G.Nausėdos metinis pranešimas: politikų reakcijos ir politologų vertinimai

Darbo partija pritaria Prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime išsakytoms mintims apie valstybės problemas, pavėluotą ir netikslingą pandemijos valdymą, neįgyvendintą mokesčių reformą.

Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno ir laikinojo partijos pirmininko V.Fiodorovo, Prezidento nusivylimas, jaučiamas kiekviename jo pranešimo sakinyje, turi pagrindo ir yra suprantamas.

Partijos pranešime teigiama, kad apie daugelį šalies vadovo išsakytų dalykų jau seniai kalba ir Darbo partija, pavyzdžiui, balsavimus už projektus, kai iš tiesų balsuojama ne už idėją ir turinį, bet už tai, kas teikia projektą. Ne vienas Darbo partijos frakcijos projektas buvo atmestas vien dėl to, kad jį teikė ne valdančiųjų atstovai. Vėliau tie patys projektai neretai būdavo teikiami jau valdančiųjų ir, žinoma, sulaukdavo jų pritarimo.

„Visiškai sutinku su Prezidento išsakytais žodžiais dėl nepasitikėjimo politikais. Dabartinę krizę, nepabijokime šio žodžio, sukėlė ne vienas žemės ūkio ministras įsikibęs kėdės, kurio ginti bet kokiomis priemonėmis nepasibodėjo valdantieji. Tai yra sistemingo ir ilgalaikio valdančiųjų nepasitikėjimo opozicija ir jų arogancijos rezultatas“, – teigia frakcijos seniūnas V.Fiodorovas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Viktoras Fiodorovas

Anot jo, Prezidentas galėtų būti tas vienytojas, kurio taip reikia šių įvykių akivaizdoje, tačiau klausimas, ar valdantieji tai suvokia.

Valdantieji, anot jo, negirdi ne tik opozicijos, bet ir Lietuvos žmonių ir problemų, su kuriomis jie susiduria augančios infliacijos akivaizdoje. Anksčiau ar vėliau šis neįsiklausymas turėjo atsisukti prieš pačius valdančiuosius.

„Darbo partija į rinkimus ėjo siųsdama aiškią žinutę – privalome stiprinti Lietuvos regionus ir jų savivaldą. Žmonėms tai svarbu, tačiau dabar matome, kad dabartiniai valdžios sprendimai viską centralizuoti yra niekaip nesuderinami su žmonių lūkesčiais regionuose. Šių žmonių konservatoriai ir liberalai tiesiog nemato. Jiems nerūpi, kad savo sprendimais regionus veda prie žlugimo. Tiesa, valdantieji praregės – prieš rinkimus, kai paprasti žmonės staiga taps jiems matomi ir reikalingi.

O kur dar Prezidento minėta mokesčių reforma – ambicinga, tik...neįgyvendinta ir tuščia. Ne paslaptis, kad valdantieji mėgsta tuščią skambėjimą ir pažadus, tad stebėtis nebeturėtume“, – teigia parlamentaras.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo paskyroje „Facebook“ įvertino prezidento metinį pranešimą ir jo išsakytą kritiką Vyriausybei. 

„Prezidentas savo metinėje kalboje akcentavo, man rodos, svarbiausią šių dienų temą – karą Ukrainoje ir kaip Lietuva elgiasi šioje situacijoje, pripažindamas visų susitelkimą bendram tikslui. Tiesa, išvardinti sprendimai ir rezultatai – daugiausiai veiksmingos Vyriausybės darbas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Taip pat išgirdau kvietimą opozicijai grįžti ir tęsti darbą, priimant valstybei svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, Prezidentas paminėjo energetinės nepriklausomybės svarbą. Noriu priminti, kad Seime šiuo metu svarstomas (bet kyla trikdžių dėl opozicijos laikysenos) taip vadinamas Proveržio paketas, kuris reikalingas, jei per artimiausius keletą metų norime, kad beveik šimtas procentų Lietuvai reikalingos elektros, būtų pagaminama mūsų šalyje“, – rašo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Valdančiųjų atstovė atmetė prezidento kritiką dėl koronaviruso pandemijos valdymo:

VIDEO: Prezidento metinėje kalboje nuskambėjo įdomus išsireiškimas: vakcinuojama „kaimenė“ – ką jis gali reikšti?

Prezidento metinėje kalboje nuskambėjo įdomus išsireiškimas: vakcinuojama „kaimenė“ – ką jis gali reikšti?

