G.Nausėda sako praėjusios vasaros Vyriausybės formavimo pamoką išmokęs ir pasisėmęs patirties, todėl būsimiems ministrams po Seimo rinkimų kelsiantis daugiau klausimų apie moralę, gerovės valstybę ir valstybinį banką.
Seimo rinkimai, pasak G.Nausėdos, galės vykti tradiciniu būdu, nes koronaviruso protrūkį, ko gero, būsime įveikę. Ir jie, prezidento nuomone, bus labai įdomūs bei nenuspėjami. Gali būti, kad ir prezidento lūpose įskaitysime neakivaizdžią paramą kuriai nors politinei jėgai, kol kas jis džiaugiasi, kad jų yra ir naujų.
Tik prezidentinės partijos ir tvirtesnės paramos Seime G.Nausėda sako nepageidaujantis – esą dar geriau, kai koalicijas jam svarbiais klausimais gali kurti vis su kitomis jėgomis. Prezidentas sako, kad jam įgyvendinti savo tikslus sekasi vis geriau ir geriau ir jis visai nesierzina dėl kritikos esą per krizę pasirodė pernelyg vangus.
O kol kas prezidentas svarsto, ar pritarti siūlymui pensininkams skirti vienkartines 200 eurų išmokas ir dėl kokių mokesčių mažinimo susitarti mainais.
– Prezidente, bandant įveikti krizę dabar sutariama nebent dėl to, kad reikia kuo greičiau ir daugiau skolintis. Gerovės valstybė visgi turbūt nesukuriama prasiskolinus? Ar neatsidursime dar gilesnėje duobėje?
– Pirmiausia noriu pažymėti, kad gerovės valstybė, kaip principas, turi būti suprantama ir gerais laikais, kai ekonomika kyla, viskas putoja, viskas klostosi gerai, bet gerovės valstybės principų įgyvendinimas gal net dar svarbesnis, kai yra blogai, kai viskas stoja. Tik tada tas visuomenės solidarumo principas yra tikrai nuoširdus ir tikrai iki galo įgyvendinamas.
Tai, kas šiuo metu vyksta, iš esmės yra mėginimas įgyvendinti gerovės valstybės principą padedant pirmiausia tiems, kurie labiausiai stokoja. Taip, tai tikrai diskutuotini pasiūlymai ir visada turbūt atsiras ekonomistų, specialistų, kurie sakys, kad šiaip vienkartinės išmokos turbūt nėra pats geriausias būdas tvariems lūkesčiams formuoti, bet nepaisant to, tą reikia daryti.
Tai, kas šiuo metu vyksta, iš esmės yra mėginimas įgyvendinti gerovės valstybės principą padedant pirmiausia tiems, kurie to labiausiai stokoja.
Daugelio valstybių patirtis rodo, kad ypač didžiausio nuosmukio momentais tie helikopterio pinigai tikrai padeda padidinti vidaus paklausą, o tuo metu, kai išorės rinkos yra užsidariusios arba tik vos prisivėrusios, vidaus paklausa tampa vos ne pagrindinis ekonomikos balansavimo veiksnys.
Dėl tos priežasties, aš manau, jeigu mes atsispiriame nuo tos minties, kad padėti reikia ne kokiai nors konkrečiai grupei, kuri vaidins didžiulį vaidmenį rinkimuose, o visoms pažeidžiamoms grupėms, kurioms tas dėmesys turi būti skirtas, tai tokiam principui ir tokiai politikai aš pritarčiau. Ar taip dabar ir yra, tikrai galima būtų ginčytis, nes, pavyzdžiui, yra žmonių, auginančių vaikus, taip pat ir turinčių sunkią finansinę padėtį. Yra žmonių, kurie turi mažas pajamas ir tos pajamos gali net dar labiau sumažėti, net jei jie išsaugo darbo vietą, bet atlyginimas apkarpomas, žmogus turi mažiau pinigų. Apie juos taip pat turi būti pagalvota.
