Spaudos konferencijos įrašas:
Planuota, kad konferencija truks pusvalandį, bet G.Nausėda leido klausinėti valandą. Sakė, esąs tik vos vos mažiau atviras už neseniai 12 valandų trukmės spaudos konferenciją surengusį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Prezidento spaudos konferencijos paklausyti susirinko jo vyriausieji patarėjai.
„Prabėgo 94, 95 dienos, kai pradėjau eiti savo pareigas kaip Lietuvos prezidentas“, – konferenciją pradėjo G.Nausėda ir iškart paaiškino, kad šimtadienio nelaukia, nes netrukus išvyks į Briuselį, o kitą savaitę viešės Japonijoje.
Ten yra didžiuliai klondaikai lėšų, kurias galima sutaupyti.
„Norisi pasidžiaugti, kad tuos lūkesčius, kuriuos mes puoselėjome rinkimų kampanijos metu, prieš Lietuvos žmones stengiamės sąžiningai vykdyti“, – sakė jis ir pridūrė, kad jei kam ir buvo kilę abejonių, ar prezidentas bus aktyvus vidaus politikoje, dabar tokių nebeturėtų būti. Kaip to įrodymą G.Nausėda pateikė jau pateiktus siūlymus biudžetui, taip pat jis sakė turįs naujų įstatymų iniciatyvų. Pirmiausia – viešųjų pirkimų įstatymui.
„Ten yra didžiuliai klondaikai lėšų, kurias galima sutaupyti“, – sakė jis.
Ne taip seniai atsistatydino Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė, tačiau kuo ją pakeisti G.Nausėda dar nerado. Tačiau jis neslepia, kad būtent buvusios tarnybos vadovės išsakyta kritika viešųjų pirkimų procesams sukėlė minčių pataisoms.
Taip pat jis kalbėjo turįs minčių naujam Korupcijos prevencijos įstatymui, tačiau jų kol kas nedetalizavo.
Juodųjų sąrašų nesudarinės
Pasak G.Nausėdos, gerovės valstybės idėja dabar skamba visų politikų lūpose – tai nebėra jo nuosavybė ir tai esą yra gerai. Visgi per mažai, pasak prezidento, politikai kalba apie solidarumą.
„Gerovės valstybės vizija šiandien yra aktualija nr. 1 – visos politinės partijos tai supranta, tiktai gal kai kurios turi skirtingą įsivaizdavimą“, – sakė jis.
Vertindamas Seimo darbą, G.Nausėda sakė, kad jis dirba neblogai ir yra susidomėjusių tuo, ką siūlo prezidentūra. Kita vertus, pasak jo, netrukus ateis laikas parodyti, ar kalbos apie gerovės valstybę nėra tik kalbos.
Visgi jis sakė, kad „juodųjų sąrašų“ nesudarinės ir „pavydžiai“ nestebės, kuris Seimo narys jo siūlymus palaiko, o kuris – ne. Tokiu būdu G.Nausėda paneigė ankstesnius jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teiginius esą prezidentas stebės, kas Seime pritaria jo pasiūlymams.
„Tikiu, programa maksimum, kad 100 proc. pasiūlymų pavyks įgyvendinti“, – kalbėjo jis.
G.Nausėda sakė, kad jam gėda dėl to, kiek pensijos gauna Lietuvos senjorai.
Gerovė yra ne tik eurai, procentai ar kitos finansinės išraiškos.
„Skurdo lygis ir absoliučios pajamos... Man tiesiog, tiesą sakant, kartais gėda dėl to, kokias garantijas socialines, Lietuvos valstybė, beveik pasiekusi savo trisdešimtąjį gimtadienį, suteikia savo žmonėms. (...) Valstybė privalo atiduoti jiems pagarbą finansine šito žodžio prasme, dar iki tol, kol jie atguls amžinojo poilsio. (...) Norisi, kad šita karta taip pat jaustųsi įvertinta ir būtų pakviesta prie tų bendrųjų gėrybių stalo, kurį suteikė mums laisvė“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, gerovės valstybė neįmanoma be solidarumo jausmo.
„Gerovė yra ne tik eurai, procentai ar kitos finansinės išraiškos“, – aiškino prezidentas ir tikino, kad tai ir bendro sutarimo, pagarbos, buvimo kartu jausmas ir tikino, kad tam atvėrė prezidentūros duris kultūros ir regionų forumams ir kitokiems renginiams.