„Tiesa, išgirdau kritiką dėl covido pandemijos valdymo. Norėčiau priminti prezidentūros blaškymąsi – viena vertus, lyg ragino skiepytis, kitądien palaikydavo žymiausius antivakserius, taip siųsdamas atitinkamą žinią visuomenei. Taip pat norėčiau priminti, kad Lietuvos skiepijimosi rezultatai geriausi regione būtent dėl principingos Vyriausybės laikysenos. Pasikartosiu, kad buvę ribojimai ar taisyklės pirmiausiai buvo orientuoti į siekį išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Prezidentas, reikia manyti, taikė posakį „netrukdykit dirbti“ šiai vyriausybei, bet aš nėsyk negirdėjau tokios formuluotės, galbūt čia susimaišyta ir turėta minty 2016 m. dauguma“.

„Taip pat skiria dėmesio infliacijos temai. Prezidentas, pagal išsilavinimą ekonomistas, viliuosi, mato visą paveikslą ir valstybės galimybes, valdant esamą situaciją. Tiesa, paminėti vyriausybės sprendimai, siekiant padėti pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.

VIDEO: G.Nausėda metiniame pranešime teigiamai paminėjo Ukrainoje kritikuojamą O.Scholzą – ar tai galima laikyti dviveidiškumu?

G.Nausėda metiniame pranešime teigiamai paminėjo Ukrainoje kritikuojamą O.Scholzą – ar tai galima laikyti dviveidiškumu?

Apie užsienio politiką kalbėjo, kad du svarbiausi dalykai – vertybės ir transatlantiniai santykiai. „Dabartiniu geopolitinių įtampų laikotarpiu Lietuva negali sau leisti prabangos ieškoti „aukso vidurio“, balansuodama tarp Rytų ir Vakarų“, – tvirtino prezidentas.

O tada po maždaug 7 minučių pasakė, kad Kinijos atžvilgiu vykdyta politika bloga. Įdomu, kaip Lietuvos transatlantiniams partneriams tai atrodo. Na, taip būna, kai neapsisprendi iš tikrųjų, kur būti. Ar labiau su vakseriais, ar antivakseriais; ar labiau su vertybine (demokratijas remiančia) politika, ar nevertybine (pragmatine).

Bet kaip Prezidentas sakė – viskas mūsų rankose. Tai darbuokimės drauge“, – rašė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas buvo nuosaikus, o geopolitinės situacijos ir karo Ukrainoje akcentavimas buvo tikėtinas, sako BNS kalbinti politologai. Kita vertus, jie atkreipė dėmesį į vis ryškėjančią skirtį užsienio politikoje dėl Kinijos, o prezidento kritiką valdantiesiems vadino abstrakčia ir be aiškių siūlymų.

„Bendras įspūdis – kad atitinka įprastą žanrą: apžvelgtos pagrindinės aktualijos, žinoma, pradėta ir daugiausiai dėmesio skirta geopolitikai, Rusijos karui prieš Ukrainą ir su tuo susijusiais Lietuvai svarbiais dalykais“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Anot jo, kalboje tradiciškai aptarti praėję metai ir pažerta kritikos Vyriausybei bei valdantiesiems, primenant apie savo iniciatyvas. Tai, pasak profesoriaus, iš esmės atitiko metinio pranešimo žanrą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ramūnas Vilpišauskas

Dviprasmiški signalai

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala taip pat pažymėjo, kad, kaip ir buvo galima tikėtis, daug dėmesio skirta tarptautinei politikai bei vienybei stiprinant šalie saugumą.

„Tas akcentas, kad reikalinga bus vienybė, – labai aktualus ir, ko gero, tai bus iššūkis ateityje, žinant, kad artėja įvairūs rinkimai“, – teigė jis.

Politikos ekspertas atkreipė dėmesį, kad paprastai vieningoje Lietuvos užsienio politikoje šįkart išryškėjo skirtis dėl laikysenos Kinijos atžvilgiu.

„Aspektas, kuris gali ilgainiui būti labiau skiriantis negu vienijantis, ir panašu, kad taip jau yra ir dabar, tai yra laikysena Kinijos atžvilgiu. Prezidentas apie tai irgi šiek tiek, nelabai detaliai, bet užsiminė kalboje“, – sakė L.Kojala.

„Prezidentas, man atrodo, kalboje labai reikšmingai tų skirčių dar neakcentavo, bet jautėsi noras parodyti, kad galbūt ne viskas padaryta gerai iš prezidento perspektyvos žvelgiant, įgyvendinant sprendimus, susijusius su Kinija“, – tvirtino ekspertas.

R.Vilpišausko nuomone, G.Nausėdos kritika dėl Kinijos buvo gana dviprasmiška.