Jūs teisi sakydama, kad tai kainuoja. Tai kainuoja, bet, tiesą sakant, tokia ir yra anticiklinės politikos prasmė. Tais laikais, kai viskas sekasi, formuoji perteklių, o kuomet ateina sunkūs laikai, perteklių naudoji ir, maža to, net skoliniesi. Būtent tai mes ir darome.
Balansas galbūt pažeistas ta prasme, kad mes labai daug metų neturėjome anticiklinės politikos ir tą perteklių formavome iš esmės tik trejetą pastarųjų metų. Ir tai ne tokiom jau labai įspūdingom sumom. Štai dėl to mes vien iš lašinukų, kuriuos susidarėme pastaruosius trejus metus, išgyventi tikrai nepajėgsime, bet pažvelgus į tai, ką daro kitos ES valstybės, tai esame dar tikrai pakankamai patrauklioje padėtyje, nes iš esmės mūsų valstybės skolos ir Bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis tikrai yra žemas.
– Jūsų patarėjas Povilas Mačiulis dar pernai vasarą sakė, kad prezidentas tikrai netoleruos galimo išlaidavimo ar bandymo prieš rinkimus papirkinėti rinkėjus nesilaikant fiskalinės drausmės įsipareigojimų.
Ar tos išmokos po 200 eurų pensininkams, net nepaisant jų pajamų, nėra būtent tai, ką jūsų patarėjas vadino rinkėjų papirkinėjimu?
– Kada jis tai sakė?
– Pernai vasarą.
– Turėjome ir veikiantį Fiskalinės drausmės įstatymą, turėjome ir daugybę apribojimų, kurie mums kišo koją įgyvendinant mokesčių politikos pasiūlymus, ir pensijų didinimo pasiūlymus. Kai ką pavyko įgyvendinti, bet kai ką buvo labai sudėtinga įgyvendinti būtent dėl to, kad buvome fiskalinės drausmės Prokrusto lovoje – kitaip aš jos nepavadinsiu. Šiandien turime visiškai kitokią situaciją, nes net ir ES lygiu priimti sprendimai iš esmės atveria visas galimybes, kurios anksčiau buvo privertos. Tiek dėl valstybės pagalbos verslui, tiek dėl stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, tiek ir dėl fiskalinės drausmės įstatymų, kurie kai kuriose valstybėse egzistuoja.
Praktiškai mes šiandien tas visas ribojančias sąlygas esame panaikinę ir dėl to turėtume reaguoti į situaciją, kuri yra visiškai kita, nei buvo prieš metus, kai patarėjas kalbėjo apie biudžeto svarstymą 2020-iesiems metams.
– Ar aš teisingai suprantu, kad jūs pasirašysite Seimo priimtą įstatymą dėl vienkartinių išmokų pensininkams?
– Sakykime taip, kad aš noriu į tai žiūrėti platesniame kontekste ir žiūrėti, koks bus mūsų sutarimas su valdančiąja koalicija įgyvendinant kai kuriuos kitus reikalingus sprendimus. Štai kodėl, manau, kad iki paskutinės dienos, o penktadienį jau tikrai reikės apsispręsti, aš dar turėsiu konsultacijas su valdančiosios koalicijos lyderiais ir premjeru, tada ir atsakysime į tuos klausimus, ar tikrai sugebėsime kompleksiškai į visą šį reikalą pasižiūrėti ir įgyvendinti tam tikrus pasiūlymus, kuriuos mes teikiame.
Jei bus įgyvendinti pasiūlymai, kurie padės ekonomikai greičiau atsistoti, tai bus naudinga politine prasme ir man, kaip prezidentui, ir valdančiajai koalicijai, ir, svarbiausia, naudinga visai visuomenei.
– Jūs siūlote laikiną Gyventojų pajamų mokesčio mažinimą ir vadinate jį socialiai teisingu, bet Finansų ministerijos pateikti skaičiavimai rodo, kad iš to daugiau naudos gaus daugiau uždirbantys. Tai kas leidžia vadinti tokį siūlymą socialiai teisingu?
