„Tampa vis akivaizdžiau, kad Europa nebegali aklai kliautis Amerikos dosnumu – ji pati turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą“, – ketvirtadienį per Vilniuje surengtą tarptautinę Valdo Adamkaus konferenciją sakė G.Nausėda.
Kartu Lietuvos prezidentas paragino „vengti etikečių klijavimo, vadinant plečiamus Europos Sąjungos gynybinius pajėgumus „strategine autonomija“ ar „Europos armija“, nes tai gali veikiau pakenkti negu padėti siekiant veiksmingos sąveikos su NATO“.
G.Nausėda pabrėžė, kad NATO lieka svarbiausias ir nepamainomas Europos saugumo garantas, o NATO ir Europos Sąjungos gynybiniai pajėgumai turi vieni kitus papildyti bei sustiprinti.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais metais griežtai spaudžia sąjungininkes Europoje sparčiau didinti išlaidas gynybai.
Europoje buvo kilęs susirūpinimas, kai NATO jis pavadino atgyvenusiu aljansu, Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje.
Lietuvos valdžia ilgus metus skeptiškai vertino ES karinį bendradarbiavimą, nerimaudama, kad jis gali dubliuoti NATO ir sumažinti JAV vaidmenį Europoje.
Vis dėlto D.Trumpo kritika aljansui ir britų sprendimas trauktis iš ES ėmė keisti Lietuvos poziciją.
Prisisėjusi prie glaudesnio ES gynybos bendradarbiavimo iniciatyvos, vadinamos PESCO, Lietuva ėmėsi vadovauti ES greitojo reagavimo kibernetinių pajėgų kūrimui.