„Pranešimo pradžioje prabrėžta, kad Lietuva turi rinktis laisvę Vakaruose, tai lyg ir galima suprasti, kad apskritai čia kalbama apie santykius tarp Vakarų demokratijų ir autoritarinių valstybių, bet po to prieinama prie to, kas vyko praėjusiais metais tarp Lietuvos ir Kinijos, tai tiesiog apsiribota valdančiųjų kritika dėl nepasirengimo Kinijos atsakui, – sakė jis. – Taip ir lieka neaišku, kokia vis dėlto galiausiai yra prezidento pozicija, išskyrus tai, kad jis mato poreikį aktyviau padėti verslui ieškoti naujų rinkų.“

TSPMI profesorius atkreipė dėmesį, kad labai abstrakti buvo ir kita Vyriausybei išsakyta kritika.

„Yra ir kritikos Vyriausybei, yra ir paraginimų, nors, kaip ir anksčiau, tie paraginimai, kaip reikėtų pertvarkyti sveikatos apsaugos tinklą ar švietimo paslaugas, apsiriboja bendrais pasakymais, iš kurių arba sunku suprasti, kaip prezidentas vertina Vyriausybės, valdančiųjų vykdomas reformas ar jų planus“, – teigė jis.

„Irgi įprastas dalykas, kad kritika dažnai paliekama tokia be aiškaus prezidento siūlymo pateikimo, o kartais ir toks atrodo sąmoningai dviprasmiškas įspūdis sudaromas, kad kažkas pernelyg neliktų nepatenkintas“, – pridūrė R.Vilpišauskas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Linas Kojala

Pranešimas – nuoseklus, atitinkantis žanrą

Pasak L.Kojalos, bendrai vertinant pranešimas buvo „gana nuoseklus“, palyginti su ankstesniais pranešimais.

„Maždaug to ir buvo galima tikėtis. Aišku, tą patį žanrą galima suprasti įvairiai: galima jį matyti kaip apžvalgą to, kas padaryta per pastaruosius metus su tam tikromis kryptimis ateičiai, galima matyti kaip tam tikrų problemų išryškinimą. Aš manau, kad buvo čia visokių aspektų, nes per vieną valandą buvo tikrai įvairios temos aptartos“, – sakė L.Kojala.

Pasak R.Vilpišausko, dauguma prezidento paleistų sričių atitiko anksčiau jo ir jo komandos nagrinėtas temas: kalbėta apie gerovės valstybės elementus, kritikuotas pandemijos valdymas, per lėtas reagavimas į kai kurias prezidento iniciatyvas.

„Šia prasme turbūt galima būtų teigti, kad gana nuoseklus prezidentas ir šiandien kalbėdamas apie pagrindinius iššūkius“, – sakė jis.

Savo pranešime prezidentas, pasak politologo, greičiausiai siekė sureaguoti į platų temų, kuriomis diskutuojama, spektrą – nuo sporto problematikos iki struktūrinių reformų.

„Galima būtų sakyti, kad įvairių klausimų aptarimas atrodytų taip lyg gyventume įprastais laikais, bet kita vertus, pradžioje pagrindiniai akcentai buvo susieti su saugumo klausimais ir saugumui daugiausiai dėmesio buvo skirta iš visų temų šitame pranešime. Tai man atrodo, kad bendrai tos proporcijos išlaikytos“, – teigė jis.

Priešingai nei prezidentas, kuris savo metiniame pranešime kritikavo Vyriausybę dėl neįgyvendintos mokesčių reformos, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad gerai, jog mokesčių reforma neįvyko.

„Turint omenyje su kokiomis aplinkybėmis Vyriausybė pastaraisiais metais susidūrė ir kokius išorinius šokus jai teko atremti, iš ekonominio taško vertinant, gal ir gerai, kad valdančiųjų planuota mokesčių reforma neįvyko, nes to neapibrėžtumo, kurį mes importuojame iš išorės, užtenka, o jį dar didinti keičiant vidaus žaidimo taisykles – mokesčių sistemą, kuri yra svarbi tiek verslo, tiek gyventojų vystymuisi – net ir neatsakinga“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

Ekonomistės teigimu, pandemijos ir karo Ukrainoje akivaizdoje stabili, bet ne itin gera mokesčių sistema yra geriau nei didžiulis neapibrėžtumas ir dar didesnis jo paaštrinimas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė

„Metas keisti mokestines taisykles dabar nėra tinkamas, reiktų sulaukti ramesnių laikų“, – įsitikinusi I.Genytė-Pikčienė.

Pasak „INVL Asset Management“ analitikės, prezidentas savo pranešime taip pat nelabai tinkamai į „bendrą katilą suplakė“ ir infliacijos šoką, ir gerovės valstybės kūrimą.