– Taip, iš tikrųjų viskas priklauso nuo to, kokį pasiūlymą mes pateiksime. Mes girdime, ką sako Finansų ministerija, girdime, ką sako ekonomistai, nors turbūt absoliuti dauguma ekonomistų labai palankiai žiūri į šį siūlymą.
Aš manau, kad mes modifikuosime šiek tiek savo pasiūlymą, kuris apims daugiau elementų ir tada bus atsižvelgta į tą motyvą, kurį išsakė Finansų ministerija, kitaip tariant, bus neutralizuotas tas motyvas, ir pasieksime vienu metu ir vidaus paklausos skatinimo, ir atsižvelgsime į tuos, kurie turi pajamų mažiau, kad jie laimėtų iš mokesčių sumažinimo daugiau.
– Gal galite sukonkretinti?
– Šiandien negaliu, netrukus galėsiu.
– Ar bus siūloma didinti Neapmokestinamų pajamų dydį (NPD)?
– Žinoma, kad, kuomet mes kalbame apie šitą pasiūlymą, mes netgi įvardinome jį darbo mokesčių mažinimu, kurį iš esmės galima pasiekti dviem būdais – gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimu arba NPD didinimu. Galima netgi naudoti juos kartu kombinuotai, tai yra vienu metu padidinti NPD ir sumažinti GPM.
– Ar su valdančiaisiais yra sutarta dėl tam tikrų mainų, kad jeigu jūs pasirašote už 200 eurų pensininkams, tai jie įsipareigoja priimti mokesčių pakeitimus Seime?
– Mes nesame tokie cinikai, kurie pardavinėja vieną įstatymą už kitą. Iš tikrųjų visi sėdime toje pačioje valtyje. Visi puikiai suprantame, kad jei bus įgyvendinti pasiūlymai, kurie padės ekonomikai greičiau atsistoti, tai bus naudinga politine prasme ir man, kaip prezidentui, ir valdančiajai koalicijai, ir, svarbiausia, naudinga visai visuomenei.
Kada gali baigtis karantinas?
– Prieš rinkimus sakėte, kad jums svarbiausia ginti teisės viršenybę. Seimo Teisės departamento nuomone, priimant teisės aktus dėl išmokų ar mokesčių nuolaidų, būtina tikslinti ir biudžetą. Kodėl jūs to nereikalaujate?
– Yra tų teisinių diskusijų, kurios iš tikrųjų yra pakankamai, sakyčiau, nevienareikšmės, nes vieni teisininkai sako viena, o kiti – kita. Kaip antai diskusijoje dėl ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties. Tai iš tikrųjų mes stengiamės girdėti, be jokios abejonės, ir teisininkų balsą, bet kartais, deja, iš teisininkų balso negali susidaryti vienareikšmės nuomonės ir yra būtent reikalingas toks sprendimas arba kitoks.
Be abejonės, kai mes kalbame apie įstatymų vetavimą, mes visada stengiamės atsižvelgti į teisinius argumentus, pavyzdžiui, kai svarstėme Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, tai iš esmės teisininkų balsas, kad negali įstatymas galioti atgalios, ir kitos nuostatos mums buvo lemiamos įstatymą vetuojant.
– Kalbant apie kovą su COVID-19. Jūs viešai abejojote, kodėl ekstremali padėtis buvo paskelbta Vyriausybės nutarimu, o ne paskelbiant nepaprastąją padėtį. Kodėl nesikreipėte į Konstitucinį Tismą dėl šio Vyriausybės nutarimo apsidraudžiant ir nelaukiant, kad vėliau to nepadarytų kiti ir valstybei netektų brangiai sumokėti?
– Problema ta, kad vis tiek Konstitucinis Teismas veikiausiai nebūtų to sprendimo pateikęs taip greitai, kaip jūs sakote, kad būtų galima dar iki ekstremaliosios padėties paskelbimo jau žinoti visus atsakymus. Mūsų manymu, ekstremalios padėties skelbimas buvo adekvatus susiklosčiusiai situacijai. Taip, jis pagreitino daug sprendimų, kurie tikrai buvo reikalingi kaip operatyvūs ir čia pat duodantys rezultatą.
