„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 09 29

G.Nausėda: E.Macronas kėlė klausimą dėl „Veolia“ investicijų

Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kėlė klausimą dėl energetikos grupės „Veolia“ investicijų, dėl kurių šalys ginčijasi tarptautiniuose ir Lietuvos teismuose, tačiau išsamiau apie tai diskutuota nebuvo, sako prezidentas.
Emmanuelio Macrono ir Gitano Nausėdos apsiankymas Rukloje
Emmanuelis Macronas ir Gitanas Nausėda / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Šitas klausimas buvo, trumpai apie jį užsiminta, bet kadangi šiuo metu klausimas yra teisminio ginčo stadijoje, mes tikrai negalėjome plačiau jo komentuoti, kadangi tokiu būdu galėtume pakenkti pačiam teismo procesui“, – antradienį Rukloje, kur E.Macronas atvyko susitikti su NATO bataliono kovinės grupės vadovybe ir joje tarnaujančiais prancūzų kariais, žurnalistams sakė Gitanas Nausėda.

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir Lietuvos koncernas „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų. Savo ruožtu „Veolia“ teigia, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja žalos atlyginimo.

Šitas klausimas buvo, trumpai apie jį užsiminta, bet kadangi šiuo metu klausimas yra teisminio ginčo stadijoje, mes tikrai negalėjome plačiau jo komentuoti.

Energetikos ministerija liepą pateikė daugiau kaip 240 mln. eurų vertės ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio pradžioje paskelbė nepriėmęs nagrinėti ieškinio, nes šiuo metu dar neužbaigta Vašingtono arbitražo procedūra.

Ieškinys Vilniaus apygardos teismui pateiktas po to, kai gegužės mėnesį beveik visos ES valstybės narės, įskaitant Lietuvą ir Prancūziją, pasirašė tarptautinį susitarimą reikalaujantį, kad investuotojai ir valstybės narės atsiimtų savo reikalavimus arbitražuose, vykstančiuose pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis.

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Tarp pateiktų įrodymų yra milijoninės sutartys tarp „Veolia“ ir jos ilgalaikės partnerės Lietuvoje „Icor“, pagal kurias, Lietuvos vertinimu, nebuvo teikiama jokių teisėtų paslaugų.

Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį. „Veolia“ iš pradžių iš Lietuvos siekė prisiteisti 118 mln. eurų, vėliau ši suma buvo sumažinta iki 79 mln. eurų.

„Veolia“ savo ieškinio Vašingtono arbitraže iki šiol neatsiėmė – planuota, kad procesas baigsis 2020 metų sausį, tačiau „Veolia“ prašymu bylos nagrinėjimas nukeltas į 2021 metų pavasarį.

Šių metų kovą pranešta, kad Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs