Taip jis kalbėjo Berlyne vykstančiame Koerber-Stiftung instituto renginyje, skirtame valstybių vadovams pristatyti ir diskutuoti apie užsienio politiką.
„Mūsų bendru prioritetu išlieka mano kartu su Vokietijos kancleriu pasirašyto komunikato įgyvendinimas. Pernai sutarėme dėl Vokietijos karinės brigados dislokavimo Lietuvoje, kas būtų labai svarbus žingsnis užtikrinant efektyvų atgrasymą. Šiuo tikslu plečiame infrastruktūrą, sandėliavimo, įrangos dislokavimo ir karinio rengimo galimybes“, – teigė prezidentas.
Lietuvos ir Vokietijos požiūriai, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje, išsiskiria. Vilnius siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra dislokuotas tik vieneto štabas. Berlynas sako, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Šį klausimą vizito metu G. Nausėda ketvirtadienį planuoja aptarti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Nepaisant išsiskiriančių požiūrių, jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra viena artimiausių Vokietijos sąjungininkių.
„Labai vertiname tvirtą Vokietijos įsipareigojimą ir lyderystę mūsų regione. Vadovavimas NATO priešakinių pajėgų batalionui, ilgalaikės investicijos į karinę infrastruktūrą, bendradarbiavimas gynybos įsigijimų srityje stiprina ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos saugumą“, – sakė G.Nausėda.
Savo kalboje Lietuvos prezidentas akcentavo ir Vilniuje liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Jis vylėsi, kad Aljansas sutars dėl didesnių išlaidų gynybai, Ukrainos perspektyvos bloke.
„Jau dabar mums reikalingas sustiprintas NATO ir Ukrainos politinis dialogas“, – teigė šalies vadovas.
Kalbėdamas apie Rusijos invaziją į Ukrainą, G.Nausėda taip pat teigė, kad stabilumą ir taiką regione šiuo metu gali atkurti tik Ukrainos pergalė prieš daugiau nei metus besitęsiančią Rusijos invaziją.
„Siekiant šio tikslo, nėra ir negali būti jokių raudonų linijų“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Anot G.Nausėdos, Vakarai ilgą laiką klaidingai iš Rusijos tikėjosi racionalaus elgesio.
„(...) svarbu pripažinti, kad Rusijos vadovybė pasaulį regi kitu kampu ir mąsto kitomis kategorijomis. Ten, kur mes, atsispirdami nuo mums artimų demokratinių praktikų, stengiamės išvengti nereikalingos konfrontacijos ir paliekame vietos kompromisui, Rusija mato tik silpnumą. Tai tik dar labiau skatina agresyvų jos elgesį“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Tai negali tęstis. Turime atsikratyti iliuzijų ir aiškiai suprasti, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę taikai, saugumui ir stabilumui Europoje“, – pridūrė jis.
G.Nausėda taip pat ragino Europos Sąjungai (ES) priimti 11-ąjį sankcijų Kremliui paketą, reikalauti Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus.
„Tik aiškiai pademonstravę mūsų atsako galią, priversime Rusiją atsitraukti. Turime to vieningai ir drąsiai siekti“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos pagrindinis tikslas išlieka nepasikeitęs – „sugriauti europinę saugumo architektūrą“.
„Ukrainos pasipriešinimas padėjo mums visiems laimėti laiko – būtų apmaudu jį iššvaistyti“, – sakė Lietuvos vadovas.
Jis ragino Vakarus investuoti į gynybą, mažinti ekonominę ir energetinę priklausomybę nuo Rusijos, demonstruoti principingą poziciją branduolinės energetikos srityje.
„Mūsų pečiams šiandien tenka pareiga didinti atsparumą visose srityse, taip pat ir stiprinant Europos istorinės atminties politiką, kovojant su Rusijos bandymais perrašyti istoriją, rengiant naujas švietimo programas mūsų moksleiviams, skiriant tinkamą dėmesį totalitarizmo aukų atminimui įamžinti“, – sakė G. Nausėda.
„Nacizmas buvo pasmerktas iškart po Antrojo pasaulinio karo. Deja, tai, kad nebuvo laiku įvertinti stalinizmo ir sovietinio režimo nusikaltimai, leidžia Rusijai kartoti istoriją. Tragedija Bučoje rodo, kad sovietinio režimo baisybės tęsiasi iki šių dienų“, – pridūrė jis.
