„Geriausios kandidatės ir patikimos partnerės Sakartvelas ir Ukraina turėtų sulaukti tvirtos paramos ir stipraus signalo, skatinančio tęsti reformas. Šių metų liepos 7 dieną Vilniuje vyks 4-oji Ukrainos reformų konferencija. Raginu visas jūsų valstybes aktyviai joje dalyvauti. Jūsų indėlis nepaprastai svarbus“, – antradienį Vilniuje kreipdamasis į ministrus kvietė G.Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, atvirų durų politika tapo „labiausiai pasiteisinusia priemone užtikrinant saugumą ir taiką milijonams europiečių“.
„Politinės valios stoka vilkinant ryžtingus veiksmus ir priimant sprendimus dėl šių dviejų valstybių partnerių per ilgam mus apgaubia „strateginio sumišimo“ rūko skraiste ir kelia grėsmę sumenkinti NATO politikos patikimumą“, – tvirtino G.Nausėda.
„Mano ypatingas prašymas „Bukarešto devynetukui“ – sustiprinti vienybę ir ryžtą padėti Sakartvelui ir Ukrainai tapti NATO šeimos narėmis. Bukarešto viršūnių susitikimo sprendimas galioja jau dešimtmetį. Tai yra ir mūsų pažadas. Sprendimus reikia įgyvendinti, o pažadų laikytis“, – pridūrė prezidentas.
Mano ypatingas prašymas „Bukarešto devynetukui“ – sustiprinti vienybę ir ryžtą padėti Sakartvelui ir Ukrainai tapti NATO šeimos narėmis.
Savo kalboje šalies vadovas akcentavo, kad Sakartvelas, Ukraina, Sirija yra „gerai žinomi pavyzdžiai ir pamoka“ suprantant, kad laisvė ir nepriklausomybė „nėra duotybė“, todėl jas reikia būti pasirengus apginti, taip pat būti pasirengus padėti kitiems.
Jis kvietė ir toliau remti Ukrainą, besiginančią nuo Rusijos agresijos, padėti jai vykdyti reformas, taip pat „kalbėtis su Ukraina lyg su tikru draugu ir aiškiai laikytis neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politikos“.
„Bukarešto devintuką“ sudaro devynios NATO rytinio flango šalys. Formatas sukurtas 2015 metais, reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą agresiją Ukrainoje. Reguliariuose susitikimuose, kurie vyksta įvairiais lygiais, siekiama iškelti NATO rytinio flango šalių gynybos ir atgrasymo poreikius, aptarti aktualiausius saugumo politikos klausimus.
Vilniuje dvi dienas vyksiančiame susitikime užsienio reikalų ministrai iš Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos ir Bulgarijos ketina aptarti NATO sprendimus dėl kolektyvinės gynybos įgyvendinimo NATO rytiniame flange. Taip pat planuojama apsikeisti nuomonėmis apie Rusiją, Kiniją, informacinių technologijų ir 5G saugumą, NATO vaidmenį kovojant su terorizmu, energetinį saugumą.
NATO dubliuojanti ES gynybos sistema keltų painiavą
Svarstymai, jog Europos Sąjunga galėtų turėti savo atskirą gynybos sistemą, kelia ypatingą nerimą ir įneštų painiavos dubliuodama NATO, sako G.Nausėda.
G.Nausėda pabrėžė, jog siekiant užtikrinti regiono saugumą, „transatlantinis ryšys yra neabejotinai svarbiausias“.
„Taigi, kad išlaikytume Europos Sąjungos galią, mums reikia JAV ir tai vienintelė strategija, leisianti pasiekti pergalę mums visiems“, – pabrėžė G.Nausėda.
„Vienas labiausiai klaidinančių ir nerimą keliančių dalykų šiame kontekste yra kalbos apie strateginę Europos autonomiją. Taip, Europa turi gerokai daugiau investuoti į gynybą ir jos kokybę. Tačiau dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – keltų painiavą ir sudarytų sunkumų“, – sakė prezidentas.
Prezidentas pabrėžė sakantis „taip“ NATO ir ES bendradarbiavimui, kur jis yra įmanomas, „ir „ne“ pastangų dubliavimui“.
Prancūzijos pasiūlytą iniciatyvą įkurti Europos gynybos grupę 2018-ųjų viduryje palaikė devynios ES šalys, įskaitant iš Bendrijos jau išstojusią Didžiąją Britaniją. Šalių pasirašytame plane dėl Europos intervencinės iniciatyvos keliamas tikslas – užtikrinti galimybę vadovauti atsakui į humanitarines krizes ir evakuacijos operacijoms, taip pat vykdyti įprastus kariuomenės uždavinius.
