„Man sunku be emocijų apie šitą klausimą kalbėti – tai yra vakarykštis fiasko parlamente, kitaip jo ir nepavadinsi, nesugebant susitarti dėl to, kas buvo medikams pažadėta – padidinti atlyginimus žmonėms, kurie dirba karštuosiuose taškuose“, – žurnalistams trečiadienio rytą sakė G.Nausėda.
Pasak jo, nepriimtas sprendimas įtvirtino visuomenės sąmonėje požiūrį, jog parlamentu pasitikėti negalima.
„Politikavimas pačia blogiausia to žodžio prasme ir man visiškai neįdomu, kas dėl vakarykščio fiasko kaltas: ar dešinieji, ar kairieji, ar viršutiniai, ar apatiniai. Kalti visi, nes sprendimas nepriimtas“, – pabrėžė šalies vadovas.
Antradienį Seime įstrigo siūlymas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams mokėti nuo 50 iki 100 proc. didesnius atlyginimus karantino laikotarpiu.
„Tikiuosi, kad užteks ir sveiko proto, ir, pagaliau, sąžinės jausmo, kad šiandien tas sprendimas būtų priimtas ir mes nustotume pykdyti visuomenę ten, kur tai yra visai nereikalinga, kenksminga visomis to žodžio prasmėmis“, – kalbėjo prezidentas.
Jis žadėjo, kad jeigu tai nebus padaryta, iniciatyvos imsis pati prezidentūra.
„Jeigu Seimas nepriims sprendimo, jeigu jie yra vienas kito atžvilgiu alergiški, tiksliau, pasiūlymų atžvilgiu alergiški, tai gal mes pateiksime tokį įstatymo pakeitimą ir teiksime jį Seimui, bet aš labai noriu tikėtis, kad šito nereikės“, – sakė G.Nausėda.
Per priėmimo procedūrą pritarta konservatorių Antano Matulo ir Raimundo Martinėlio pataisai, kad paskelbus karantiną visiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams būtų mokama 50 proc. jų pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio priedas. Tiems, kurie dirba su ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais ar vykdo epidemijų profilaktiką, būtų skiriami nuo 100 iki 150 proc. priedai.
Pritarus šiai pataisai, valdantieji nesiregistravo viso projekto priėmimui, todėl nepavyko surinkti būtino minimalaus 71 Seimo nario skaičiaus.
Į koronaviruso testavimą reikia įtraukti naujus laboratorijų pajėgumus
Lietuvoje svarbu didinti koronaviruso testavimo pajėgumus, plečiant ėminius tiriančių laboratorijų tinklą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mes galime testuoti, kiek norime, tačiau kas iš to, jeigu tie testavimo rezultatai „kabės“ savaitėmis ir mes tų rezultatų nežinosime. Todėl labai svarbu ne tik užtikrinti logistiką tarp mažiau ir daugiau apkrautų laboratorijų, bet pasistengti įtraukti naujus laboratorijų pajėgumus“, – žurnalistams trečiadienio rytą sakė prezidentas.
Jo žiniomis, bendrovė „Thermo Fisher“ naktį išbandė įrenginį, kuris galėtų testuoti apie tūkstantį ėminių per parą.
„Tai yra šis bei tas, atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto laboratorijų „kamštis“ prieš kurį laiką buvo virš dviejų tūkstančių, naujausiomis žiniomis sumažėjo iki 1,8 tūkst. Vadinasi, šitą klausimą mes pamažu gebėsime išspręsti“, – sakė G.Nausėda.
Šiuo metu atsakymų dėl koronaviruso gyventojams gali tekti laukti kelias dienas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį žadėjo, jog koronaviruso tyrimų apimtys žymiai didės instaliavus papildomą įrangą valstybės laboratorijose.
Šiuo metu laboratorijų pajėgumai siekia apie pusantro tūkstančio ėminių per parą. Tyrimai atliekami septyniose valstybinių įstaigų ir ligoninių laboratorijose.
Negalima pasitikėti oficialia Baltarusijos informacija dėl koronaviruso
G.Nausėda sako, kad negalima pasitikėti oficialia Baltarusijos informacija dėl koronaviruso, situacija ten gali būti kur kas blogesnė.
„Mes negalime pasitikėti ta informacija, kurią oficialiai gauname iš Baltarusijos, nes aš matau, kad Baltarusijos vadovas šiek tiek bravūriškai vertina situaciją“, – trečiadienį žurnalistams prie Sveikatos apsaugos ministerijos sakė šalies vadovas.
„Labai galimas dalykas, kad tikroji statistika yra gerokai blogesnė, nes žinome apie tam tikrus židinius Baltarusijos teritorijoje ir mirties atvejus, kurie yra fiksuojami“, – teigė jis.
Apie tai, kad koronaviruso krizės valdymas Baltarusijoje nėra geras, antradienį Seime pabrėžė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, jis taip pat teigė, kad svarstoma riboti vis dar iš Minsko vykstančius reguliarius skrydžius į Vilnių.
Pasak prezidento, kontaktus su situacijos nevaldančia šalimi reikia apriboti, jeigu rizika tikrai yra apčiuopiama.
„Manau, kad pono Linkevičiaus pastaba yra visiškai savalaikė ir jeigu tikrai ta rizika yra apčiuopiama, mes turime apriboti bet kokius kontaktus su šalimi, kuri šiuo metu šiek tiek pernelyg atsipalaidavusi vertina koronaviruso protrūkį ir galimas dalykas, dėl to susilauks skaudžių pasekmių“, – tvirtino G.Nausėda.
Į Vilnių vis dar vyksta reguliarūs skrydžiai iš Minsko oro linijų „Belavia“ lėktuvais.
Baltarusija lieka vienintelė regiono valstybė, dėl koronaviruso pandemijos neuždariusi savo sienų.
Šalyje taip pat neatšauktos ir Aukščiausiosios futbolo lygos rungtynės, skirtingai nei daugumoje pasaulio valstybių.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pranešė apie pirmąjį šalyje mirusį žmogų, kuris sirgo koronavirusu.
Iki pirmadienio Baltarusijoje buvo patvirtinti 152 užsikrėtimo koronavirusu COVID-19 atvejai.