patarimai. Svarbu turėti ir šeimos planą. Šeimoje yra visada gerai apsitarti – kur susitiksite, pas ką važiuosite, ar turite kur išvykti“, – dėstė E.Trunovas.

Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos, numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete.

Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Taip pat pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.

ėl Rusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį, ketvirtadienį skubiai šaukiama neeilinė Seimo sesija.

Seimo valdyba nusprendė, kad parlamentarai į sesiją rinksis 17 valandą.

Joje bus svarstomas klausimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvoje ir rezoliucijos projektas, kuria būtų išreikštas palaikymas Ukrainai.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Lietuvos bankas (LB) teigia, jog Lietuvoje iš bankomatų išimama kiek daugiau grynųjų pinigų.

„Sustiprėjus geopolitinei įtampai regione, grynųjų pinigų paklausa Lietuvoje šiek tiek išaugo. Tačiau norime pabrėžti, kad grynųjų pinigų apyvarta Lietuvoje vyksta sklandžiai. Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasiruošę grynųjų pinigų paklausos padidėjimui“, – rašoma LB komentare BNS.  

Centrinis bankas nedetalizavo grynųjų pinigų paklausos padidėjimo masto. 

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sakė, kad pinigų išgryninimo padėtis reikšmingai nepasikeitė.

„Situaciją sekame, tačiau kažkokio ryškaus padidėjimo nematome. Turime daug privačių klientų, tai čia visa masė turėtų truktelti, kad matytųsi pokyčiai“, – BNS sakė S.Abraškevičius. 

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos kariuomenė atitraukia šioje šalyje dislokuotus instruktorius.

„Dėl susidariusios situacijos Lietuvos kariuomenės instruktoriai sustabdė karinę mokymo misiją Ukrainoje. Šiuo metu jie grįžta į Lietuvą“, – BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovė Rūta Montvilė.

Lietuvos kariai Ukrainoje dalyvavo mokomojoje misijoje, dar dalis jų šioje šalyje dislokuoti apmokyti vietos karius naudotis Lietuvos perduotomis raketų sistemomis „Stinger“.

Iš viso Ukrainoje buvo dislokuota maždaug pusšimtis karių-instruktorių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas LRT sakė, kad instruktoriai jau atitraukti, bet jie spėjo apmokyti Ukrainos karius.

„Yra įvykusi evakuacija, nes visos šalys atitraukia NATO karinius instruktorius, nes tai yra normali procedūra. Jei kas nors turėjo abejonių, ar mes spėjome apmokyti Ukrainos karius naudotis ta ginkluote, kurią perdavėme, ar kitos šalys, kurios perdavė – tai taip, spėta. Ir yra pirmieji patvirtinimai, kad gynybos tikslais tam mūsų parama yra panaudojama“, – sakė A.Anušauskas.

Feisbuke ministras ketvirtadienį pasidalino ukrainiečių įrašu, kad vienas Rusijos pajėgų lėktuvas buvo nukautas panaudojus būtent iš Lietuvos gautas priešlėktuvines raketas „Stinger“. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius, iš Kijevo grįžęs tik trečiadienį ryte, kreipėsi į vilniečius: „Prašau mūsų susitelkti, padėti Ukrainai, o patys turime dirbti savo darbus dar geriau. Susitelkime, palaikykime Ukrainą, mes tikrai laimėsime.“

Taip meras kalbėjo trumpoje vaizdo transliacijoje.

VIDEO: Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus kreipimasis į gyventojus

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus kreipimasis į gyventojus

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) svarsto klausimą dėl rusiškų televizijos kanalų transliacijų stabdymo Lietuvoje, sako komisijos vadovas.

„Administracijos monitoringo grupė ir teisininkai surinks visus duomenis, o jų yra labai daug, ir tuo labiau sankcijos yra paskelbtos kai kuriems rusiškiems kanalams, tik ką procesą ir pradėjome. Tik reikia rasti priežastis (stabdyti – BNS), kad po to Europos Taryba mūsų nesvarstytų, kaip jau portą kartų yra buvę, nes tai ir komerciniai reikalai“, – BNS ketvirtadienį sakė R.Bagdzevičius.

