Dabartinis prezidentūros kancleris G.Krasauskas pareigas pradėjo eiti, kai prezidentu dar buvo Valdas Adamkus – 2007 metų vasario mėnesį. Laimėjęs viešąjį konkursą, jis pareigose pakeitė iki tol Prezidento kanceliarijai vadovavusį Osvaldą Markevičių.
Jis tarnybą paliko į viešumą iškilus vadinamajai auksinių tualetų istorijai. Prieš Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II vizitą Lietuvoje 2006 metais prezidentūroje buvo brangiai suremontuoti tualetai, kuriais monarchė taip ir nepasinaudojo.
Žiniasklaida tąsyk skelbė, kad santechnika ir aksesuarai jiems buvo pasirinkti iš žinomų Italijos dizaino namų Gianni Versace, o tualetų remontas galėjo kainuoti apie 200 tūkst. litų.
Pasikeitė kanclerio statusas
Iki 2019 metų sausio mėnesio 1 dienos Prezidento kanceliarijos kancleris buvo karjeros valstybės tarnautojas, kuris pasikeitus į darbą jį priėmusiam vadovui, neturėjo trauktis iš pareigų.
Nuo šių metų pradžios prezidentūros kancleris tapo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju.
Todėl D.Grybauskaitei baigus kadenciją, G.Krasauskas turės trauktis iš užimamų pareigų, jeigu išrinktasis prezidentas jam nepasiūlys likti poste.
G.Nausėda dėl prezidentūros kanclerio dar nėra apsisprendęs.
„Šiuo metu sprendimas dėl kanclerio dar nėra priimtas“, – tikino G.Nausėdos rinkimų štabo vadovas Aistis Zabarauskas.
Šiuo metu sprendimas dėl kanclerio dar nėra priimtas.
L.Kojala atsisakė
G.Nausėda nuo rinkimų kampanijos nuolat sulaukia klausimų apie savo prezidentinės komandos formavimą. Tačiau jis vis dar nenori įvardyti žmonių, kurie jau sutiko dirbti kartu.
Anksčiau išrinktasis prezidentas yra sakęs, kad savo politinio pasitikėjimo komandą, dirbsiančią su juo Simono Daukanto aikštės rūmuose, pristatys tik po inauguracijos liepos 12 dieną ir visus vienu ypu.
Dirbti su G.Nausėda prezidentūroje jau yra apsisprendę jo rinkimų štabo nariai A.Zabarauskas ir Povilas Mačiulis.
Prisijungti prie savo komandos G.Nausėda taip pat yra kvietęs kariuomenės vadą Joną Vytautą Žuką, kurio kadencija baigiasi liepos pabaigoje, ir politologą, Rytų Europos studijų centro vadovą Liną Kojalą.
Tačiau pastarasis atsisakė būti naujojo prezidento patarėju užsienio politikos klausimais.
