G.Nausėda tikina galvojantis apie pirmuosius darbus, kurių imtųsi, jeigu būtų išrinktas prezidentu. Tarp jų – ir santykius su valdančiaisiais bei galimus pokyčius Vyriausybėje.
Jis teigia neabejojantis, kad jei stotų prie valstybės vairo, ministrų kabineto sudėtyje būtų „ne vienas ir net ne du pakeitimai“. Esą nepakeičiamas nėra ir premjeras Saulius Skvernelis.
Apie rinkimų kampanijos metu jam talkinančius žmones, santykius su verslo struktūrų atstovais, rinkiminių pažadų įgyvendinimą, ką toliau veiktų gyvenime nesėkmės rinkimuose atveju – 15min interviu su Gitanu Nausėda.
Nenori deginti tiltų nė su viena partija
– Jau pirmadienį galite pabusti būdamas išrinktuoju prezidentu. Kokie bus pirmieji ir svarbiausi darbai, jeigu rinkimai jums susiklostytų sėkmingai?
– Pirmiausia noriu užtikrinti Lietuvoje stabilumą ir tęstinumą tų darbų, kurie yra pradėti, kurie sekasi: kai kurie – geriau, kai kurie – blogiau, bet yra daug pažadų, kurie buvo išdalinti rinkimų kampanijos metu.
Dėl to aš noriu, kad Vyriausybė būtų tvirta, kad ji turėtų atramą Seime. Tad klausimas dėl premjero kandidatūros, dėl ministrų kandidatūrų tampa šiek tiek mažesnės reikšmės.
Bet žinoma, kad liko daugiau kaip vieneri metai iki Seimo rinkimų ir norėtųsi, jog šis laikas nebūtų kažkokių politinių perturbacijų, santykių aiškinimosi laikas. Aš, kaip prezidentas, jeigu taip atsitiktų žmonių valia, tikrai nenorėčiau pradėti savo veiklos nuo kažkokios politinės suirutės.
Retorika politikoje turi savybę keistis.
– Kaip įsivaizduojate galimą bendradarbiavimą su valdančiaisiais „valstiečiais“ po rinkimų? Iki šiol nebuvote jų kandidatas favoritas, girdėjome, kokia jų retorika skambėjo prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą.
– Žinote, retorika politikoje turi savybę keistis. Mes vienokią retoriką girdėjome iki rinkimų, kitokią – iki pirmojo rinkimų turo, kitokią – po pirmojo rinkimų turo ir, manau, kad dar kitokią girdėsime po antrojo rinkimų turo, kuomet visos dulkės nusės, visi apsiramins, priims tuos rezultatus, dėl kurių apsisprendė Lietuvos žmonės.
Manau, tada mes galėsime vėl ramiai sėsti prie stalo ir dirbti. Aš tikrai nenoriu deginti tiltų nė su viena partija ir, tikiuosi, kad jos nedarys to mano atžvilgiu taip pat.
– Tačiau ar nesibaiminate galimo tam tikro politinio šantažo iš „valstiečių“ – jeigu jiems kas nors nepatinka, jie kalba apie tai, kad Vyriausybė atsistatydina, turi būti rengiami pirmalaikiai Seimo rinkimai ir t.t. Juolab kad politinis periodas prieš Seimo rinkimus bus tikrai įtemptas.
– Tokius pareiškimus galima dalinti, bet visada reikia atsižvelgti į vieną aplinkybę – kad tokius pareiškimus girdi ir Lietuvos žmonės, kurie suteikė šitai partijai mandatą 2016 metais, turėjo tam tikrus lūkesčius.
Jeigu žmonės matys, kad tas mandatas nebranginamas, jog juo naudojamasi kaip kažkokiu svertu ar priemone savo trumpalaikiams politiniams tikslams, aš manau, kad tokioms partijoms tai gali atsiliepti būtent artimiausiuose Seimo rinkimuose. Aš labai tikiuosi, kad jos elgsis atsakingai, nes jos norės būti perrinktos.