Štai dabar kyla klausimas: o kaip su karantinu? Ar režimo pratęsimas vis dar pateisina save, turint omenyje, kad vis daugiau apribojimų yra šalinama, mažinama ir lengvinama? Aš manau, kad kol kas karantino pratęsimas dar pateisina save, nes vienas iš jo privalumų tas, kad galima greitai tvarkytis su tam tikrais koronaviruso židiniais, kurie vienaip ar kitaip dar gali iškilti Lietuvoje.
Tai aš įsivaizduoju, kad mes einame ta linkme ir, jei išlaikysime tokį tempą, nereiks laukti vasaros pabaigos ir galėsime pripažinti, kad iš esmės koronaviruso problemą išsprendėme.
Žinoma, kuo toliau ta politika bus tęsiama ir kuo mažesnė bus koronaviruso grėsmė, tuo klausimų kils daugiau, ką realiai reiškia tas karantinas, kai jau visi gyvensime beveik normaliomis sąlygomis ar su labai minimaliais apribojimais.
– Kiek, jūsų nuomone, dar galima tęsti karantiną?
– Sudėtinga pasakyti, kad štai iki birželio vidurio galima, o po to – nebegalima. Aš manau, kad tai turime derinti visame kontekste, kokia yra koronaviruso grėsmė, kokie yra židinių pavojai ir apskritai, kiek mes apribojimų jau esame atšaukę. Tai aš įsivaizduoju, kad mes einame ta linkme ir, jei išlaikysime tokį tempą, nereiks laukti vasaros pabaigos ir galėsime pripažinti, kad iš esmės koronaviruso problemą išsprendėme, bent jau tame pirmajame etape. Žinoma, visada liks antrosios bangos pavojus, o pasaulio patirtis rodo, kad jis gali atsinaujinti.
– Ar jums patinka, kaip švelninamos karantino sąlygos? Ar manote, kad tai daroma logiškai, kai, pavyzdžiui, nutariama leisti vaikams grįžti į mokyklas, leisti renginius viduje su 30 žiūrovų, bet žiūrovų į sporto aikštynus neleisti nė 30. Ar su jumis derinami Vyriausybės sprendimai? Ar jūs informuojamas iš anksto?
– Aš tikrai nemanau, kad turime dabar leistis į detales. Iš esmės, kalbame apie tai, kad karantinas dabar dar turi būti pratęsiamas ir pastaruoju metu mano susitikimai su premjeru buvo skirti tam, kad iš esmės vis dar yra reikalinga karantiną pratęsti, nes situacija yra labai trapi ir gali bet kuriuo metu vėl staigiai pablogėti.
Mes tikrai turime per didelę atsakomybę ir žaidžiame žmonių likimais ir gyvenimais, jei imtume ir pradėtume samprotauti, kad ekonomika jau per daug nukentėjo, paimkime ir viską paleiskime.
Esu nuomonės, kad geriau būkime šiek tiek griežtesni ir konservatyvesni, nei pernelyg greitai atsipalaiduokime. Šiame lygmenyje, žinoma, visi mūsų susitikimai yra skirti ir šiam klausimui taip pat. Tiesa, kad dabar tuose susitikimuose dominuoja ekonominės-socialinės temos.
Jaroslavui Narkevičiui priekaištų vis daugiau
– Premjeras Saulius Skvernelis pristatydamas paskutinę savo Vyriausybės ataskaitą teigė, kad jos didžiausias pasiekimas tas, kad pavyko išvengti visų nomenklatūrinių tradicijų, ir, svarbiausia, politinės korupcijos pavyzdžių. Ar sutinkate? Ar tikrai pavyko?
– Drąsus ir ambicingas pareiškimas. Aš manau, kad, deja, pasikartojantys atvejai, o ir šiandieninis atvejis, ir štai viešųjų konkursų rezultatai toje pačioje Susisiekimo ministerijoje – jos orbitoje – neleidžia taip drąsiai teigti, kad mes jau tikrai išsivalėme nuo nomenklatūrinio tvaiko.
