Tai jis pirmadienį aptarė su už biudžetą ir administravimą atsakingu Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu.
„Atsižvelgdami į vykstančią Rusijos agresiją ir neatidėliotinus ypatingos svarbos Ukrainos infrastruktūros atstatymo poreikius, privalome užtikrinti nuolatinę ir didėjančią ES finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai“, – Prezidentūros pranešime teigė G.Nausėda.
Jis su J.Hahnu aptarė 2021–2027 metų ES prioritetų finansavimo ir daugiametės finansinės programos vidurio peržiūrą. Šalies vadovas pažymėjo, kad pagrindinis akcentas turėtų būti skiriamas ES tvaraus vystymosi užtikrinimui bei finansavimui tų sričių, kurios reikalauja pagrindinio dėmesio.
Anot prezidento, svarbu didinti ir su europiečių saugumu ir Rusijos karu prieš Ukrainą susijusių sričių finansavimą: karinio mobilumo, sienų apsaugos bei sprendžiant Ukrainos karo pabėgėlių problemas.
Susitikime aptarti siūlymai dėl naujų ES biudžeto nuosavų išteklių – ES biudžeto pajamų šaltinių – sukūrimo. Prezidentas išreiškė Lietuvos palaikymą pasienio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmui (CBAM) ir didžiausių tarptautinių įmonių pelno apmokestinimui.
Jis taip pat išsakė Lietuvos abejones dėl pajamų šaltinio, paremto ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), sukūrimo. Prezidento teigimu, šiuo metu tai yra pagrindinis Lietuvos su klimatu susijusių priemonių finansavimo šaltinis.