Todėl aš, kaip prezidentas, jeigu taip atsitiks, norėčiau rodyti visuomenei tų partijų bendradarbiavimo lygį: ar jos bendradarbiauja, ar jos ketina konstruktyviai klausimus spręsti, taip pat – ir su naujai išrinktu prezidentu, ar vis dėlto jos eis tuo destrukcijos ir tokių ultimatumų kėlimo keliu.
Manau, kad Lietuvos žmonės yra išmintingi ir apsispręs, ar tokios partijos turėtų būti tinkamai atstovaujamos jau kitame Lietuvos Respublikos Seime.
Taikinyje – bent keli ministrai
– Liepos 12 dieną naujajam prezidentui pradėjus eiti pareigas Vyriausybė arba grąžins įgaliojimus, arba premjeras S.Skvernelis atsistatydins. Kaip čia matote situaciją? Ką įsivaizduotumėte galimu nauju premjeru, jeigu jo prireiktų? Kalbant apie revizijas ministrų kabinete, kurių ministrų darbu nesate patenkintas ir galbūt keltumėte jų keitimo klausimą?
– Aš gal formuluočiau taip. Pirmiausia tikrai nėra taip, kad Lietuvoje nebūtų daugiau žmonių, kurie galėtų užimti premjero postą. Mes kartais įstumiame save į situaciją, kuomet galvojame, kad vienas ar kitas žmogus politikoje yra nepakeičiamas. Tikrai taip nėra.
Šiuo metu auga tikrai įdomių, jaunų, šiuolaikiškų ministrų karta – ir aš tokių politikų matau beveik visose partijose. Tenka pažymėti, kad kai kurios ministrų pavardės jau buvo minėtos kaip potencialios kandidatūros premjero postui užimti.
Iš tikrųjų tuos žmones pažinodamas aš galėčiau sakyti: „O kodėl gi ne?“.
Kita vertus, mes, aišku, turime kalbėti ne tik apie premjero kandidatūrą, bet taip pat ir apie tai, ar tas įgaliojimų grąžinimas, ar atsistatydinimas lems tam tikrus Vyriausybės sudėties pokyčius.
Mes kartais įstumiame save į situaciją, kuomet galvojame, kad vienas ar kitas žmogus politikoje yra nepakeičiamas. Tikrai taip nėra.
Aš manau, kad šiuo klausimu prezidentas turėtų turėti aiškią savo viziją. Matau ministrų, kuriems turėčiau ypač daug klausimų, palyginti su kitais. Tai nebūtinai reiškia, kad aš jų jau nebematyčiau būsimojoje Vyriausybėje, bet aš norėčiau, jog į tuos klausimus būtų labai išsamiai atsakyta.
Tokie klausimai pirmiausia būtų nukreipti socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui. Taip pat yra nemažai susikaupusių klausimų Giedriui Surpliui, kuris vadovauja Žemės ūkio ministerijai.
Kalbant apie kitus ministrus, kai kurie iš jų, tiesą sakant, savo pareigas pradėjo eiti gana neseniai ir nebūtų labai atsakinga daryti kažkokias labai dideles išvadas dėl tų ministrų, kurie, sakykime, vos spėjo įsibėgėti.
Turiu galvoje švietimo, mokslo ir sporto, kultūros, aplinkos ministrus. Bet, be jokios abejonės, kad kiekvieną iš kandidatūrų aš norėčiau vėl iš naujo kritiškai įvertinti ir tik tada daryti galutinį sprendimą.
– Tai ministrų kabineto revizijos yra įmanomos?
– Tikrai įmanomos ir aš neabejoju, kad pakeitimų būtų ne vienas ir net ne du.
Galimos prezidentinės komandos nepristato
– Esate įvardijęs tik kelis asmenis, kuriuos norėtumėte matyti savo prezidentinėje komandoje. Kas yra tas platesnis ratas žmonių, kurie su jumis galėtų dirbti Simono Daukanto aikštės rūmuose?
– Vieną iš jų esu įvardijęs. Kitas, kurį aš įvardijau, dar pats nėra apsisprendęs.
