Klausimo apie tai, galbūt ketina vykti į neteisėtai Lietuvon atvykusių migrantų apgyvendinimo vietą, pasikalbėti su pačiais atvykėliais, vietos bendruomenėmis, G.Nausėda iš žurnalistų sulaukė antradienį lankydamasis Adolfo Ramanausko Kovinio rengimo centre.
Atsakydamas šalies vadovas teigė, kad pirmiausia kalbėsis su mūsų žmonėmis.
Apie tai, kokios pagrindinės problemos jiems šiandien iškyla, kokios jų baimės, kaip jas galima įveikti.
„Reikia kalbėti ir su migrantais. Reikia kalbėti ir apie tai, kad sudėtinga jiems bus čia, tiesą sakant. Ir dėl labai paprastų ir objektyvių priežasčių Lietuva yra pernelyg maža, kad galėtų priimti didelį migrantų antplūdį ir dar garantuoti tokias teises, kokių jie galbūt įsivaizduoja.
Dėl tos priežasties, aš manau, dialogas yra pats geriausias būdas išvengti konfliktų. Šiandien mes neišnaudojame dialogo galimybių išvengti konfliktų“, – mano šalies vadovas.
Paklaustas, kaip vertina pareigūnų jėgos panaudojimą pirmadienį atitraukiant gyventojus nuo blokuoto įvažiavimo į Rūdninkų poligoną, G.Nausėda teigė, kad tai – prastos dialogo pradžios pasekmė.
Kai dialogas neįvyko, pasak šalies vadovo, kilo priešprieša, su kuria mėginama kovoti tokiais nesveikintinais būdais.
„Aš tikiu, kad būtent pasimokę iš šių klaidų ateityje mes galime elgtis išmintingiau. (...) Ypatingai kreipiuosi į mūsų gyventojus, kad jie suprastų, kad valstybė šiuo metu yra pakankamai sudėtingoje situacijoje ir mums reikia visų mūsų – kiekvieno mūsų Lietuvos piliečio – dalyvavimo pirmiausia savo gera valia, savo geranoriškumu šitos problemos įveikime“, – žurnalistams sakė G.Nausėda.
Priminė Vilniaus gynybinę sieną
Kartu G.Nausėda ragino nepamiršti, kad yra dar ir sienos kontrolės klausimas.
Jis svarstė, kad galbūt čia bus proga kreiptis į pilietiškai nusiteikusius verslininkus.
„Galbūt mes galime padaryti tai, kad XVI amžiaus pradžioje padarė Vilniaus miestiečiai. Būtent Vilniaus miestiečių pastangomis buvo pastatyta Vilniaus gynybinė siena, kuri, kaip žinote, stovėjo iki XVIII amžiaus pabaigos.
Tai šiandien galbūt sutelkę pilietišką iniciatyvą mes galėtumėme imtis atskirų statybinių organizacijų, kelininkų organizacijų pastangomis, pasidalinę tam tikrus ruožus ateiti į talką valstybei.
Šiandien valstybei reikia talkos. Šiandien valstybei mažiausiai reikia susipriešinimo. Privalome suprasti, kad padėtis yra rimta ir baikime žaisti politinius žaidimus ir visi dirbkime tam pačiam tikslui“, – ragino G.Nausėda.
