„Jokio slaptumo, įslaptinimo čia negali būti iš esmės ir kuo daugiau visuomenei bus žinoma apie tokių medžioklių tikslą, sudėtį – kas ten medžioja, su kuo medžioja, ir tai žinoti realiu laiku, o ne praėjus keliems mėnesiams, tuo bus mažiau įtarumo ir skandalų iš to tiesiogiai kylančių“, – žurnalistams Kazlų Rūdoje sakė šalies vadovas.
„Skaidrumas, skaidrumas ir dar kartą skaidrumas šiuo atveju yra taikomas šimtu procentų“, – pridūrė jis.
Šiuo metu medžioklės lapai, kurie atskleistų dalyvaujančiųjų sąrašą ir kitus duomenis, nėra pasiekiami viešai, nors apie galima jų paviešinimą keletą kartų yra užsiminęs premjeras Saulius Skvernelis.
Dar kartą apie medžioklės lapų paviešinimą pradėta kalbėti po to, kai vasario viduryje paaiškėjo, jog sausio pradžioje vykusioje ir stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje dalyvavo įtakingi politikos ir verslo atstovai.
Kaip skelbė BNS, šioje medžioklėje Seimo narys „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo narys kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas, įmonės „Grigeo“ didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ įkūrėjas Rolandas Valiūnas, kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų Arvydas Gribulis ir kiti.
Toje pačioje medžioklėje sumaišęs su šernu stumbrę nušovė Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Slapšinskas, jam už tai skirta 12,2 tūkst. eurų bauda, kuri, išsiaiškinus, kad stumbrė turėjo jauniklį, turėtų padidėti iki 36,6 tūkst. eurų.
Tyrimą dėl nušautos stumbrės jau atliekanti Panevėžio apskrities policija šiuo metu vertina Panevėžio aplinkosaugininkų, kurie galėjo tinkamai neatlikti pareigų, veiksmus.
Stumbras yra įtrauktas į Lietuvos saugomų gyvūnų sąrašą kaip saugomas žinduolis.
Tarp aplinkosaugininkų ir verslininkų Klaipėdoje yra susiformavę ryšiai
Tarp aplinkosaugininkų ir verslininkų Klaipėdoje, kur šių metų pradžioje kilo skandalas dėl „Grigeo Klaipėda“ įtariamos taršos į Kuršių marias, yra susiformavę ryšiai, teigia prezidentas G.Nausėda.
Apie tai jis užsiminė žurnalistams Kazlų Rūdoje, komentuodamas, ar aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tinkamai valdo situaciją aplinkosaugoje.
„Aš nenoriu sakyti, kad šitas ministras nesistengia, nieko nedaro ir, taip sakant, žvelgia, kaip viskas blogai jo ūkyje. Ne, jis mėgina daryti, kol kas ne viskas gerai sekasi. Kol kas mėginama spręsti tik tam tikrų asmenų klausimus, aš kalbu Aplinkos apsaugos departamento vadovą – to yra per maža“, – sakė G.Nausėda.
„Pirmiausia turi trūkinėti tie ryšiai, kurie šiuo metu yra susiformavę tarp jo pareigūnų ir vietos verslo, kurie suteikia galimybę atsirasti tokiems labai blogiems ir labai netoleruotiniems dalykams kaip „Grigeo“ skandalas Klaipėdoje“, – pridūrė jis.
BNS paklausus, ar apie tokius ryšius turima įrodymų, prezidentas atsakė, kad kol kas jie nėra šimtaprocentiniai.
„Aš negaliu teigti konkrečiai apie tai, kol neturiu šimtaprocentinių įrodymų“, – teigė šalies vadovas.
Jis taip pat pridūrė, kad tokių „užslėptų bombų“ kaip Klaipėdoje gali būti ir daugiau.
„Deja, neturiu jokių garantijų, kad tokių užslėptų bombų mes Lietuvoje neturime daugiau – veikiausiai jų yra ir daugiau, tik galbūt ne tokio masto, bet dėl to džiaugtis turbūt nereikėtų“, – tvirtino G.Nausėda.
Jis anksčiau yra sakęs, kad Aplinkos apsaugos departamentui būtinos reformos iš esmės.
Departamentas pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl to, kad kartono gamybos įmonė ,,Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias, kaip įtariama, ne vienerius metus leido nevalytas nuotekas.
Be kita ko, pora aplinkosaugos pareigūnų įtariami ir Alytuje esančios padangų perdirbimo gamyklos „Ekologistika“ gaisro byloje.