„Šiek tiek norėtųsi atskyrimo nuo šios netipinės situacijos, kai infliacijos šoką patiria ne tik Lietuvą, bet ir visa Europa ir pasaulis, nuo ilgalaikių struktūrinių problemų, kurios sprendžiasi labai palaipsniui“, – sakė ekonomistė.

Jos nuomone, Vyriausybė sukūrė neblogą antiinfliacinį skydą, patikslino biudžetą ir tai iš esmės atliepia gyventojų poreikius.

„Reikia pabrėžti, kad Lietuva šitą infliacijos šoką pasitiko pakankamai tvirtais makroekonominiais raumenimis – sparčiai kylančiais atlyginimais, kurie gerokai sparčiau didėjo būtent žemas pajamas gaunančių struktūriniuose sluoksniuose, o ne tarp aukštas ir vidutines pajamas“, – teigė „INVL Asset Management“ analitikė.

Pristatydamas metinį pranešimą prezidentas daugiau dėmesio galėjo skirti ekonomikos pasiekimams, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Kaip bebūtų, Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai atsigavusių po krizės, mes turėjome ir informacinių technologijų sektoriaus proveržį, ir mūsų pramonė viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje – greičiau nei Lietuvoje ji auga tik Airijoje“, – BNS sakė Ž.Mauricas. 

„Toks įspūdis, kad mes jau per daug įsisukę į tuos laužų gesinimus. Žmonės šokinėja psichologiškai nuo vieno laužų gesinimo prie kito ir kartais net nebemato gerų dalykų, kurie vyksta Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Prezidento kalboje apie migrantų krizę Ž.Mauricas pasigedo neteisėtų ir teisėtų atvykėlių atskyrimo bei teigiamo pastarųjų poveikio šalies ekonomikai. 

„Kalbant apie migrantų krizę, galbūt galėjo būti paminėtas ir teigiamas į Lietuvą iš Baltarusijos ir Ukrainos atvykusių migrantų poveikis bei siekis juos integruoti. Manau, kad tai vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių artimiausiu metu. Jeigu mes sugebėsime integruoti bent dalį tų žmonių, pagerės ir mūsų demografinė situacija, ir tas pačias pensijas galėsime sparčiau indeksuoti“, – sakė analitikas. 

Ž.Mauricas teigiamai įvertino šalies vadovo kritišką požiūrį dėl COVID-19 pandemijos valdymo ir jo pasekmių. 

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

„Pandeminiai ribojimai nuleisti iš viršaus turėjo labai menką poveikį arba jokio poveikio. (...) Jeigu mes neišanalizuosime, kodėl mūsų rezultatai tokie prasti, tai mes galime daryti vėl tas pačias klaidas ir lipti ant to paties grėblio“, – teigė ekonomistas. 

Anot Ž.Maurico, prezidentas taip pat išsakė savalaikę ir pagrįsta kritiką dėl atidėtos mokesčių reformos. 

„Buvo pažadas ir daug kas laukė, kad pavasarį mokesčių reforma turėjo būti pristatyta. Vėlgi, Vyriausybė turi pasiteisinimą, kodėl jie viso to nedaro – nes reikia gesinti laužus. Tačiau kadencija vis tiek jau įpusėjo ir gali būti, kad tuos laužus begesindami mes taip ir nematysime tos reformos“, – teigė ekonomistas. 

„O horizontalų teisingumą reikėtų šiek tiek padidinti, nes mokesčių sistema turi spragų“, – pridūrė jis. 

Tuo metu šalies vadovo teiginys apie oraus atlygio nusipelniusius žmones bei mažu darbo užmokesčiu konkurencingumą grindžiantį verslą, pasak ekonomisto, yra nepagrįstas. 

„Atlyginimų ir BVP santykis dabar yra didžiausias per visą Lietuvos istoriją ir netgi didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai kaip tik manau, kad atlyginimai bent jau santykinai nėra maži“, – teigė Ž.Mauricas. 

VIDEO: Speciali laida. Prezidentas skaitė metinį pranešimą – aptarimas 15min studijoje

Speciali laida. Prezidentas skaitė metinį pranešimą – aptarimas 15min studijoje

Ekonomistas teigė nesupratęs prezidento pozicijos, kuriai visuomenės daliai reikėtų skirti paramą, taip pat, kaip šalies vadovas vertina Vyriausybės patvirtintas kompensacijas už dujas ir elektrą. 

„Paminėtas NPD didinimas ir vienkartinės išmokos, kas būtų labiau skirta labiausiai pažeidžiamiems sluoksniams, bet taip pat buvo paminėtos (...) ir kompensacijos už elektrą ir dujas. Čia kaip ir teigiamai buvo paminėta iš pradžių, o vėliau jau kritika, kad jas reikėtų skirti pažeidžiamiausiems namų ūkiams, o ne visiems, net ir milijonines pajamas gaunantiems elektros ir dujų vartotojams“, – teigė Ž.Mauricas. 

