„Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje bendra NATO ir ES deklaracija yra itin svarbus strateginės partnerystės įtvirtinimo manifestas. Ji siunčia stiprią transatlantinės vienybės žinią: glaudus NATO ir ES bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas ir resursų mobilizavimas – būtinas žingsnis, stiprinant mūsų nedalomą saugumą ir gynybą. NATO turi išlikti kolektyvinės gynybos pamatu siekiant ES saugumo“, – Prezidentūros antradienį išplatintame pranešime cituojamas jis.
G.Nausėda trečiosios bendros NATO ir ES deklaracijos pasirašymo proga pasveikino NATO vadovą Jensą Stoltenbergą, Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charles'ą Michelį.
Deklaracijoje įtvirtinama strateginė NATO ir ES partnerystė, įsipareigojama šių organizacijų bendradarbiavimą pakylėti į naują lygmenį.
Dokumente taip pat vienareikšmiškai smerkiama Rusijos karinė agresija Ukrainoje, Rusija raginama nedelsiant sustabdyti karą, pripažįstama, kad dėl šios šalies agresijos susiduriama su didžiausia grėsme euroatlantiniam saugumui, įvardijamos naujos ES ir NATO bendradarbiavimo sritys.
Maskvos invazija į Ukrainą smarkiai paveikė Europos saugumo sąrangą ir paskatino raginti ES ir NATO glaudžiau bendradarbiauti dėl žemyno saugumo.
Abi organizacijos sutiko, kad JAV karinės galios remiama NATO išlieka Europos saugumo pamatas, nors ES bando didinti savo vaidmenį gynybos srityje.
Bendroje deklaracijoje – pirmoje nuo 2018 metų – aiškiai nurodoma, kad Aljansas „išlieka kolektyvinės gynybos pagrindu“ savo narėms ir platesnei euroatlantinei erdvei.
Tačiau dokumente „taip pat pripažįstama pajėgesnės Europos gynybos, teigiamai prisidedančios prie mūsų saugumo ir papildančios NATO bei galinčios veikti drauge su ja, vertė“.