Jis teigė negalintis dabar atsakyti, kokia apimtimi galėtų būti stabdomos rusiškų programų transliacijos.

„Visa maišalynė dabar gaunasi, verslininkai sako, kad jie laisvi ir ką jie nori, tą daro, nes yra sutartys“, – tvirtino komisijos vadovas.

Lietuva kai kurioms rusiškoms televizijoms dėl karo ir neapykantos kurstymo yra taikiusi maksimalius vienų metų retransliacijos šalyje apribojimus.

2015-aisiais ir 2016-aisiais dėl karo ir neapykantos kurstymo buvo draustos „RTR Planeta“ retransliacijos.

Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtina, kad karo ir tautinės neapykantos kurstymas priskiriamas draudžiamai informacijai, o karo propaganda yra draudžiama Konstitucijos.

Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba uždraudė šalyje retransliuoti Rusijos televizijos kanalus „Rossija“ ir „Rossija 24“.

Toks draudimas televizijai „Rossija“ galios penkerius metus, „Rossija 24“ – ketverius metus, o „TV Centr International“ – trejus metus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vakarų atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje nulems ateities kartų gyvenimą.

Bendroje spaudos konferencijoje kartu su prezidentu Gitanu Nausėda ir Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ji taip pat sakė, kad Kremliaus sukeltas karas Ukrainoje yra bandymų kalbėtis su Rusija pasekmė.

VIDEO: Prezidentas G.Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybą – spaudos konferencija

Prezidentas G.Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybą – spaudos konferencija

„Tai, kas vyksta dabar, yra ne šiandien ir ne šiemet susidariusi situacija. Kažkuria prasme tai yra pasekmė to, kad ilgą laiką buvo bandoma kalbėtis su Rusija, atsižvelgiant į jos gąsdinimus ir pretenzijas. (...) Nuo to, kaip mes atsakysime, priklausys, kaip gyvens ateities kartos“, – ketvirtadienį kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ryte paskelbė karinę operaciją Ukrainoje.

Pasak I.Šimonytės, Rusijos kariniai veiksmai yra „bandymas primesti savo pasaulio vaizdinį vakarų liberaliai demokratijai“.

„Tai yra ta vertybės, ant kurių stovi mūsų valstybingumas“, – kalbėjo ji.

„Banditiška retorika“

Skelbdamas karinę operaciją Ukrainoje, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas teigė siekiantis „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ kaimyninę šalį. Jis taip pat kreipėsi į tuos, kas „bandys mums trukdyti“.

„Jie turi žinoti, kad Rusijos atsakas bus nedelsiamas ir sukels tokias pasekmes, kokių jūs dar nežinojote“, – perspėjo V.Putinas.

G.Nausėdos teigimu, tokia Rusijos prezidento retorika yra įprastinė: „Ji skirta gąsdinti, ji skirta silpniems, kurie galbūt pradės krūpčioti ir galvos, kad galbūt geriau nesipykti su šituo žmogumi ir jo režimu.“

Ji skirta gąsdinti, ji skirta silpniems.

Jis pabrėžė, kad niekas neketina taikstytis su tuo, kas šiuo metu vyksta provakarietiškoje Ukrainoje. Prezidentas dar kartą pakartojo būtinybę stiprinti Kijevo euroatlantinės integracijos perspektyvą.

Savo ruožtu V.Čmilytė-Nielsen V.Putino gąsdinimus įvertino „kaip banditišką retoriką“.

„Vertinu kaip priminimą tarptautinei bendruomenei, kad Rusija yra branduolinė valstybė, kaip vienintelį argumentą, kurį Rusija šiuo metu turi“, – kalbėjo ji.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad į tai galima atsakyti tik vieninga Vakarų pozicija.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė sako, kad šiuo metu ruošiamasi, kokių veiksmų reikės, kai į Lietuvą atvyks pabėgėliai iš karo apimtos Ukrainos.

„Šiuo metu dėliojamės, kaip visa tai turėtų atrodyti, susitinkame šiandien ir su kitomis organizacijomis, tarsimės, kaip pasiskirstyti atsakomybes, bet tikrai ruošiamės ir savo organizacijos viduje.

