Tokią poziciją Prezidentūra paskelbė po šalies vadovo pokalbio telefonu su Slovėnijos prezidentu.
„Vertinant dabartinę situaciją, būtina svarstyti didesnį ES biudžetą bei sukurti finansinius poreikius atitinkantį Europos atsigavimo fondą. Svarbu vadovaujantis objektyviais ekonominiais kriterijais sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis“, – rašoma prezidento komunikacijos grupės pranešime.
Anot Prezidentūros, Sanglaudos politikos kryptis išlieka viena pagrindinių priemonių Europai atsigaunant po krizės, todėl šios bei Žemės ūkio politikos krypčių finansavimui reikalingas papildomas dėmesys.
Atnaujintą daugiametį ES biudžetą ir naują Europos atsigavimo fondą Europos Komisija ketina pristatyti kitą savaitę. Šią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė pritarianti, kad fondas būtų finansuojamas Europos Komisijos pasiskolintomis lėšomis.
Daugiausia šio fondo lėšų turbūt tektų Pietų Europos šalims, labiausiai nukentėjusioms nuo koronaviruso pandemijos. Už griežtą fiskalinę politiką pasakančios Europos šalys – Nyderlandai, Austrija, Danija ir Švedija – iki šiol griežtai priešinosi, kad už bendrai skolintas lėšas šalims būtų skiriama tiesioginė parama, kurios nereikės grąžinti.
G.Nausėda ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Lietuva yra atvira diskusijoms, bet lauks detalių ir vertins Lietuvos galimybes pasinaudoti europinėmis lėšomis.
„Mes esame atviri diskusijoms, bet pirmiausia norėtume matyti detales. Sieksime tokio finansavimo modelio, kuris būtų Lietuvai naudingiausias“, – kalbėjo prezidentas.
„Turėsime balansuoti tarp dviejų dalykų – viena vertus, moralinės atsakomybės problemos, kad šalys turi didžiąja dalimi prisiimti savo problemų sprendimą ir pasekmes savo atsakomybe, bet, kita vertus, vertinti, ar sprendimai nepakenks euro zonos tvarumui ir stabilumui. Šiandien klausimai atviri“, – kalbėjo G.Nausėda.