Manau, kad tai vis dar yra labai didelė Lietuvos problema ir dėl to korupcijos prevencijos klausimams aš skirsiu labai didelį dėmesį. Mūsų iniciatyva Seime yra Korupcijos prevencijos įstatymas. Dėl tam tikro sutrikdyto darbų ritmo kol kas jis dar nėra apsvarstytas ir priimtas, bet mums tai tikrai yra labai svarbus veiklos baras.
Manau, kad korupcijos srityje pastaruosius keletą metų mes praktiškai nepajudėjome į gerąją pusę. Mūsų korupcijos vertinimo rodikliai praktiškai liko tokie patys, kokie buvo 2015 m. Labai norėčiau, kad mano kadencijos metu šie rodikliai iš esmės pagerėtų.
– Užsiminėte apie nomenklatūra dvelkiančius šiandienos sprendimus Susisiekimo ministerijos orbitoje. „Klaipėdos naftos“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovais išrinkti su valdančiaisiais valstiečiais siejami žmonės, dabar susisiekimo ministras skelbia, kad mato pažeidimų „Lietuvos geležinkelių“ ir Kelių direkcijos vadovo veikloje. Kaip tai vertinate? Ar tai nėra panašu į didelius pinigų srautus valdančių valstybės įmonių ir įstaigų užvaldymą?
– Pats buvimas vienoje ar kitoje partijoje arba dalyvavimas rinkimuose praeityje turbūt neužbraukia žmogaus teisės užimti vienokias ar kitokias atsakingas pareigas. Tačiau kuomet šitokie atvejai pasikartoja, kai matau, tam tikro politinio kišimosi į atskirų bendrovių, kurios šiaip jau, nors yra valstybinės, turėtų veikti ganėtinai nepriklausomai, veiklą, žinoma, kad tai nenuteikia optimistiškai.
Aš, deja, negaliu pasakyti, kad mano nuomonė apie šį ministrą būtų pagerėjusi pastaruoju metu.
Ne tik todėl, kad šitas ministras praeityje turėjo tam tikrų nuodėmių, kurias aš nemanau, kad galima atleisti, bet būtent dėl šitokios veiklos, kai yra gana neskaidriai skiriami pareigūnai, kai yra kišamasi į bendrovių veiklą, kai kai kurių viešųjų konkursų rezultatai kelia abejonių – štai šie aspektai, man atrodo, tikrai daug svarbesni nei vienokio ar kitokio kulinarinio patiekalo suvalgymas vienoje ar kitoje vietoje.
Tai dėl tos priežasties aš, deja, negaliu pasakyti, kad mano nuomonė apie šį ministrą būtų pagerėjusi pastaruoju metu.
– Anksčiau jūs esate kalbėjęs ir apie tai, kad žemės ūkio ministras Andrius Palionis darbina savus, turėjote klausimų dėl premjero keliuko, bet visa tai kaip ir pamirštos temos...
– Jos nepamirštos. Tiesiog aš jau pasakiau labai seniai, kad keliuko klausimu laukiu išaiškinimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK). Kaip jūs žinote, jie pasiėmė dar papildomai keletą mėnesių įvertinti visas aplinkybes ir, jeigu manęs atmintis neapgauna, birželio mėnesį mes turime turėti sprendimą šiuo klausimu.
Negaliu užbėgti prieš procedūrą, kuri vykdoma VTEK, ir imtis iš naujo šį klausimą kelti viešumon. Kuomet jie pasakys savo vertinimą, tada bus aiškiau.
– Šių dienų skandalas sukasi aplink aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, kuris norėjo patyliukais ir meluodamas įteisinti medžioklę lankais, bet premjeras juo pasitiki, ministras sako, kad komanda kalta. Ar manote, kad K.Mažeika gali toliau dirbti?
– Neįtikinamai skamba tokie argumentai, kuomet pirmąją dieną išeinama drąsiai ir pristatomas klausimas, po to pradedama antrą dieną sakyti, kad ne taip suprato, o trečią dieną sakoma, kad nieko čia nebuvo siūloma. Ministras turėtų bent jau drąsos turėti ginti tą sprendimą, kurį jis yra pasiūlęs, jeigu apskritai tokių argumentų turi.