Aš tikrai labai matau komandoje vietą Povilui Mačiuliui, kuris užsirekomendavo kaip puikus strategas, darbštus žmogus, tikrai labai daug padėjo man įvairiose srityse.
Minėjau ir dabartinį komunikacijos vadovą Aistį Zabarauską, bet žmogus turi priimti sprendimą pats, todėl šiandien jokių atsakymų į šitą klausimą negali būti.
Be abejo, tikrai matau daugiau žmonių, kurie puikiai užsirekomendavo dirbdami petys petin su manimi keletą mėnesių. Aš jais pasitikiu, aš žinau, ko jie yra verti. Žinau, kad jie neišduos, žinau, jog jie yra idealistai gerąja to žodžio prasme ir tikrai dabar galbūt visų jų čia nesuskaičiuosiu, bet tikrai tokių žmonių bus.
Ar aš kliausiuosi tik savo rinkimų štabu? Jokiu būdu ne, nes aš matau daugybę šviesių, kritiškų ir kartu šiuolaikiškų žmonių tiek akademinėje srityje, tiek visuomeninėse arba valdiškose institucijose, kurie man galėtų padėti ir užsienio politikos, ir gynybos, ir nacionalinio saugumo klausimais – srityse, kurios yra išimtinai svarbios prezidento veikloje, ir kur turime turėti labai platų spektrą nuomonių, kad galėtumėme priimti optimalų Lietuvai sprendimą.
Tai šiandien aš tiesiog dėl suprantamų priežasčių jų pavardžių nenorėčiau skelbti, nes žmonės iš karto patirs tam tikras įtampas ir negalės normaliai dirbti savo darbo, likusio jiems, štai, iki tos liepos 12-osios.
Galiu pasakyti tik viena – kelsiu pačius aukščiausius padorumo ir kvalifikacijos reikalavimus tiems žmonėms ir tikrai norėsiu ne pritarėjų, o patarėjų, kurie galėtų ir kvestionuoti mano paties nuomonę, ir teikti kitokią, alternatyvią nuomonę, nes tik ginčuose gali gimti tiesa.
Šiandien aš tiesiog dėl suprantamų priežasčių jų pavardžių nenorėčiau skelbti, nes žmonės iš karto patirs tam tikras įtampas ir negalės normaliai dirbti savo darbo.
– Ar kariuomenės vadui Jonui Vytautui Žukui tebegalioja kvietimas prisijungti prie jūsų komandos po kilusio ažiotažo (dėl G.Nausėdos ir generolo susitikimo, kurį padėjo suorganizuoti ir jame dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, – red. past.)?
– Vėlgi viskas priklausys nuo paties pono J.V.Žuko sprendimo. Jo kadencija artėja į pabaigą, manau, kad jis pats turi apsispręsti dėl to, ką jis norėtų daryti toliau. Mano akyse jo autoritetas nė kiek nesumenko per tą laikotarpį.
– Su kokiais dar lobistais ar verslo atstovais palaikote ryšius? Kas jums dar vienaip ar kitaip talkina šios rinkimų kampanijos metu?
– Žinote, man talkina tiek daug žmonių, kad ten lobistų, kaip jūs vadinate, nors tas žmogus, kiek man žinoma, ir ne lobistas, ar verslo atstovų ten tikrai būtų absoliuti mažuma. Daugiausia tai yra visuomeniškai aktyvūs žmonės, regionų lyderiai, kultūrininkai, švietimiečiai, medikai – na, ko tik ten nėra. Tikrai tie žmonės yra pirmiausia išgyvenantys dėl Lietuvos. Visus juos išvardyti būtų neįmanoma.
Bet, savaime suprantama, kad šita istorija buvo sąmoningai iškelta ir, sakyčiau, dar apipilta visokiais papildomais komentarais. O iš tikrųjų aš net ir šiandien nematau, dėl ko aš turėčiau teisintis, kadangi, mano požiūriu, pagrindinis klausimas dėl šito vizito turėtų būti toks: apie ką ten buvo kalbama?
