Taip jis kalbėjo ketvirtadienį per Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą Briuselyje.
G. Nausėdos teigimu, Rusijos ir Baltarusijos hibridinės atakos instrumentalizuotos migracijos forma ir toliau kelia rimtą grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių nacionaliniam saugumui.
Anot jo, dėl to būtina peržiūrėti ES teisinę sistemą ir suteikti valstybėms narėms efektyvių priemonių reaguoti į instrumentalizuotos migracijos keliamus iššūkius.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė 22,6 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną.
Lietuvos vadovas taip pat atkreipė ES lyderių dėmesį į suintensyvėjusias Rusijos hibridines ir kinetines atakas ES valstybių teritorijoje.
„Rusija atranda vis naujų būdų kenkėjiškai veiklai prieš ES. Turime adekvačiai į tai reaguoti – apsaugoti savo teritoriją ir piliečius“, – pabrėžė jis.
„Kai kurios valstybės jau ėmėsi priemonių užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos piliečiams atvykti į Šengeno teritoriją arba apribojo jų patekimą. Tai yra būdas užtikrinti Šengeno erdvės vientisumą. Šengeno erdvė be vidaus sienų yra viena iš pagrindinių Europos vertybių. Turime ją išsaugoti“, – tvirtino G. Nausėda.
Be migracijos iššūkių EVT susitikime valstybių vadovai taip pat aptarė ES konkurencingumo klausimus, situaciją Artimuosiuose Rytuose.
