„Kariuomenės vadas turbūt taip tiesiogiai nesakė, kad nereikėtų ar reikėtų suteikti paramą Ukrainai dėl konkrečios karinės įrangos. Bet jo argumentai bus svarstomi ir tam tinkamiausias yra ne viešoji erdvė, o Valstybės gynimo tarybos posėdis“, – žurnalistams penktadienį sakė G.Nausėda.
Jis kol kas nedetalizavo, kada tiksliai šis klausimas bus svarstomas.
„Viename iš artimiausiu posėdžių mes įvertinsime ne tik karinį patarimą, bet taip pat ir kitas komponentes – strateginę, politinę situaciją, ir priimsime galutinį sprendimą, kuris geriausiai tenkins mūsų nacionalinio saugumo interesus ir, be jokios abejonės, atspindės mūsų solidarumą su Ukraina“, – tvirtino šalies vadovas.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys prieš savaitę žurnalistams tvirtino, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.
Jo teigimu, šie pajėgumai yra reikalingi Lietuvos saugumui užtikrinti ir vykdyti įsipareigojimams NATO.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį stebėjosi, jog ginkluotės perdavimo arba neperdavimo Ukrainai klausimas svarstomas viešai.
Perduoti haubicų ir oro gynybos sistemų Lietuva svarsto sulaukusi Ukrainos prašymo. Vis dėlto kritikai sako, kad minimos ginkluotės perdavimas suardytų neseniai įgytus Lietuvos pajėgumus.
3 proc. BVP gynybai – tik išskirtiniu atveju
Kalbėdamas apie savo siūlymą kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybes skolintis, kad būtų pasiektas ir 3 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimas gynybai, G.Nausėda sako, jog tai galėtų būti daroma tik tuo atveju, jei nauji įsipareigojimai nedidintų biudžeto deficito.
Vyriausybė kitąmet planuoja pasiekti 2,5 proc. BVP finansavimą gynybai, nors premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad bus svarstomos papildomos investicijos į bendrai karinėms ir civilinėms reikmėms naudojamą infrastruktūrą, kurios oficialiai nebūtų įtraukiamos į gynybos išlaidas.
Anot G.Nausėdos, papildomų investicijų gali prireikti siekiant įgyvendinti „ambicingus planus“, t.y. ne tik modernizuoti krašto apsaugos sistemą, bet ir investuoti į infrastruktūrą, skirtą užsienio pajėgų priėmimui.
„Tačiau mūsų pozicija tokia, kad tai būtų tik galimybė, kuria mes pasinaudotumėme tik tuo atveju, jei tikrai to reikėtų ir būtų tikslinga tai daryti. Dar vieną saugiklį papildomą siūlome, kad būtų galima skolintis, jei šis sprendimas nedidintų biudžeto bendrojo deficito. Pavyzdžiui, viršplaninių pajamų atveju, kaip turime situaciją šiais metais, arba energetikos kainų kompensavimui skiriamu išlaidų mažesnio dydžio atveju“, – kalbėjo G.Nausėda.
Suomija kliaunasi rezervu
Su Lietuvos prezidentu bendroje spaudos konferencijoje dalyvavęs Suomijos vadovas Sauli Niinisto tvirtino, kad jo šalis planuoja perkopti 2 proc. BVP finansavimą gynybai per ateinantį dešimtmetį.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad realus gynybos biudžetas jau dabar gali viršyti šį rodiklį dėl kelių priežasčių, pirmiausia, dėl to, jog jis skaičiuojamas neįvertinant pensijų sistemos ir pasienio apsaugos išlaidų.
Be to, jis akcentavo, kad šalis nuo šaltojo karo laikų neturėjo profesionalios kariuomenės, o kliovėsi tik šauktiniais, dėl kurių iškritimo iš darbo rinkos ar mokymosi sistemos metams šalis taip pat patiria papildomų išlaidų.
Nepaisant to, prezidento teigimu, Suomija, įvertinus gyventojų skaičių, turi viena didžiausių parengtą karių rezervą Europoje.
„Mes šiuo metu turime 300 tūkst. parengtą karių rezervą, tai, spėju, įvertinus proporcijas, yra viena didžiausių kariuomenių Europoje“, – pabrėžė jis.