Jeigu ten būtų buvę kalbama, pavyzdžiui, apie kažkokį ginkluotės pardavimą, sakyčiau, skandalas tikrąja to žodžio prasme. Bet, savaime suprantama, kad tokie klausimai ten nebuvo keliami ir net negalėjo būti keliami.
Aš – antrajame rinkimų ture. Štai, toks ir buvo mano tikslas.
Vienintelis mano interesas buvo tikrai pasiruošti būsimiesiems debatams, tikrai pasikaustyti nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais taip, kad aš atrodyčiau geriausiai tarp visų kandidatų.
Kariuomenės vadas pateikė visą reikalingą informaciją, kuri nėra konfidenciali, ir aš su ja puikiai susipažinau, todėl debatai buvo sėkmingi. Aš – antrajame rinkimų ture. Štai, toks ir buvo mano tikslas. Visa kita yra tik tuščios interpretacijos.
– Dar apie tuos lobistus ar verslo atstovus, su kuriais galbūt palaikote ryšius. Pirmojo rinkimų turo naktį jūsų štabe teko matyti ir lobistą Andrių Romanovskį. Klausiu, nes kartais jums prikišama esą esate kažkaip susijęs su verslo struktūromis.
– Žmonės atėjo, turbūt tokių atėjo ir pas kitus kandidatus. Tikrai nevarome pro duris, jeigu žmonės nori nuoširdžiai ateiti, pasidžiaugti. Su ponu A.Romanovskiu aš iš viso jokių reikalų neturėjau. Tiesiog gal jam buvo įdomu, kaip čia mes švenčiame savo rinkimų naktį.
Aš tikrai siūlyčiau vis dėlto nepradėti žmonių skirstyti į kažkokius raupsuotuosius ir visus kitus. Kiekvienas dirba savo darbą. Jeigu jiems yra metami kažkokie įtarimai ar kaltinimai, tai jie turi būti viešai paskelbti. Jeigu jų nėra, taip už nugaros apkalbinėti žmones yra mažų mažiausia negražu.
Tikrai nenoriu būti tas, kuris pradės rikiuoti žmones į dvi kategorijas, sakys: „Va, jūs visi eikit iš čia ir aš nenoriu jūsų matyti, o jūs, teisingieji, ateikite, aš jus prisileisiu arčiau.“ Jeigu mes šitaip žmones skirstysime, gyvensime segreguotoje visuomenėje, kurioje viena pusė nesikalbės su kita.
Man atrodo, žmonės šituose rinkimuose kaip tik balsuoja už kitokią Lietuvą, kad visi kalbėtumėmės vieni su kitais.
Turi kontrklausimų
– Kaip vertinate šią rinkimų kampaniją? Akcentuotas ne tik jūsų susitikimas su kariuomenės vadu. Konkurentų štabas kelia klausimus dėl jūsų politinės kampanijos finansavimo.
– Mes patys turėtumėme tikrai nemažai klausimų mūsų oponentams. Bet tiesiog nenorime pamesti kelio dėl takelio: pradėti smulkintis kažkokiais klausimais ir pamiršti, dėl ko čia esame, kad mes iš esmės dalyvaujame rinkimų kampanijoje ir turime žmonėms įrodinėti, kuo mūsų rinkimų programa yra geresnė už kitų kandidatų programas.
Mes šito nedarysime. Jeigu tą nori daryti kiti, mes atsakysime į tuos klausimus. Galime pateikti ir savo kontrklausimų, ką ir darome šiuo metu.
Bet, kalbant apie pirmąjį ir antrąjį rinkimų turą, atvirai pasakysiu, netikėta, kad prieš pirmąjį rinkimų turą kampanija buvo „švaresnė“ negu dabar. Ir ko jau ko, bet turbūt būtent iš šito kandidato stovyklos šitokios intensyvios, masyvios ir pakankamai purvo elementų turinčios kampanijos aš mažiausiai tikėjausi.
Ir ko jau ko, bet turbūt būtent iš šito kandidato stovyklos šitokios intensyvios, masyvios ir pakankamai purvo elementų turinčios kampanijos aš mažiausiai tikėjausi.
– Kokių kontrklausimų turėtumėme konkurentų štabui?