Plačiau apie G.Nausėdos pasisakymus mokesčių klausimais – čia.
Į Turniškes – kitais metais
Jis pats, kaip akcentavo, ir ne vienas, o su žmona Diana, sakė randantis ir rasiąs laiko bendravimui su visais Lietuvos žmonėmis – ir mažais, ir dideliais.
„Šitą aš darau ne tik vienas, bet daro aktyviai ir mano žmona Diana, kuri ypač atsidavusi atjautos ir silpnųjų globos klausimams“, – dėstė jis.
Būtent dėl to, kad ten esą negalima pasikviesti užsienio svečių, prezidento šeima vis dar nesikrausto į Turniškėse esančią prezidento rezidenciją. Ten persikraustyti G.Nausėda ketina tik kitais metais.
„Manau, kad tos įkurtuvės įvyks kažkada kitais metais. (...) Kol kas rezidencijos pobūdis neleidžia kviesti svečių, rengti ten susitikimų su diplomatais, juo labiau pakviesti užsienio valstybių vadovų. Tai yra gana keista, nes, sakykim, Lenkijos prezidentas kviečia ir mane asmeniškai, ir kitus apsilankyti. (...) Deja, paskutiniai atnaujinimo darbai yra atlikti kokiais 1993 ar 1995 metais ir alsuoja tuo buvusiu laiku“, – aiškino jis.
Iki šių metų pabaigos prezidentas ketina grąžinti rinkimų skolas. Jis sako nieko neslepiantis, tačiau vis dar nėra paviešinęs savo turto ir pajamų deklaracijos už praėjusius metus, kurios viešinti nėra privaloma dėl įstatymo spragos.
Tačiau to prezidentas klaida nelaiko. Pasak jo, vienintelė per šimtą dienų padaryta klaida – tai blogai išsiųsti kvietimai į inauguracijos šventės vakarinę dalį. Už tai prezidentas atsiprašė.
„Kol kas matau vieną klaidą – šiek tiek nesklandžiai organizavome svečių kvietimą į inauguracijos iškilmes vakare ir tą klaidą aš prisiimu mūsų komandai, sau asmeniškai. Buvo šiokių tokių nesklandumų. Daugiau jokių klaidų savo veikloje kol kas nematau“, – teigė jis.
Kritika A.Palioniui, pagyros – R.Tamašunienei
Klausiamas, kaip vertina naujų ministrų veiklą, G.Nausėda pagyrė vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę ir davė pylos žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui už tai, kad įdarbina partijai artimus asmenis ir jų vaikus.
„Ypač kelią nerimą vieno iš šių ministrų noras priimti į darbą partijai artimus asmenis. Manau, kad jis daro klaidą ta prasme, kad turbūt kažko panašaus iš jo daugelis ir tikėjosi. Visa savo veikla jis turėjo demonstruoti, kad negali būti apkaltintas. Kol kas susidaro įspūdis, kad jis kaip tik patvirtina nuogąstavimus, kurie jo asmeniui arba jo partijos asmeniui buvo išreikšti“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas vylėsi, kad premjeras, kaip A.Palionio vadovas, tai „principingai įvertins“, o ministras padarys išvadas.
Prezidentas, klausiamas, ar skiriant naują ekonomikos ir inovacijų ministrą bus girdėti jo griežtesnis tonas, juokavo: „Patikslinkite, kas yra griežtesnis tonas: ar tai atsistoti į poziciją trečią ir ketvirtąją? Ar tiesiog stengtis, kad mūsų lūkesčiai būtų įgyvendinti?“.
Pasak jo, formuojant Vyriausybę vasarą nebuvo kito kelio nei ją patvirtinti, nes kitaip būtų grėsusi „nežinoma kelionė su nežinoma baigtimi“ be Vyriausybės, nes išankstiniai Seimo rinkimai vargiai įmanomi.
„Mūsų lūkesčiai dėl Vyriausybės buvo įgyvendinti tiek, kiek mes juos kėlėme“, – sakė jis.
Ieškant naujo ekonomikos ir inovacijų ministro kol kas esą abejonių nekyla, bet konkrečius kandidatus esą aptarti anksti, nes Virginijus Sinkevičius dar ne eurokomisaras.
Vertindamas Seime vykstančias batalijas bandant atstatydinti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, G.Nausėda sakė, kad čia kaltos abi pusės.
