Laidoje „DELFI Dėmesio centre“ antradienį transliuotame interviu G.Nausėda aiškino, kad prieš baigiant formuoti Vyriausybę jis susitiko su opozicinėmis partijomis, norėdamas įsitikinti, kiek veiksmingas būtų mažumos ministrų kabinetas.
Prezidento teigimu, alternatyvų buvo, dabartinė valdančioji koalicija galėjo atrodyti ir kiek kitaip. Todėl, pasak šalies vadovo, jam rūpėjo išsiaiškinti du dalykus: ar mažumos Vyriausybė gautų pakankamą palaikymą ir kaip opozicijos partijos žiūri į išankstinių Seimo rinkimų galimybę.
Laidai „DELFI Dėmesio centre“ G.Nausėda teigė pirmuoju klausimu supratęs, kad opozicija negali priimti kažkokios vieningos pozicijos, ar mažumos Vyriausybė būtų palaikoma.
Dėl išankstinių rinkimų galimybės G.Nausėda sakė, kad prezidentas šiandien neturi konstitucinės teisės paimti ir išvaikyti Seimą.
„Įvertinęs visus šiuos aspektus aš supratau, kad šita koalicija, kuri formuojasi, ko gero, yra vienintelė galimybė apskritai turėti bet kokią Vyriausybę. O jau pati baisiausia vizija buvo tai, kad sudraskau šitą Vyriausybę, pademonstruoju, kaip kai kas sako, tvirtą kumštį ir tada išankstinių rinkimų nėra, normalios Vyriausybės irgi nėra.
Tai iš tikrųjų yra tai, kas būtų turbūt šiandien Lietuvai blogiausia, nes būriuojasi prie durų žmonės, kurie reikalauja didinti pensijas, atlyginimus, pašalpas, kitus dalykus. Ir ką jiems atsakyti? Čia, žinote, laikinasis eina pareigas, jis jokios atsakomybės neprisiima, jis čia nežinia iki kada ir iki kur ir tada tie sprendimai tiesiog liktų nepriimti“, – interviu laidai „DELFI Dėmesio centre“ kalbėjo G.Nausėda.
Tai iš tikrųjų yra tai, kas būtų turbūt šiandien Lietuvai blogiausia, nes būriuojasi prie durų žmonės, kurie reikalauja didinti pensijas, atlyginimus, pašalpas, kitus dalykus. Ir ką jiems atsakyti?
Pasisakydamas apie buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio situaciją, G.Nausėda teigė, kad daug jo teiktų gerų pasiūlymų buvo atmetami, vien dėl to, jog buvo būtent jo.
„Nenormali situacija. Pripažįstu, kad tai yra nenormali situacija ir kad taip neturėtų būti mūsų politikoje. Mūsų politikoje daug ko neturėtų būti, bet, deja, yra. Todėl galima sakyti, kad R.Masiulio atveju jam buvo pristatytas, kaip čia, žinote, prie Cristiano Ronaldo kokį nors gynėją pristato, kuris kerta per kojas. Čia šiuo atveju buvo kažkas panašaus, visos iniciatyvos būdavo kertamos per kojas. Ir tu praktiškai būdamas tokioje situacijoje gali turėti pačių gražiausių norų, bet dėl vieningo nusistatymo tavo asmens, šiuo atveju pabrėžiu – asmens atžvilgiu, normalus darbas nebėra įmanomas“, – laidai „DELFI Dėmesio centre“ sakė prezidentas.
Pripažįstu, kad tai yra nenormali situacija ir kad taip neturėtų būti mūsų politikoje. Mūsų politikoje daug ko neturėtų būti, bet, deja, yra.
Tačiau, G.Nausėdos nuomone, R.Masiulio istorija nėra baigta ir jis turbūt nepadėjo taško savo politinėje karjeroje.
Sieks plėtoti santykius su Baltarusija
G.Nausėda sako, kad sieks plėtoti santykius su Baltarusija.
Pasak jo, tai bus daroma nepaisant to, kad Lietuvos pozicija Astrave statomos atominės elektrinės klausimu nesikeičia.
„Santykiai su Baltarusija, mano nuomone, toliau gali būti palaikomi ir mes darysime žygius, kad tie santykiai būtų plėtojami net ir įvertinant tą faktą, kad vis dėl to Astravo atominės elektrinės klausimu viskas lieka taip, kaip buvę“, – sakė G.Nausėda.
„Tai tikrai yra įmanoma padaryti ir šiandien man šiek tiek keista stebėti, kaip mes čia toliau ketiname laikytis tokios pozicijos, nors per mūsų galvas skraido ir Amerikos valdžios atstovų ir ES vadovų delegacijos į Minską ir kur yra sprendžiami labai konkretūs bendradarbiavimo klausimai“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Johnas Boltonas Minske susitiko su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
G.Nausėda neseniai viešai neskelbtame susitikime su politologais aptarė galimus pokyčius santykiuose su Baltarusija.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo pirmąją kadenciją kelis kartus buvo susitikusi su A.Lukašenka.
Vėliau ji pakeitė savo poziciją ir sustabdė aukšto lygio dialogą su Baltarusija, sakydama, kad jis negalimas dėl Minsko glaudžių ryšių su Rusija ir Astravo atominės elektrinės. Jos sprendimu nesusitikdavo ne tik šalių vadovai, bet ir užsienio reikalų ministrai.
Pastaraisiais metais Lietuva blokavo Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykių pagrindų susitarimą.
Siūlys Seimui vienodai apmokestinti visas pajamų rūšis
G.Nausėda pranešė, kad rudens sesijoje siūlys Seimui vienodu gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinti visas pajamų rūšis, o skirtingus tarifus taikyti pagal jų dydį.
„Pasiūlymų yra daug, jie susideda į ekonominius klausimus, tokius kaip, pavyzdžiui, GPM vienodų tarifų apmokestinimą (pajamų – BNS) ne pagal jų kilmę, o pagal dydį, kad ir pajamos iš darbo ir pajamos iš kapitalo yra panašaus pobūdžio, todėl turėtų būti netaikomi specialūs tarifai vienam arba kitam“, – sakė G.Nausėda.
„Šiandien sakyti kad kapitalas yra brangesnis, nei darbas niekaip neapsiverčia liežuvis, nes darbo jėgos trūksta visur. Dėl to darbo apmokestinimas turi būti teisingas“, – pridūrė jis.
Prezidentas tvirtino, kad siūlys atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų.
„Turime daug lengvatų, taip pat ir žemės ūkio srityje. Vis dar turime labai nemažą lengvatą akcizui žymėtiems degalams, dyzelinui. Galima taikyti mažesnę šito akcizo lengvatą ir iš to gauti papildomai pinigų“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis taip pat pateiks iniciatyvą stabdyti neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, o atsilaisvinančiomis lėšomis sparčiau kelti pensijas.
„Šalpos pensijų ir priemokų prie mažų pensijų klausimui mes taip pat ketiname skirti dėmesio ir teikiame atitinkamus pasiūlymus“, – teigė G.Nausėda.
„Mes kalbame apie papildomą laisvą dieną žmonėms auginantiems vaikus, apie penkias dienas per metus žmonėms slaugantiems senus tėvus, bet tuo pačiu mes suprantame, kad valstybės biudžeto pajamų klondaikas slypi ir korupcijoje. Todėl teikiame naują korupcijos įstatymo redakciją, kuri numatys aiškesnes atsakomybes ir galimybę turėti daugiau svertų toms institucijoms, kurios tiesiogiai susiduria su korupcija“, – pridūrė jis.
Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.