– Pirmiausia, kodėl taip brangiai perkamos paslaugos, kodėl šitos komandos biudžetas tikrai bus daug daug didesnis negu mūsiškis tiek pagal pajamas, tiek pagal išlaidas, nors įkainiai, kaip sakoma, yra patvirtinti?
Vadinasi, tose srityse, kuriose įkainiai nėra patvirtinti, šitas rinkimų štabas aiškiai permokėjo. O tai jau negerai, nes kalbame ne apie šiaip privačių rėmėjų pinigus, o apie partijos subsidiją, kas yra mokesčių mokėtojų pinigai. O mokesčių mokėtojai norėtų žinoti, kad jų pinigai yra naudojami taupiai ir efektyviai.
Ne viskas mušama į vienus vartus
– Savo programoje kalbate apie gerovės valstybės kūrimą: pajamų nelygybės mažinimą, biudžeto įplaukų augimą, darbo užmokesčio regionuose didinimą ir panašiai. Tačiau tai nėra dalykai, tiesiogiai priklausantys nuo prezidento. Kaip pildytumėte šiuos pažadus?
– Pirmiausia prezidentas užduoda toną daugybėje dalykų. Manau, kad labai svarbu, jog prezidentas lemtų tam tikrą visuomenės atmosferą, kurią aš vadinu kūrybiškumo, konstruktyvumo ir savitarpio pagalbos atmosfera. Jeigu mes pradedame nuo pat viršaus eskaluoti kokį nors dirbtinį konfliktą, susierzinimą, priešpriešą, natūralu, kad visa tai nueis iki žemiausių politikos sluoksnių ir šita kultūra išplis per visą vertikalę.
Todėl mano tikslas yra savo asmeniniu pavyzdžiu demonstruoti, kad mes nesame kerštingi arba kažkokie pikta menantys, jog mes suprantame, kad politinė konkurencija yra politinė konkurencija. Tačiau tai neturi trukdyti sprendimų priėmimui. Mes esame vienodai teisingi visiems Lietuvos žmonėms ir mes žiūrime vienodomis akimis į skirtingas Lietuvos politines partijas ir neturime išankstinių preferencijų arba simpatijų.
Jeigu politinio lauko dalyviai patikės, kad tokios intencijos yra nuoširdžios, jos tikrai pagrįstos realiais darbais, aš manau, kad pavyks rasti dialogą, pavyks susodinti partijas prie bendro stalo ir pavyks pradėti priiminėti sprendimus.
Manau, kad nacionaliniai susitarimai galėtų būti vienas iš tų naujadarų arba naujovių, kurios Lietuvoje tikrai prigytų ir duotų puikius rezultatus. Nes matome, kad, pavyzdžiui, Estijoje daug ilgalaikių programų buvo įgyvendintos labai sėkmingai, nepaisant to, jog jų įgyvendinimo metu valdžios keitėsi.
Prezidentas gali taip pat labai aiškiai reikšti savo nuomonę visais klausimais, nebūtinai būdamas atsakingas už vykdomosios valdžios funkcijas. Pareikšti savo nuomonę dėl kitų metų biudžeto įstatymo, regionų politikos, mokesčių reformos, pensijų reformos jis ne tik gali, bet ir privalo, nes tai, be kita ko, yra įtvirtinta ir būna įtvirtinta metiniuose pranešimuose.
Prezidentas gali taip pat labai aiškiai reikšti savo nuomonę visais klausimais, nebūtinai būdamas atsakingas už vykdomosios valdžios funkcijas.
Jeigu būtų taip, kaip jūs sakote, prezidentas dirba tik siauroje srityje ir susitikinėja su užsienio valstybių lyderiais, tai tada, aš sakyčiau, ir metiniame pranešime apsiribokime užsienio politikos skirsniu, dėkime tašką ir, atsisveikinę su Seimu, eikime atgal į prezidentūrą. Bet juk metinis pranešimas tai yra tikrai išsamus dokumentas, kuriame apimamos visos visuomenės gyvenimo sritys. Vadinasi, prezidento nuomonė šitais klausimais, švelniai tariant, nėra paskutinėje vietoje.