„Ar pažeidžiamiausi yra visi, kurie neturi milijoninių pajamų, ar tik tie, kurių pajamos yra labai mažos – galbūt tokio aiškumo norėtųsi. (...) Nelabai aišku, tai kam reikia skirti paramą – visiems, išskyrus tuos, kurie gauna milijonines pajamas, ar pažeidžiamiausiems“, – pridūrė jis. 

Ekonomistas pasigedo dėmesio ir viduriniajai klasei. 

„Vienoje vietoje tik minima vidurinioji klasė, kad ją reikia stiprinti, bet nieko nepasakyta kaip ją stiprinti ir ką su ja daryti“, – teigė Ž.Mauricas. 

Prezidentui Gitanui Nausėdai metiniame pranešime išsakius nusivylimą sporto politika, ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad atstatyti tai, kas buvo sugriauta, nėra lengva.

„Palaukti tų medalių turbūt dar turėsime. Nes, kažką sunaikinus, atstatyti nėra taip lengva“, – BNS Seime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Jurgita Šiugždinienė

Skaitydamas metinį pranešimą, G.Nausėda teigė, kad jį „nuvilia dabartinė sporto politikos būklė“, o sporto šakų federacijos „tampo pernelyg striuką finansinės paramos antklodę, neatlikdamos vaidmens, kuris joms buvo patikėtas, reformuojant Kūno kultūros departamentą“.

Pasak J.Šiugždinienės, šiuo metu kuriant Nacionalinę sporto agentūrą, suvienodinant negalią turinčių ir neturinčių sportininkų stipendijas, bandoma „tą sistemą užkurti ir pastatyti ant naujų bėgių“.

„Tikrai jau priimta daug gerų sprendimų, kiti laukia Seime savo eilės. Tai žingsniai, kurie veda link medalių, bet medaliai neatsiranda per dieną, neatsiranda ir per metus. Tam reikia užauginti sportininkų kartą“, – aiškino ministrė.

Vis dėlto ji teigė negalinti prisiimti atsakomybės už tai, kad 2020-aisiais buvo panaikintas Kūno kultūros ir sporto departamentas, nes tuomet dar nebuvo ministrė.

„Nežinau, kam prezidentas adresavo kritiką, bet tikrai dėl Sporto departamento uždarymo aš negalėčiau prisiimti jokios atsakomybės, bet bendrai man nesmagu, kad vyksta tokie dalykai politikoje“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.

„Lengviausia – perkelti atsakomybę nuo vieno prie kito. Aš, kaip sporto ministrė, prisiimu atsakomybę už tai, ką turiu padaryti, kad situaciją keistųsi“, – pridūrė ji.

Apie būtinybę pertvarkyti aukšto meistriškumo sportininkų rengimą aktyviau imta kalbėti po Tokijo olimpinių žaidynių. Jose Lietuva laimėjo vieną medalį – penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.

Kalbėdamas apie šalies ekonomiką prezidentas Gitanas Nausėda išryškino negatyvius rodiklius, tačiau ignoravo akivaizdžius valstybės pasiekimus, o kai kuri jo kritika yra nepagrįsta, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

„Tikrai populiaru kritikuoti valdžią ir Vyriausybę, puikiai suprantamas tas noras, bet, mano nuomone, nereikėtų kurstyti visuomenėje tokių mitų, kad čia yra kažkoks laukinis kapitalizmas, didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis, kai oficiali statistika rodo, kad mes ne tik judame teisinga kryptimi, bei ir judame ta kryptimi sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tokį faktą ignoruoti ir bandyti prastumti priešingai neatrodo labai gražu“, – BNS sakė N.Mačiulis.  

„Swedbank“ nuotr./Nerijus Mačiulis

Jo manymu, valstybės vadovo kritika dėl Lietuvos netinkamos reakcijos į infliaciją ir jos suvaldymą yra ne visai pagrįsta, nes tvirtinant 2022 metų biudžetą, kai infliacija siekė apie 10 proc., buvo didinamas minimalus atlyginimas, neapmokestintų pajamų dydis (NPD), senatvės pensijos. 

„Visa tai buvo nukreipta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, asmenis, kuriems pagalbos dėl infliacijos reikia labiausiai. Ir šiemet, infliacijai įsibėgėjus, visa puokštė priemonių buvo priimta, kai kurios iš jų taikytos retrospektyviai, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvata centralizuotam šildymui, dar kartą didintas NPD, senatvės pensijos“, – sakė N.Mačiulis.

