Pasak jo, į viešumą paskutiniu metu patenkanti nauja informacija apie aplinkosaugos pažeidimus yra būtina prielaida apsivalyti.
„Kai kurie nusikaltimai – nepabijosiu šito žodžio – buvo daromi metų metus, dešimtmečius, ir mes gyvenome tokioje kreivų veidrodžių karalystėje, kurioje sakėme, kad čia viskas iš išorės lyg ir neblogai: na, ten kažkur pasmirdi, žmonės nepatenkinti... O šiandien visa tai tampa vieša ir tai yra pirmas žingsnis į, pagaliau, ekologinių problemų sprendimą“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad spręsti gamtos taršos, nuotekų ar medžių kirtimo klausimus bei skirti jiems tinkamą dėmesį valdžią spaus visuomenė.
„Aš tikiu, kad tiek savivaldos lygiu vietoje, tiek ir centrinės valdžios lygiu jie tiesiog pradės labai radikaliai, labai aiškiai kelti šituos klausimus, nes valdžia, atrodo, truputį pernelyg ilgai miegojo arba tiesiog žiūrėjo į tą procesą per pirštus. Taip dabar, aš jau akivaizdžiai matau, toliau nebebus“, – teigė prezidentas.
Aplinkos apsaugos departamentas paskutiniu metu kritikuotas paaiškėjus, jog kartono gamybos įmonė ,,Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias, kaip įtariama, ne vienerius metus leido nevalytas nuotekas.
Šis nusikaltimas paaiškėjo po to, kai uostamiesčio gyventojai kelerius metus skundėsi nemaloniais kvapais.
Paskutiniu metu taip pat kilo skandalas dėl medžioklės, kurioje dalyvavo įtakingi politikos ir verslo veikėjai, metu nušautos stumbrės. Dėl šio įvykio ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo pradėjo Panevėžio apskrities policija, ji vertins ir Panevėžio aplinkosaugininkų veiksmus.
Dviem Aplinkos apsaugos departamento specialistėms įtarimai pareikšti ir ikiteisminiame tyrime dėl 2019 metų spalį Alytaus bendrovėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio padangų gaisro.
Trečiadienį pranešta, jog Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika siūlo departamento direktoriui Vaidui Laukiui trauktis į žemesnes pareigas.
Paskutiniu metu Lietuvoje daug dėmesio sulaukė ir kitos aplinkosauginės problemos: plastiko ir kitokia tarša, užfiksuota nuotekose, nelegaliai ar nesaugiai laikomos atliekos.
Miestų gyventojai jau kelerius metus priešinasi brandžių medžių kirtimui, nerimaujama dėl Lietuvos miškų, ypač saugomų teritorijų, kirtimo.