Šiuo atveju, aš nematau nei kokių rimtų argumentų, išskyrus vieną, kuris man yra visiškai netoleruotinas, tai yra tai, kad pats ministras asmeniškai yra į šį hobį įsitraukęs. Tada ministro asmeniniai hobiai tampa valstybės politikos reikalu.
Šiuo atveju, žmonių reakcija turbūt buvo labai teisinga ir adekvati. Ji rodo, kad kur kas didesnė visuomenės dalis nesupranta tokių sprendimų ir ypač turbūt nesupranta dabartinėmis aplinkybėmis negu kad kita dalis, kuri galbūt norėtų šiomis galimybėmis pasinaudoti. Tuo labiau, kad ten matome tik aisbergo viršūnę, kalbame apie strėles, o yra šiame įsakyme ir kur kas daugiau dalykų, kurių neturėtų būti.
Ministras šiandien (trečiadienį – red. past.) lankėsi pas mūsų patarėjus, mūsų patarėjai poziciją išsakė, kad mes manome, kad apskritai šis įsakymas turėtų būti atšauktas ir pamirštas.
– Bet ministras gali dirbti toliau?
– Na, ką? Ministras taip pat, kaip ir visi kiti žmonės, daro klaidų. Pavyzdžiui, Punios šilo klausimu mes stengėmės su ministru dirbti ir kai ko pavyko pasiekti. Vadinasi, su ministru galima kalbėtis, bet, aišku, nedžiugina tokie pasikartojantys liapsusai, kurie tikrai smarkiai gadina visuomenės atmosferą ir tikrai sunkiai pateisinami, pirmiausia, moraliniu požiūriu.
Deklaracijos – sunkus klausimas
– Jūs, kaip prezidentas, reikalaujate skaidrumo iš kitų, štai kritikuojate ministrus. Tačiau jūs buvote pirmasis ištrynęs viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, nepaviešinote savo turto ir pajamų deklaracijos už 2018-uosius metus, nes tai jums leido įstatymų spragos. Kaip manote, kokį pavyzdį rodote?
– Nieko ten tokio, gerbiama Liepa, ypatingo nebuvo, mes galėjome ir neištrinti, bet, tiesą sakant, elgėmės taip, kaip nustato įstatymas. Viskas bus dabar pateikta, kaip yra reikalinga, ir mano turto deklaracija, ir gyventojų pajamų deklaracija užpildyta. Aš tikrai neturiu ką slėpti.
– Tai kodėl tada nepaviešinote?
– Tai dabar paviešinsime. Tiesą sakant, man net sunku dabar atsakyti į tą klausimą, nes viskas ten yra tvarkoje ir galima buvo ir neištrinti.
– Daugybė politikų taip ir padarė, paliko viską, kaip ir buvo pateikta. Ir jūs juk buvote pateikęs daugiau. O dėl turto deklaracijos už 2018-uosius metus tiesiog yra įstatymo spraga ir tai buvo jūsų asmeninis pasirinkimas neviešinti. Taigi – kodėl?
– Taip, aš galėjau pasielgti ir taip, ir taip. Problemos nematau, dabar netrukus vis tiek viskas bus aišku, kad ir atgaline data, kai mes pateiksime visas savo deklaracijas iki šių metų liepos 1 dienos, ir visi pamatys, kad viskas yra gerai. Kaip ir su skolomis. Sakėme, kad sumokėsime iki nustatytos datos, paskui aš savo asmeninėmis lėšomis padengiau ir visa tai jūs matysite iš mano deklaracijų.
– Nepamatysime, ar 2018-aisiais jūs jau turėjote tam santaupų, bet tiek to, tai jums leidžia įstatymai.
Mano, kad naudoja pakankamai minkštųjų galių
– Kalbant apie jūsų santykius su valdančiosiomis partijomis, Vyriausybe, Seimu. Žadėjote naudotis minkštąja prezidento galia, kuri reiškia pirmiausia moralinį autoritetą. Prezidento galias apibrėžia Konstitucija, bet autoritetas yra asmeniškai užsitarnaujamas.