„Nėra labai daug valstybių, kurios taip greitai ir tiek daug priemonių pritaikė mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Mano manymu, kritika, kad Lietuva vėlavo ir skyrė nepakankamai, atrodo nepagrįsta saviplaka“, – pridūrė jis.

Ekonomistas pastebi, jog liko ignoruotas faktas, kad 18 proc. ribą viršijusi infliacija yra ekonomikos perkaitimo ženklas – tai, ką sakė ir Lietuvoje neseniai viešėję Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, o siūlymai papildomai įlieti valstybės pinigų prasilenkia su ekonomine logika.

„Mes matome sparčiai augančius atlyginimus, tas augimas kelis kartus viršija produktyvumo augimą, o didėjančios sąnaudos dažnai virsta didesnėmis prekių ir paslaugų kainomis, dėl to mes ir matome tą didelę infliaciją. Papildomas pinigų liejimas iš valstybės biudžeto dar labiau pakaitintų tą ekonomikos židinį. Manau, kad buvo perlenkta lazda siūlant papildomas antiinfliacines priemones“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.

Valstybės vadovas savo kalboje pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų pajamos auga pernelyg lėtai ir nepadės mažinti socialinės atskirties ir skurdo, tačiau, N. Mačiulio manymu, sparčiai augantis minimalus atlyginimas ir faktas, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūroje atlyginimai sudaro daugiau 50 proc., prieštarauja tokiam teiginiui.

„Nelygybės ir ypač skurdo mažinimo fronte Lietuva per penkerius metus pasiekė labai įspūdingų rezultatų. Prezidentas sakė, kad pajamų augimas neužtikrins skurdo ir atskirties mažėjimo, o statistika rodo priešingus dalykus, praėjusiais metais absoliutaus skurdo lygis šalyje sumažėjo iki 3,9 proc., kai prieš penkerius metus jų buvo daugiau nei 10 proc. Kritikuoti tokį progresą neatrodo labai padoru“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Seimo opozicija metinę prezidento kalbą vadina aiškiu situacijos valstybėje konstatavimu ir signalu Vyriausybei, kad ši yra neveikli. 

Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad G.Nausėdos kalba – tai aiški žinutė konservatoriams ir liberalams. 

Jos teigimu, prezidentas pagrįstai priekaištavo valdantiesiems konservatoriams ir liberalams dėl nesugebėjimo tartis, skurdinamo viešojo sektoriaus ir pavėluotos reakcijos į rekordinę infliaciją.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė

„Prezidentas dar kartą priminė tai, kas turėtų būti svarbiausia šalies vidaus politikos darbotvarkėje, – tai rūpinimasis visų žmonių sveikata, išsilavinimu ir skubi bei tikslinga pagalba žmonėms, kurie kenčia nuo rekordinės infliacijos“, – sakė socialdemokratų lyderė.

Pastabos dėl Vyriausybės vykdomos politikos, V.Blinkevičiūtės nuomone, yra pagrįstos – vienašališkai stumiamos sveikatos ir švietimo reformos tik didins atskirtį, nelygybę, gilins neteisingumo jausmą, o mokyklų ir ligoninių naikinimas regionuose rekordinės infliacijos metu – nesuprantamas ir prie žmonių gerovės tikrai neprisidės.

Politikė pabrėžė, kad ekonominių sunkumų metu kaip niekada svarbu rasti platų sutarimą dėl svarbiausių sprendimų, juoba, kad anksčiau tai yra pavykę.

„Karo akivaizdoje visos politinės jėgos susitelkė: skubiai priėmėme būtinus sprendimus dėl šalies apginamumo didinimo ir pagalbos kraujuojančiai Ukrainai. Deja, kitais svarbiais klausimais tos vienybės yra per mažai. Žmonių pajamas sekina didėjanti infliacija, tačiau valdantieji iki šiol atmetė visus opozicijos siūlymus, kaip palengvinti augančių kainų naštą pažeidžiamiausioms žmonių grupėms. Maža to, daugeliu klausimu žiauriai vėluojama ir atidėliojama“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė. 

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Aušrinė Norkienė

A.Norkienė: nesuvaidintas situacijos valstybėje konstatavimas

Didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad prezidento pranešimas parodė, kad jis mato ir girdi Lietuvos žmones.

„Prezidento kalbą vertiname kaip atvirą, nesuvaidintą situacijos valstybėje ir būtinų darbų konstatavimą. Ši kalba rodo, kad prezidentas girdi ir mato Lietuvos žmones bei jų problemas. Mūsų matymas sutampa“, – teigė politikė.

Ji teigiamai įvertino Gitano Nausėdos sudėliotus akcentus, atkreipdama dėmesį į būtinybę stiprinti šeimų gerovę, teisingumo jausmo svarbą visuomenėje.

