G.Nausėda: ES sankcijos turėtų būti skirtos labiau asmenims nei Baltarusijos ekonomikai

„Jei jau kalbame apie sankcijas, tai tikrai būtų prasminga kalbėti apie sankcijas Europos Sąjungos mastu. Tikslingas sankcijas, taikytinas ne tiek ekonomikai apskritai, kiek asmenims, kurie susiję su rinkimų rezultatų falsifikavimu, su represijomis, kurių po to imtasi. Tam tikriems valdžios pareigūnams turi būti nustatyti arba judėjimo apribojimai, arba kitokio pobūdžio finansinės sankcijos“, – interviu Žinių radijui antradienį teigė šalies vadovas.

Pasak jo, trečiadienį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ketinama aptarti situaciją Baltarusijoje, o sankcijų klausimas bus „viena iš sudėtinių diskusijos dalių“.

G.Nausėda pabrėžė, kad jei ES bendrų sankcijų priimti nepavyks, nacionalines sankcijas galėtų įsivesti atskiros Bendrijos šalys.

„Jei sankcijos nebūtų priimtos – svarstau tariamąja nuosaka, nes tikiu, kad tai pavyks padaryti – žinoma, galimos ir kitos priemonės. Nacionalinių sankcijų taikymas taip pat nėra atmestinas, juo labiau, kad tokie svarstymai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse“, – sakė jis.

„Vienas dalykas akivaizdus – jei ES nustato sankcijas, tai šitiems asmenims Europos Sąjunga užsidaro kaip tokia, jei nustato atskiros valstybės, tai susidaro keista situacija, kai asmenys gali įvažiuoti į vieną valstybę, bet negali įvažiuoti į kitą. Efektyvumas sankcijų yra didesnis Europos Sąjungos mastu“, – kalbėjo šalies vadovas.

Be kita ko, G.Nausėda pabrėžė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį vyksiančio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu metu perduos ir Lietuvos žinutę.

„Labiausiai, ko dabar reikėtų, jog jokiu būdu neturėtų būti kišamasi į Baltarusijos vidaus reikalus – ar tai būtų iš Vakarų, ar iš Rytų. Tai yra nepateisinama. Manau, kad pati visuomenė ras visus atsakymus ir išspręs problemų mazgą“, – teigė jis.

Anot Lietuvos vadovo, Baltarusijos opozicijos kandidatė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja šiuo metu jaučiasi „daug tvirčiau, yra atsigavusi nuo patirto šoko“.

G.Nausėda teigė, kad jos iniciatyva kurti koordinacinę tarybą yra reakcija į Lietuvos vadovo praėjusią savaitę pasiūlytą trijų punktų planą.

Juo siūlyta, kad Baltarusija turi nutraukti prievartos naudojimą prieš savo piliečius, paleisti visus suimtuosius, o prezidentas Aliaksandras Lukašenka turėtų sutikti sukurti nacionalinę tarybą, kuri suburtų valdžios ir pilietinės visuomenės atstovus.

Baltarusijos valdžia šį planą atmetė.

Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad A.Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo masiniai protestai, besitęsiantys iki šiol.

Protestuotojai buvo masiškai suimami. Vaikydami protestuotojus Baltarusijos pareigūnai naudojo smurtą. Sulaikytieji pranešė apie mušimus ir kankinimus sulaikymo įstaigose.