– Nėra paskutinėje vietoje, bet žinome, kad toli gražu ne visada valdantieji į ją atsižvelgia.
– Taip, tuo ir įdomus politinis procesas, kad nebūtinai viskas mušama į vienus vartus. Į vienus vartus mušama tada, kai viena partija užgrobia visas valdžias ir dar skiria kišeninius prokurorus. Tokių pavyzdžių Lietuvos istorijoje esame turėję.
Tai turbūt dabartinėmis aplinkybėmis mes jau išvengėme vienos vertikalės suformavimo. Tai būtų galėję atsitikti, jeigu, sakykime, rinkimus būtų laimėjęs S.Skvernelis – visos valdžios atšakos būtų vienose rankose. Šito nebus.
Dabar gali susiformuoti kita situacija, kuomet 2020 metų rinkimus laimėtų konservatoriai, jų deleguota kandidatė laimėtų prezidento rinkimus, ir tada vertikalė jau gali susiformuoti kitoje pusėje.
Mano, kaip nepriklausomo kandidato, išrinkimas turbūt reikštų, kad šita vertikalė bet kuriuo atveju nesusiformuos, nes aš nesu susisaistęs su konkrečiomis politinėmis partijomis.
– Jau sakėte, kad tapęs prezidentu pirmojo užsienio vizito vyktumėte į Lenkiją. Kodėl? Kokią užsienio politiką vykdytumėte?
– Mūsų užsienio politikoje Lenkijos dimensija įgyja labai didelį vaidmenį. Manau, kad šitai šaliai lemta vaidinti reikšmingą vaidmenį ir Europos Sąjungos (ES) plotmėje.
Taip, tai yra šalis su savo stuburu, savo pozicija. Kartais dėl to kyla tam tikrų žiežirbų bendradarbiaujant su ES institucijomis. Tačiau mums Lenkija svarbi tiek ekonominiu, tiek kultūriniu, ypač – energetiniu, gynybiniu požiūriu.
Dar gynybos koordinavimo klausimuose mūsų bendradarbiavimo potencialas yra toli gražu neišnaudotas ir aš tikrai noriu, kad mes labai gerai vienas kitą suprastumėme iš pusės žodžio. Kad mūsų gynybos planai, strateginiai planai gimtų kartu su Lenkija, nes tenka ginti Suvalkų koridorių – jautrią vietą, kuri agresijos atveju gali būti būtent ta silpnoji vieta. Ir norisi daugiau tarpusavio pasitikėjimo, daugiau gerų asmeninių ryšių, nes tai valstybių vadovų santykiuose taip pat yra labai svarbu.
Noriu atgaivinti Baltijos šalių prezidentų nuolatinių, reguliarių pasitarimų formatą. Anksčiau tai buvo realybė, paskui kažkaip nuo to buvo truputį nutolta.
Noriu, kad Lietuva aktyviai bendradarbiautų Baltijos-Šiaurės šalių aštuonetuko formate.
Ketinu gilinti santykius tiek su JAV, tiek su NATO, nes gynybos strategija, man atrodo, nepaprastai svarbi. Jeigu mes neturėsime šioje vietoje tvirto pagrindo, visa kita gali stovėti ant netvirtų kojų.
Ir galbūt už ką aš pasisakau ir kas mane išskiria iš kitų kandidatų, – aktyvi ekonominė diplomatija. Ypač – atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos verslas eina į naujas rinkas, konkuruoja jose, sunkiai sekasi kai kur. Tikrai manau, kad mūsų ekonominė diplomatija, komercijos atašė turėtų veikti aktyviau ir veikti tose šalyse, kur šiuo metu neveikia.
Kaip aš sakau, šitoje vietoje investicijos tikrai pasiteisintų, nes tai būtų ne išlaidos, o būtent investicijos, jos atsipirktų per mūsų verslo plėtrą, darbo vietas, mokesčių įplaukas ir mes tikrai iš to turėtumėme kur kas daugiau naudos.
Šiandien Lietuva bendradarbiaudama su skirtingais žemynais, pasaulio šalimis turi labai daug „baltų dėmių“. Jų yra tiek Afrikoje, tiek Lotynų Amerikoje, tiek Australijoje. Gaila, nes konkurentai, kitos šalys veikia labai aktyviai ir tas naujas rinkas įsisavina kur kas sparčiau nei mes.
Šiandien Lietuva bendradarbiaudama su skirtingais žemynais, pasaulio šalimis turi labai daug „baltų dėmių“. Jų yra tiek Afrikoje, tiek Lotynų Amerikoje, tiek Australijoje.
D.Grybauskaitės kluptelėjimai ir aukštumos
– Natūralu, kad vertinate D.Grybauskaitės veiklą prezidento poste. Kokį pažymį jai parašytumėte už 10 kadencijos metų? Kokios didžiausios klaidos padarytos? Koks, jūsų akimis, svarbiausias jos pasiekimas?
– Neskubėsiu rašyti pažymių, aš tiesiog įvertinsiu kokybiškai. Manau, kad D.Grybauskaitė paliks didelį pėdsaką Lietuvos istorijoje. Pirmiausia – kaip stipri moteris, stipri prezidentė, kuri turėjo aiškią, struktūrizuotą ir nuoseklią nuomonę daugybe klausimų, ypač – užsienio politikos.
Ji suformavo ir tikrai pakėlė aukštai kartelę mūsų integracijos ir bendradarbiavimo su mums itin svarbiomis organizacijomis – ES, NATO.
Dvišaliuose santykiuose buvo tam tikrų debesėlių. Kartais jie buvo dėl mūsų kaltės, kartais – dėl kitų šalių asmenybių kaltės. Prisiminkime, kad ir santykius su Lenkija. Bet visa tai yra praeityje, mes tuos santykius sparčiai geriname ir aš norėčiau būti tas žmogus, kuris tą santykių gerėjimą garantuos mažiausiai artimiausius penketą metų.
Tai dėl tos priežasties aš tikrai sakyčiau, kad D.Grybauskaitė nusipelno aukšto pažymio užsienio politikoje, nusipelno pakankamai aukšto pažymio ir vidaus politikoje, nes daugeliu požiūriu, ypač – kuomet buvo kalbama apie parlamento sprendimus, aiškiai neatitinkančius nei ekonomikos realijų, nei Lietuvos interesų, ji dažniausiai reaguodavo ir reaguodavo pakankamai griežtai ir tai dažniausiai būdavo tų teisės aktų vetavimas ir t.t.
Aš tikrai sakyčiau, kad D.Grybauskaitė nusipelno aukšto pažymio užsienio politikoje, nusipelno pakankamai aukšto pažymio ir vidaus politikoje.
Yra klausimų, kurie galbūt yra dėl to, kad aš laikausi kitokio požiūrio. Laikausi aktyvesnio ir labiau, sakyčiau, optimistiško požiūrio regionų politikos atžvilgiu. Manau, kad regionų politika, ypač – veiksminga regionų politika, gali pasiekti daug.
Šitoje srityje norėčiau, kad prie prezidentūros būtų suformuotas Regionų forumas, Regionų taryba, kurioje regionų lyderiai galėtų teikti savo pasiūlymus arba pasikeisti nuomonėmis dėl tų problemų, kurios pasikartoja daugelyje savivaldybių, ir dėl to gali būti sprendžiamos ne atskiros savivaldybės, o valstybės mastu.
– Jeigu nebūsite išrinktas prezidentu, kuo ketinate užsiimti? Grįšite į bankininkystės sektorių?
– Dėl to atsakau labai paprastai: kodėl aš turėčiau save apriboti dabar, dar rinkimams nepasibaigus? Kai jie baigsis, visus rezultatus gerbsiu – tiek teigiamą, tiek neigiamą.
Jeigu tas rezultatas nebūtų toks, kokio aš tikiuosi, tai, aš manau, kad tikrai atsistosiu ramiai kryžkelėje, įvertinsiu visus kelius ir pasirinksiu tą kelią, kuriuo man tikslingiausia eiti.