A. Norkienės teigimu, prezidentas įvardijo valdžios problemas ir klaidas, neteisingai valdytą pandemiją, atkreipė dėmesį į dažnai girdėtus ir girdimus reikalavimus „netrukdyti dirbti“, kas deja, tapo priedanga valdžios neveiklumui.

Anot jos, pagrįsta ir prezidento kritika, kad regionai pamiršti, neįvykdyti jiems duoti pažadai.

„Prezidentas, kaip ir mes, pabrėžia, kad būtina, kuo skubiau spręsti naujus iššūkius, su kuriais susiduriame valstybės viduje – kylančiomis kainomis, brangstančia energija, viena didžiausių infliacijų, kurią turime Europoje“, – teigė „valstiečių“ seniūnė.

S.Skvernelis: tai signalas Vyriausybei

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad prezidento kalba „yra labai akcentuota, apžvelgtos visos šio laikmečio aktualijos“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Saulius Skvernelis

„Turbūt daugiau akcentuota yra į užsienio politiką, kas yra ir gynyba, kas yra pagrindinė atsakomybė prezidento. Ir praktiškai labai aiškiai pasisakyta vidaus politikos klausimais. Vyriausybei toks korektiškas, mandagus signalas pasiųstas iš tikrųjų, kad ji yra neveikli. Tai, tas akivaizdžiai matyti ir iš kai kurių ministrų komentarų dabar – kad, na sudėtinga šitai Vyriausybei apskritai būti realybėje“, – sakė S.Skvernelis.
 
Prezidento siūlymą dalyvauti dialoge tarp susipriešinusios opozicijos ir valdančiųjų, S.Skvernelis vadino svarstytinu ir vertingu, tačiau teigė, jog „kol kas mes tą dialogą turime, bent jau jis prasidėjęs čia, Seime, ir manau, kad yra visos galimybės Seime tą dialogą rasti be prezidento tarpininkavimo“.

„Jeigu matysime, kad esame aklavietėje, tai prezidento tas pasiūlymas yra svarstytinas ir vertingas“, – tvirtino politikas. 

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Vyriausybę dėl mokesčių politikos, finansų ministrė Gintarė Skaistė pasigedo konkretumo, kaip derinti didinamas išlaidas ir biudžeto galimybes.

Prezidento metiniame pranešime išsakytas pastabas ministrė vertino kaip pernelyg abstrakčias ir prieštaraujančias viena kitai.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

„Dviprasmiškas jausmas buvo klausant pastabų dėl mokesčių politikos, nes tuo pačiu metu girdžiu pasiūlymus didinti finansavimą tiek krašto apsaugai, tiek užtikrinti kokybiškesnes viešąsias paslaugas, didinti jų prieinamumą, skirti didesnį finansavimą. Kalbama apie tai, kad reforma turėtų paskatinti investicijas – natūralu, kad kalbama apie reinvestuojamo pelno lengvatą, kuri drastiškai sumažintų valstybės biudžeto pajamas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G.Skaistė.

Ji pasigedo konkrečių pasiūlymų, kaip didėjančias išlaidas viešosioms paslaugoms suderinti su Lietuvos biudžeto galimybėmis. 

„Šioje vietoje aš laukčiau konkretesnių pasiūlymų, kaip būtų galima užtikrinti ir tvaresnį finansavimą ilguoju laikotarpiu, numatant subalansuotą fiskalinę politiką ir užtikrinti, kad paslaugų teikimas būtų suderintas su valstybinės biudžeto galimybėmis“, – kalbėjo G.Skaistė.

Vertindama šalies vadovo pastabą dėl reakcijos į infliaciją ir antiinfliacinių priemonių taikymo laiką, ministrė pastebėjo, kad pirmasis pagalbos paketas buvo numatytas dar pernai, planuojant šių metų biudžetą.

„Visgi sakyčiau, kad išgirdau pozityvų požiūrį į infliacijos pasekmių švelninimo pačias priemones ir taip pat vykdomą socialinę politiką – pensijų papildomą indeksavimą, vienišo asmens pensijos įvedimą. Kas turbūt prezidentui kelia klausimų – tai laikas. Sakyčiau, kad pirmasis paketas, kuris atliepė kylančią infliaciją, buvo valstybės biudžeto projektas, kuriame buvo numatytas per milijardas eurų žmonių pajamų didinimui. Manau, kad tai labai svarbios priemonės“, – sakė G.Skaistė.

Ji priminė, kad Vyriausybė sureagavo ir į ekonomines permainas, kurios kilo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje bei skyrė papildomą paramą Lietuvos gyventojams.