Jeigu sulauksime didesnių srautų žmonių iš Ukrainos, tai pirmiausia mes kaip organizacija teiksime pirmąją pagalbą, psichologinę pirmąją pagalbą, humanitarinės pagalbos dalinimas.

Informuosime ir visuomenę, kokios, kiek tos pagalbos reikia, tiek daiktais, higienos priemonėmis ir žinoma pinigais. Akivaizdu, kad reikės ir savanorių skaičių didinti“, – sakė L.Lesauskaitė.

Pati Lietuvos organizacija negali tiesiogiai teikti paramos Ukrainai, tačiau ji gali būti perduodama kolegoms iš Ukrainos Raudonojo kryžiaus, ką irgi ketinama daryti.

Kretingos rajono savivaldybė paskelbė pradedanti ruoštis karo pabėgėlių iš Ukrainos atvykimui. Savivaldybės vadovai kreipėsi į kretingiškius, kurie norėtų ir galėtų savo namuose savanorystės pagrindais priimti ukrainiečius.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas jau trečiadienį susisiekė su miestu partneriu ir išreiškė palaikymą Limanui ir visai Ukrainai. Pranešta, kad savivaldybė pasiruošusi suteikti visą reikiamą pagalbą, tačiau kaip tai bus organizuota, paaiškės po tarybos posėdžio ketvirtadienį.

„Mes, Lietuvos, Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai, griežčiausiai smerkiame atvirą plataus masto Rusijos agresiją prieš nepriklausomą, taikią ir demokratinę Ukrainą.

Šie agresijos veiksmai nepriimtini, tai akivaizdus tarptautinės teisės, visų tarptautinių normų pažeidimas ir nusikaltimas prieš Ukrainos žmones, kurį mes smerkiame.

Visa tarptautinė bendruomenė privalo kuo griežčiau pasmerkti Rusijos veiksmus, įvesti griežčiausias įmanomas sankcijas Rusijai, įskaitant Rusijos atskyrimą nuo SWIFT sistemos bei politinę izoliaciją“, – teigiama bendrame trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime.

Jame taip pat išreiškiamas tvirtas palaikymas nepriklausomos Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui:

„Mes privalome tęsti skubią politinę, ekonominę, finansinę ir humanitarinę pagalbą ir paramą Ukrainos žmonėms, įskaitant pagalbą ginklais, šaudmenimis, ir kitą karinę paramą, skirtą valstybės gynybai. Šiuo sunkiu metu esame vieningi su Ukrainos žmonėmis.

Brangūs bičiuliai ukrainiečiai, palaikome jus ir darome viską, kas įmanoma, kad agresorius sumokėtų didžiausią įmanomą kainą. Slava Ukraini!“

„Wizz Air“ pranešė, kad dėl dabartinės padėties Ukrainoje ir uždarytos oro erdvės, bendrovė laikinai nutraukia visus skrydžius šioje šalyje: „Bilietus skristi į Ukrainą ar iš jos turintys keleiviai daugiau informacijos ras wizzair.com tinklalapyje, taip pat siūlome kreiptis į skambučių centrą telefonu: 00380 893 202 532.

Keleivių ir darbuotojų saugumas yra didžiausias mūsų prioritetas, tikimės, kad padėtis Ukrainoje greitai stabilizuosis.“

Kijeve gyvenantis Adomas Ąžuolas Audickas LRT radijo specialioje laidoje, skirtoje Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą, sostinės centre kol kas ramu, eismas vyksta įprastai, žmonės gatvėse ramūs.

„Tik tai, kad išvažiuoti iš Kijevo dabar jau labai sudėtinga, didžiuliai kamščiai. Žmonės važiuoja iš miesto, dalis turbūt sienos link, kiti tiesiog iš Kijevo bando išvažiuoti.

Dabar girdėjau, kad praskrido kažkokie lėktuvai. O šiaip ramu“, – kalbėjo A.Ą.Audickas.

Jis teigė naktį girdėjęs sprogimus, tačiau esą net pagalvojęs, jog tai „kažkokia technika sprogo, toks duslus garsas buvo“, tik paskui supratęs, koks tai sprogimas.

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija renka informaciją apie laisvas patalpas, kuriose būtų galima apgyvendinti žmones.