„Gaila, kad šis procesas apaugo tokiomis intrigomis. Taip neturėtų būti. Manau, kad kaltos abi pusės. (...) Arba palikime poną V.Pranckietį vadovauti Seimui, nes tokia yra Seimo valia, arba ieškokime sprendimų, kad jis būtų pakeistas kitu politiku. Tačiau, kad to kito politiko po dviejų savaičių vėl nereiktų atšaukti“, – kalbėjo jis.
Prezidentas sakė teigiamai vertinantis parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir užsimena, kad jis gali apimti ir platesnius susijusius klausimus.
„Tai yra kol kas daugiau nacionalinių grėsmių Lietuvai užkardymas, šia prasme kol kas komisijos darbą vertinu pozityviai“, – žurnalistams antradienį sakė prezidentas.
„Iš principo vertinu tokią komisiją pozityviai, nes skirtingai nuo anksčiau formuotų komisijų įvairiems klausimams tirti, šita komisija tikrai yra labai prasminga ir jai lemta išsiaiškinti svarbius dalykus, ir galbūt patraukti siūlo galą, ir vynioti siūlų kamuolį, kurį bevyniojant galime sužinoti ir daugiau, todėl privalome tai išsiaiškinti“, – pridūrė G.Nausėda.
Ryšių su nauja partija kratosi
Klausiamas, kokie ryšiai jį sieja su naują partiją kuriančiu Rimantu Jonu Dagiu ir Mindaugu Kubiliumi, kurie per praėjusius kelis mėnesius kelis kartus lankėsi prezidentūroje, G.Nausėda tvirtino, kad šie asmenys susitiko ne su juo ir apie jų vizitus jis nežinojęs. Kita vertus, esą jiems, kaip ir pirmadienį prezidentūroje apsilankiusiems moksleiviams, prezidentūros durys neturėtų būti užvertos.
„Tokių gerbtinų žmonių pas mus lankosi nemažai. Galbūt mano kolegos galėtų pasakyti, pas ką jie lankėsi. Pas mane jie nesilankė. Nemanau, kad tai yra tie asmenys, kurie neturėtų būti įleidžiami į prezidentūrą“, – sakė G.Nausėda.
G.Nausėda dar kartą pakartojo besitikintis, kad buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis liks politikoje, tačiau akcentavo, kad jis yra pats savo likimo kalvis.
Prezidentas tikino dar nesakysiantis kandidatų į Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko pozicijas, bet sakė esąs yra patenkintas Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu. Tačiau esą nesakantis, kad jis jau gali būti garantuotas dėl antros kadencijos, nes nenorintis jo demotyvuoti dirbti likusius mėnesius.
Klausiamas, kodėl Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovo, kurį buvo įvardinęs kaip vieną svarbiausių pozicijų, ieškojo taip ilgai, G.Nausėda sakė ilgai dairęsis aplink, kol supratęs, kad tinkamą žmogų – Sonatą Šulcę – jau turi.
„Aš manau, kad Švietimo, kultūros ir sporto (iš tikrųjų turėtų būti mokslo – red.past) grupė, jau pats pavadinimas yra toks kompleksiškas, kad kartu suponuoja ir didelius reikalavimus kandidatui, kuris užims grupės vadovo vietą. Atsitiko taip, kad mes žvalgėmės tikrai tarp daug kandidatų. O kaip dažnai atsitinka – besižvalgydami toli pražiūrėjome, kad šalia savęs turime puikų kandidatą grupės vadovo pareigoms užimti“, – teigė jis.
G.Nausėda sako, kad mintis vadove skirti ją kilo spontaniškai – įsitikinus S.Šulcės gebėjimais ir darbštumu.
Nors šioje grupėje tedirba trys žmonės, prezidento teigimu, ji jau yra beveik suformuota – tetrūksta vieno žmogaus.
Spaudos konferencijoje buvo skirta laiko ir užsienio vizitams. Nuo liepos G.Nausėda jau aplankė Lenkiją, Latviją, Vokietiją, Estiją, Belgiją ir JAV. Šį ketvirtadienį G.Nausėda vyks į Europos vadovų tarybą Briuselyje. Kitą savaitę viešės Japonijoje.
Pasak G.Nausėdos, gal tik pirmasis vizitas į Lenkiją buvęs simbolinis, o visi kiti vienodai svarbūs, nes tai yra gerų kaimyninių santykių užmezgimas net ir suprantant, kad ne visais klausimais įmanoma rasti kompromisus. Ypatingą reikšmę G.Nausėda mato ekonominėje diplomatijoje.