„Matant, kad situacija keičiasi ir karas Ukrainoje veikia ekonominius rodiklius, pasiūlėme papildomą infliacijos pasekmių švelninimo paketą, jame numatytos tokios priemonės, kad pažeidžiamiausių žmonių pajamos būtų didesnės bent 15 proc., palyginti su praėjusiais metais, ir man atrodo, kad tai padeda dorotis su infliacijos pasekmėmis“, – sakė ministrė.

Prezidento metinis pranešimas Seime

+62

G.Skaistė taip pat išskyrė kompensacijas gyventojams, skirtas kovoti su didėjančiomis elektros ir dujų kainomis. Ši parama, anot jos, yra svarbi ne tik socialiai jautriausioms grupėms, bet ir daugiau uždirbantiems asmenims.

„Girdime įvairių pozicijų dėl šių priemonių, bet manome, kad nedarymas nieko šioje situacijos būtų sudėtingas ne tik jautrioms visuomenės grupėms, bet ir žmonėms, kurie gauna vidutines ir aukštesnes pajamas, kadangi dujų ir elektros kainų kilimas būtų 2-3 kartus ir man atrodo, kad Vyriausybė laiku ėmėsi tam tikrų priemonių, kurios padėjo išspręsti šią problemą“, – kalbėjo G.Skaistė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atmeta metiniame pranešime prezidento Gitano Nausėdos išsakytą kritiką, kad valdant koronaviruso pandemiją neįsiklausyta į ekspertus.

„Sutikti, kad buvo neįsiklausyta į ekspertus, aš tiesiog negaliu. Nežinau, kokius ekspertus prezidentas turėjo (omenyje – BNS), Vyriausybė buvo sudariusi nepriklausomų ekspertų grupę, labai intensyviai bendravome, net buvo momentų, kada dirbome ne valandomis, o paromis“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A.Dulkys.

Skaitydamas metinį pranešimą, valstybės vadovas sukritikavo pandemijos valdymo būdus. Pasak jo, trūko bendro sutarimo, o „problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai“.

„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti“, – metiniame pranešime sakė G.Nausėda.

A.Dulkys savo ruožtu teigė, kad padarytas klaidas pripažinti dar per anksti.

„Kai kuriems dalykams pasakyti, kur buvo klaida, kur ne – apskritai dar per ankstyvas metas. Mes neužmirškime, kad pandemija nesibaigė, kova su virusu yra nebaigta ir dar į daug reikės atsakyti klausimų“, – sakė ministras.

„Visus veikia pandemijos nuovargis, turime tiksliai pasižiūrėti, kad tas pandeminis nuovargis nepaveiktų mūsų sprendimų“, – kalbėjo jis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arūnas Dulkys klausosi prezidento metinio pranešimo Seime

„Vakcinuojama kaimenė“

A.Dulkys priminė kalboje išsakytą prezidento raginimą įvertinti pandemines pamokas ir sukritikavo buvusios Vyriausybės veiksmus.

„Lietuva nieko nepadarė, kad būtų parengti testavimo algoritmai, neįsigijo testų arba įsigijo nekokybiškus, todėl po pirmosios pandemijos bangos mūsų švietimo sistema buvo tiesiog privesta prie karantino sąlygų ir nieko dėl to negalėjome padaryti“, – kalbėjo ministras.

VIDEO: Prezidento metinėje kalboje nuskambėjo įdomus išsireiškimas: vakcinuojama „kaimenė“ – ką jis gali reikšti?

Prezidento metinėje kalboje nuskambėjo įdomus išsireiškimas: vakcinuojama „kaimenė“ – ką jis gali reikšti?

Jis pabrėžė, kad į valdžią atėjusi nauja valdančioji dauguma „pasirūpino testais, pasirūpino algoritmais“, kurie leido moksleivius ir studentus „sugrąžinti į suolus“.

A. Dulkys taip pat atkreipė dėmesį į raginimą „matyti viską ne tik savo kieme“.

„Galutinis rezultatas, kad pandemijos valdyme ir vakcinacijos apimtyje Lietuva pasiekė geriausią rezultatą visoje Rytų Europoje, esame viduryje Vidurio Europos, nusileidome tik Šiaurės šalims ir Vakarų Europai“, – kalbėjo ministras.

„Man atrodo, kad tas bendras rezultatas skiepijimo yra geras“, – pridūrė jis.

G.Nausėdos teigimu, nepaisant to, jog nuo koronaviruso paskiepyta per 80 proc. suaugusių gyventojų, visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai: „Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene.“

Reaguodamas į prezidento išsakytą kritiką dėl pokyčių sveikatos sistemoje, A.Dulkys atkreipė dėmesį į tai, jog G. Nausėda kalboje ne tik peikė, bet ir pagyrė kai kurias reformos kryptis.