„Visoms ugdymo įstaigoms buvo išsiųsti klausimai apie galima laisvas patalpas. Visos įmanomos patalpos, kurios tinka gyventi, būtų panaudojamos: bendrabučiai, tušti pastatai“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak jos, visa informacija apie galimas patalpas siunčiama Vidaus reikalų ministerijai.

„Pasirūpinsime pamokomis visiems ukrainiečių vaikams, kurie dėl karo atsidurtų Lietuvoje. Planuojame didinti paramą Ukrainos studentams norintiems studijuoti Lietuvoje“, – teigia J.Šiugždinienė.

Vidaus reikalų ministerijos atstovai anksčiau šią savaitę teigė, jog ruošiamasi priimti apie 30 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Šalies savivaldybės ir Švietimo ministerija kol kas deklaravo galinčios priimti apie 8 tūkst. žmonių.

Tikimasi, jog karo pabėgėlius pavyktų proporcingai padalinti per visas savivaldybes.

Ketvirtadienį prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir uždarius šalies oro erdvę, norintiems išvykti Lietuvos piliečiams lieka sausumos keliai, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Oro erdvė yra uždaryta, todėl žmonėms, kurie galvojo pasitraukti, bet nesuspėjo to padaryti, lieka sausumos kelias“, – LRT sakė ji.

Premjerė priminė, kad Lietuvos piliečiai paskutines kelias savaites buvo aktyviai raginami susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Ukrainą bei iš jos išvykti.

„Tie žmonės, kurie Ukrainoje gyvena ar turi kažkokių asmeninių, labai svarbių, tikslų, buvo prašomi užsiregistruoti ambasadoje ir tuos kontaktus ambasada turi. Ambasadoje Kijeve darbuotojų buvo likę šiek tiek mažiau nei įprastai, dalis ambasados darbuotojų buvo Lvove. Tikrai mes palaikome ryšį su mūsų atstovais“, – kalbėjo premjerė.

Lietuvos ambasada ketvirtadienį iš Kijevo kraustosi į Lvovą.

Užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį paragino Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius nedelsiant išvykti iš šalies sausumos keliais.

Užsienio reikalų ministerija tokį raginimą paskelbė „dėl prasidėjusios didelio masto Rusijos karinės agresijos Ukrainoje“.

„Ukrainos oro erdvė yra uždaryta, todėl piliečiai primygtinai raginami nevykti į oro uostus“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

URM primena, kad galioja rekomendacija nevykti ir į Baltarusiją, o šalyje esantiems Lietuvos piliečiams patariam išvykti iš šios šalies.

Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius, kurie dėl kokių nors priežasčių negali išvykti, prašoma nedelsiant užsiregistruoti adresu https://keliauk.urm.lt/keliones-registracijos-forma, kad prireikus galėtume su jumis susisiekti dėl konsulinės pagalbos. 

Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ ir gauti aktualią konsulinę informaciją, ministerijos pranešimus, esant krizinei situacijai užsienio šalyje. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje gali būti skelbiama nepaprastoji padėtis, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Pati situacija reikalauja aptarimo ir veikiausiai prezidentas priims sprendimą dėl nepaprastosios padėties šaukimo, dėl ko reikėtų Seimo susirinkimo“, – LRT sakė premjerė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

9 val. ryte yra numatytas prezidento šaukiamos Valstybės gynimo tarybos posėdis, jame taip pat gali būti sprendžiama dėl konsultacijų su NATO, karinės parengties didinimo, anksčiau ketvirtadienį sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak I.Šimonytės, tai, kas vyksta Ukrainoje, gali būti vadinama karu.

„Nepaisant to, kad ponas Putinas savo, kaip atrodo, iš anksto įrašytame kreipimęsi kalba apie kažkokią specialią operaciją Donbase, tačiau tai, kas iš tikrųjų vyksta, manau, kad gali būti vadinama pilno masto karine operacija, karine invazija, nes girdime apie sprogimus, kurių šaltinio iki galo gal dar nežinome, bet miestuose, kurie su Donbasu tikrai nieko bendro neturi“, – teigė premjerė.

Pasak jos, šiuo metu Vakarams svarbu išlaikyti vienybę, kurią pademonstravo nuo pat tada, kai Kremlius ėmė kelti ultimatumus.

„Reikia tartis dėl diplomatinio spaudimo, politinio spaudimo, ekonominio spaudimo Kremliaus režimui, bet taip pat ir dėl paramos Ukrainai“, – sakė ji.

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, Lietuva ketvirtadienį pradės konsultacijas su NATO dėl šalies saugumo užtikrinimo.

„Devintą ryto renkasi Valstybės gynimo taryba ir net neabejoju, kad bus priimtas sprendimas, matyt, pasikonsultuojant per tą laiką ir su partneriais, kreiptis į NATO dėl ketvirtojo straipsnio aktyvavimo“, – LRT ketvirtadienio rytą sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Tai yra konsultacijos, kurios, aišku bus skirtos ir viso NATO rytinio flango apginamumo stiprinimui ir bus svarstoma, kokios gali būti pagalbos priemonės, skirtos ir Ukrainai“, – sakė Seimo narys.

Kaip sakė Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, konsultacijos pagal ketvirtąjį straipsnį prasidės „artimiausiomis valandomis“.

„Kaip taisyklė tokios konsultacijos atveda prie tam tikro papildomo pajėgų generavimo vienose ar kituose regionuose, prie greitojo reagavimo pajėgų gali atvesti aktyvavimo, ir panašiai“, – teigė krašto apsaugos ministras.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karą pradėjo „banaliu melu“.

„Kaip pradedami karai? Ogi banaliu melu (žinoma prieš tai sutelkus visą kariuomenę ir įvykdžius kibernetines atakas). Putinas ką tik pareiškė, kad pradeda specialią karinę operaciją prieš Ukrainą, kad ją „demilitarizuota ir denacifikuoti“. Ir Jungtinių Tautų statutu pamojavo ir tariamu „genocidu“, nors net pačios Jungtinės Tautos nuo tokio akivaizdaus melo atsiribojo. Pasirodo suvereniteto pagrindas yra „jėga ir kova“, o ne tarptautinė teisė ir Rusija „negali vystytis jausdama nuolatinę grėsmę iš Ukrainos pusės“. Tankai kirto sieną“, – rašė savo paskyroje „Facebook“ A.Anušauskas.

Skaudu dėl ukrainiečių ir gėda dėl Vakarų, nemačiusių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų, šiam ketvirtadienio rytą paskelbus apie karinę operaciją Ukrainoje sako Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Skaudu, pikta ir gėda. Skaudu dėl ukrainiečių, gėda dėl Vakarų, tiek metų nemačiusių Putino imperinių ketinimų ir po Sakartvelo dalinės okupacijos leidusių toliau planuoti kaimyninių šalių okupacijas“, – feisbuke rašo V.Čmilytė-Nielsen.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Ji teigia jau kalbėjusi su koalicijos partneriais ir ketvirtadienį Seimo valdyboje aptarsianti būtinybę šaukti neeilinę Seimo sesiją kuo anksčiau.

Tai, pasak jos, bus daroma „dėl sprendimų, kuo dabar galime padėti Ukrainai, dėl spaudimo Vakarams taikyti maksimaliai griežtas sankcijas, kokias galima taikyti“.

„Tikiuosi, Vakaruose nebeliko savęs gerbiančių lyderių, kurie vis dar galvotų apie galimybę „kalbėtis su Putinu“. Jis nesikalba, jis veikia, ir supras tik veiklos kalbą atgal“, – teigia Seimo pirmininkė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad svarbu ne tik nubausti Rusiją už agresiją, bet ir padėti Ukrainai.

„Mes Lietuvoje puikiai žinome, kad Ukraina kovoja ne tik už Ukrainą, bet ir už mus regione, Europą ir visą demokratinį pasaulį. Mūsų pareiga ne tik bausti Rusiją už jos veiksmus, bet ir padėti Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis. Dabar“, - tviteryje parašė ministras.

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir šiai uždarius savo oro erdvę, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atšaukė vizitą į Kijevą, BNS ketvirtadienį patvirtino jo atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė. Kijeve ketvirtadienį planavo lankytis visų Baltijos šalių diplomatijos vadovai.