„Matome Baltarusiją kaip kaimyninę šalį, kurios ateičiai esame neabejingi. Kalbėjimasis tarp kaimynų yra būtinas, visų pirma sprendžiant sudėtingus klausimus. Tik turėdami santykį su kaimynu, galime būti mediatoriumi esant tokiai sudėtingai situacijai, kaip kad šiandien Baltarusijoje“, – rašoma Prezidentūros atsakyme į 15min klausimą, ar pastarieji įvykiai Baltarusijoje nepakeitė prezidento pozicijos dėl dialogo su Minsku.
Tapęs prezidentu G.Nausėda sakė norįs dialogo su Baltarusija, balandį jis telefonu pasikalbėjo su kaimyninės šalies vadovu Aliaksandru Lukašenka. Tai – pirmasis kaimyninių šalių vadovų pokalbis po 10-ies metų pertraukos.
Po rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų tūkstančiai baltarusių išėjo į gatves, taikios demonstracijos brutaliai malšinamos. Pranešama apie kelis tūkstančius sulaikytųjų, smurtą gatvėse ir milicijos nuovadose.
Prasidėjus represijoms G.Nausėda paragino ES skirti sankcijas Baltarusijai, tikino, kad žmogaus teisių situacija lems Lietuvos bendradarbiavimą su Baltarusijos valdžia. Trečiadienį prezidentas pristatė trijų žingsnių planą, kuris galėtų padėti išspręsti politinę krizę Baltarusijoje. Tiesa, kol kas apie planą su baltarusių valdžios atstovais G.Nausėda nesikalbėjo.
Pasak Prezidentūros, Lietuva nuolat teikė ir teiks paramą Baltarusijos bei Rusijos pilietinei visuomenei, suteikia politinį prieglobstį pabėgėliams iš šių šalių.
„Lietuva visada bus atvira kovotojams už laisvę, demokratiją ir žmogaus teises. <...> Lietuva, Vilnius yra Baltarusijos pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų centras. Jų veiklai sukuriama draugiška ir saugi aplinka“, – rašoma Prezidentūros atsiųstame pranešime.
Prezidentūros teigimu, Astravo atominės elektrinės klausimas yra ir išlieka vienas iš prioritetinių užsienio politikos darbotvarkėje, taip pat yra tapęs bendru ES klausimu.
„Lietuva privalo užtikrinti savo gyventojų ir gyvybinių interesų apsaugą, Baltarusijai toliau spartinant AAE paleidimą. Prezidento iniciatyva liepos 16 d. buvo sušaukta Valstybės gynimo taryba įvertinti vyriausybės ir institucijų pasirengimą avarinei parengčiai bei Būtinųjų apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo įgyvendinimui.
Prezidentas kreipėsi į EVT pirmininką Charlesą Michelį asmeniškai įsitraukti aukščiausiu politiniu lygmeniu ir imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas ES piliečių saugumas, bei raginant ES lygiu nusiųsti politinį signalą nepradėti Astravo AE eksploatacijos, kol nėra išspręsti branduolinės saugos klausimai ir neįgyvendintos ES streso testų rekomendacijos“, – rašoma Prezidentūros atsakyme.
Anot Prezidentūros, „Lietuva ir toliau kels Astravo AE problemas tarptautiniu lygiu ir sieks tarptautinės, pirmiausia ES, kontrolės šiame objekte, kaip įgyvendinami saugos reikalavimai ir įsipareigojimai“. Prezidentūra sako, kad Lietuva neįsileis nesaugiai pagamintos Astravo AE elektros energijos ir nesuteiks elektrinės veiklai rezervų, taip pat sieks užkardyti elektros patekimą į regioną ir ES lygiu.
