Minint vieno žymiausių Lietuvos partizanų Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines, G.Nausėda su muziejaus vadovais ir specialistais aptarė J.Lukšos-Daumanto ir kitų Lietuvos partizanų palaikų paieškos ir identifikavimo klausimus, pranešė Prezidentūra.
„Gyvendami laisvoje Lietuvoje turime ne tik prisiminti laisvės kovotojus, kurių dėka esame laisvi, bet ir perduoti atmintį apie juos ateities kartoms. Kol kas tik apie 3 tūkst. iš 20 tūkst. žuvusių Lietuvos partizanų palaikų yra atrasti, identifikuoti ir deramai palaidoti. Lietuvos valstybės garbės reikalas yra padaryti viską, kad būtų deramai pagerbti ir palaidoti visų Lietuvos partizanų palaikai, kuriuos tik įmanoma surasti“, – susitikime sakė šalies vadovas.
Pokalbio metu buvo aptarta, ko trūksta valstybės sisteminiam požiūriui ir kryptingai institucijų veiklai tinkamai įamžinant ir perduodant ateities kartoms Lietuvos laisvės kovotojų atminimą.
Valstybės vadovas taip pat susipažino su muziejaus ekspozicijomis, kuriose pristatomas antisovietinis pasipriešinimas ir partizaninė kova Lietuvoje 1944–1953 metais.
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu pranešė šį rudenį planuojanti skelbti Juozo Lukšos-Daumanto skvero meninio akcento konkursą, kviesiantį čia įamžinti kovotojo už laisvę atminimą.
Šių metų kovą Vilniaus taryba nusprendė šio partizanų vado vardą suteikti skverui Apkasų ir Tuskulėnų gatvių sankirtoje. Jis vėliau buvo tvarkomas drauge su Žirmūnų trikampio teritorija.
Pasak savivaldybės, prieš penkerius metus J.Lukšos-Daumanto vardas buvo suteiktas nedidelei aikštei tarp Savanorių pr. ir S.Konarskio gatvių Naujamiestyje. Planuojant jo sutvarkymą prisiminta čia stovinčios skulptoriaus Rimanto Dauginčio skulptūros „Lakštingala“ istorija. Protesto prieš sovietų sienų kontrolę vardan 1990 metais jis susidegino prie Vengrijos sienos.
Pasak savivaldybės Tarybos narės Kamilės Šeraitės, nuspręsta, kad skulptūra „Lakštingala“ verta likti svarbiausiu šios aikštės akcentu, tačiau tai būtų riboję galimybę čia pat įamžinti J.Lukšos-Daumanto atminimą, tad nuspręsta ieškoti kitos vietos.
Netoli naujojo J.Lukšos-Daumanto vardą gavusio skvero Žirmūnuose veikė partizanų štabas, kuriame dažnai lankydavosi pats J.Lukša-Daumantas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra atsakingas už J.Lukšos-Daumanto palaikų paiešką, tačiau ji įstrigusi, nes nėra patikimų duomenų, kur nužudytas partizanas galėjo būti palaidotas.
J.Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.
Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno.
J.Lukša-Daumantas partizanu tapo 1946 metais. Jis tarnavo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, dalyvavo kuriant Vyriausiąją partizanų vadovybę, vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei.
