„Europos Sąjunga laikosi trijų dimensijų požiūrio į Kiniją, traktuoja ją kaip, viena vertus, partnerę, kita vertus, – kaip ekonominę konkurentę ir, trečioji dimensija, – kaip geopolitinę varžovę. Aš sakyčiau, kad svorio centrai pamažu keičiasi. Ir aš manau, kad neseni įvykiai su Lietuva daro tam tikrą įtaką bendrai Europos Sąjungos pozicijai, kadangi matoma iš Kinijos pusės daugiau agresyvumo, daugiau noro diktuoti savo sąlygas ir, žinoma, vaidinti didesnį vaidmenį pasaulyje“, – po neformalaus EVT susitikimo trečiadienį Slovėnijoje sakė prezidentas.
Anot G.Nausėdos, šiame kontekste Europos Sąjunga „turi veikti greitai, ryžtingai“ ir turi „mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos įvairiais aspektais“.
„Žinoma, pandemija atskleidė, kad mes esame priklausomi gamybos grandinių požiūriu, Be jokios abejonės, esant tam tikroms aplinkybėms, Kinija tokiu koziriu tikrai pasinaudotų. Taigi, žvelgiant į ateitį, mes turime daugiau sutelkti gamybos grandinių savo šalyje, savo kontinente, arba bendraudami su kitomis, mums savo mąstymu panašiomis valstybėmis“, – kalbėjo šalies vadovas.
Lietuva pastaruoju metu kritikavo žmogaus teisių padėtį Kinijoje, blokavo šios šalies investicijas, o Vyriausybė paskelbė apie ketinimus atidaryti prekybos atstovybę Taivane, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.
Dvišaliai santykiai dar labiau ėmė prastėti gegužę Lietuvai pasitraukus iš Pekinui svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame daugiausia dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Lūžio momentu tapo Taibėjaus sprendimas Vilniuje atidaryti atstovybę Taivano vardu.
Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai. Šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių grįžo rugsėjo pradžioje.
Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
Lietuva nuosekliai remia Balkanų valstybių integraciją ES, sako G.Nausėda
Lietuva nuosekliai remia Vakarų Balkanų valstybių integraciją Europos Sąjungoje, sako prezidentas.
„Lietuvai labai lengva, nes mes esame labai nuoseklūs Europos Sąjungos plėtimo šalininkai. Mes traktuojame šį procesą ne tik dėl to, kad kalbame apie Vakarų Balkanų šalis, kurios yra, nebijokime to žodžio, Europos centre taip pat, žiūrint, iš kokio taško matysime“, – komentare žiniasklaidai Slovėnijoje sakė G.Nausėda.
„Šiandien aš tikrai pasisakysiu už Vakarų Balkanų šalims aiškų planą, kaip jos sieks narystės, nes nuo to priklauso ir šių šalių motyvacija įgyvendinti būtinas reformas, eiti nuosekliai šituo keliu“, – pridūrė jis.
Anot jo, Vakarų Balkanų valstybių stabilumas, „ir svarbiausia, jų atspirtis Kinijos, Rusijos, kitų valstybių įtakai“ yra labai svarbus Europos Sąjungos saugumo faktorius, nes esant ES interesų vakuumui „tą vakuuma užpildys kitos valstybės, o mes vargu bau, ar šito norime“.
Jis akcentavo, jog tai yra svarbu siekiant ir tolesnių strateginių tikslų dėl Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos eurointegracijos.
„Bet visada pabrėšiu ir kitą dalyką: tai, kaip sėkmingai joms pavyks įgyvendinti integracijos į Europos Sąjungą politiką, priklausys ir kitų, mums ne mažiau svarbių Rytų Partnerystės šalių integraciniai siekiai (...). Sakartvelas, Moldova ir Ukraina taip pat deda daug pastangų, kad vieną gražią dieną taptų Europos Sąjungos nariais arba labai priartėtų visomis prasmėmis prie Europos Sąjungos“, – tvirtino G.Nausėda.