„Aš manau, kad dažnai žmonėms užtenka supratimo ir jo yra dažnai netgi gerokai daugiau negu pas kai kuriuos politikus“, – žurnalistams Plateliuose penktadienį sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, visuomenė supranta, kokius įgaliojimus perduoda prezidentui jį išrinkdami, todėl „partinių funkcionierių“ bandymai įgaliojimus pakeisti, žmonėms neatrodo priimtini.
„Paprasti dalykai: aš manau, kad žmonės tiesiogiai išrinko Lietuvos prezidentą, žmonės žino Konstituciją, ką pagal savo įgaliojimus gali daryti prezidentas, ir tuos įgaliojimus perduoda išrinkdami prezidentui“, – teigė prezidentas.
„Jeigu po to partiniai funkcionieriai bando šitą įgaliojimų žemėlapį perbraižyti, žmonėms tas neatrodo priimtina, taip kad aš vertinu taip, kaip vertinu – žmonės pasakė savo nuomonę, dabar tik klausimas, ar mums užteks išminties į tą nuomonę įsiklausyti“, – pridūrė jis.
Penktadienį paskelbtos BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 56,1 proc. respondentų mano, kad Lietuvai EVT ir toliau turėtų atstovauti šalies vadovas G.Nausėda, 18,6 proc. žmonių teigė, kad šią atsakomybę turėtų perimti ministrė pirmininkė I. Šimonytė, o 25,3 proc. apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės.
Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, ėmė kelti valdantieji konservatoriai, laimėję Seimo rinkimus.
Jie svarsto priimti įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne prezidentas, o ministras pirmininkas.
Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.
Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.
G.Nausėda: partijos neturėtų erzinti žmonių kontroversiškais pasiūlymais
Partijos neturėtų erzinti Lietuvos žmonių kontroversiškais pasiūlymais, ypač susijusiais su Konstitucijos keitimu, sako G.Nausėda.
Valstybės vadovas žurnalistams tvirtino pastaruoju metu matantis vis daugiau bandymų keisti Konstituciją ir įstatymus, pritaikant juos momentiniams politiniams poreikiams bei interesams.
„Deja, man susidaro toks įspūdis, kad pakeitimai yra būtent tokie, kurie būtų naudingi arba palankūs konkrečioms partijoms. Dar blogiau, kad įkaitu tampa mūsų svarbiausias dokumentas – Konstitucija. Ir iš karto šitiek pakeitimų vienu metu, juo labiau, tokių pakeitimų, su kuriais nesutinka didžioji lietuvių tautos dalis, kuri Konstituciją savo sprendimu ir priėmė“, – sakė G.Nausėda.
Deja, man susidaro toks įspūdis, kad pakeitimai yra būtent tokie, kurie būtų naudingi arba palankūs konkrečioms partijoms.
Taip jis komentavo žiniasklaidos pranešimus, kad Seime ketinama rengti Konstitucijos pataisą, jog savo noru Seimo nario mandato atsisakęs politikas kitą kadenciją į parlamentą negalėtų kandidatuoti. Prezidentas tuo pačiu vertino Seime sudarytą darbo grupę rinkimų sistemai peržiūrėti ir svarstymus dėl galimo vienmandačių rinkimų apygardų atsisakymo ar tiesioginių prezidento rinkimų naikinimo.
„Tai nėra priimtina, tai nėra teisingas kelias, juo labiau, kad turime daugybę problemų ir mūsų vidaus politikoje, ir turėtume padėti pastangas išspręsti šioms problemoms ir šiuo metu neerzinti visuomenės darant tikrai kontroversiškus pasiūlymus ir mėginant juos įgyvendinti“, – kalbėjo G.Nausėda.
Anot jo, tokie sprendimai atitolintų žmones nuo valdžios, politikos.
„Visi sprendimai, kurie mus tolina nuo valdžios, baigsis tuo, kad mes tiesiog nusigręšime nuo valdžios, nedalyvausime rinkimuose ir būsime indiferentiški mūsų politiniam gyvenimui. Tai nejaugi Lietuvoje yra tokių partijų, kurios norėtų, kad žmonės apskritai numotų ranka į politiką ir nustotų ja domėtis, vaikščioti į rinkimus?“ – stebėjosi prezidentas.