Kaip jums atrodo, ar jis ne per menkas, kad jūs siūlėte trauktis ministrui, o jis nesitraukia, siūlytos kandidatūros buvo atmestos, VPT vadovo, ekonomikos ir inovacijų ministro kaip nėra, taip nėra? Ar jums nesutrukdė paties prisiimtas taikdario vaidmuo?
– Jūs matote tiktai pusę tiesos, sakykime, taip. Arba matote tą dalį informacijos, kurią matote. Aš negalėčiau teigti, kad tokie prezidentai, kaip Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė neturėjo problemų su ministrais. Buvo tokių problemų. Buvo ne vienas netgi ministras, kuris buvo kritikuojamas, bet neatsistatydindavo ir likdavo iki kadencijos pabaigos.
Manau, kad tų minkštųjų galių ypač pastaruoju metu mes tikrai naudojome pakankamai daug.
Pastaruoju metu mes kaip tik labai neblogai dirbame su Seimu ir štai iš pastarųjų kelių savaičių liko tik tai, kad Seimas nepatvirtino Konstitucinio Teismo teisėjos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkės, bet Dulkio atleidimo klausimas išspręstas, Macijausko skyrimo valstybės kontrolieriumi klausimas išspręstas, veto dėl Turizmo įstatymo neatmestas, kitas veto dėl kainų reguliavimo taip pat neatmestas. Tai yra iš devynių mūsų veto septyni buvo priimti. Tai rodo, kad iš esmės mes tikrai bendradarbiaujame su Seimu, apie autoritetą paklauskite paties Seimo, galbūt jie jums atsakys.
Manau, kad tų minkštųjų galių ypač pastaruoju metu mes tikrai naudojome pakankamai daug. Pasiekėme daug rezultatų, kuriuos sau keliame. Ne visus, taip, pripažįstu, bet tikrai vis sėkmingiau ir vis daugiau.
– Ar kandidates į Konstitucinio Teismo teisėjos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkės postą jūs jau tvirtai nusprendęs teikti dar šios Seimo kadencijos metu?
– Tiesą sakant, čia kažkokių ypatingų laiko apribojimų nėra. Mes tą galime padaryti artimiausiais mėnesiais. Aš bandau dabar tiesiog labai artimai ir nuoširdžiai paklausti, kur yra problemos ir kodėl šios gerbiamos teisininkės nebuvo patvirtintos.
– Ar išgirdote?
– Argumentai manęs neįtikina. Jei tie argumentai neįtikins, aš turbūt pasinaudosiu savo galimybe teikti tas pačias kandidatūras, o per tą laiką pamėginti visgi įtikinti, kad šios kandidatūros yra priimtinos. Visa tai mes darysime ir tikiu, kad pasieksime rezultatų.
– Ar kandidatės sutinka būti teikiamos pakartotinai?
– Kol kas iš jų aš negirdėjau nesutikimo. Atvirkščiai, abi kandidatės padėkojo už tai, kad prezidentas išreiškė joms pasitikėjimą net ir po neigiamo sprendimo Seime.
Aš matau visiškai kitą prezidento vaidmenį. Ne prezidento, kuris galbūt kartais mėgina daugiau retorika veikti visuomenę, o realia veikla mažiau.
– Viešojoje erdvėje sulaukiate daug kritikos dėl pasyvumo krizės metu. Pats sakėte, kad jeigu tik išryškėja kažkurios valdžios dominavimas, demokratija nuo to kenčia ir kyla pavojus virsti policine valstybe. Kaip pats manote, ar jau beveik per metus prezidento poste jums pavyko atrasti savo nišą politiniame galių lauke, kuri užtikrintų demokratiją ir galių pasiskirstymą ir ar neerzina, kad būnate lyginamas su pirmtake Dalia Grybauskaite, kurios stilius buvo kitoks?
– Manęs tai neerzina. Juo labiau kad aš matau visiškai kitą prezidento vaidmenį. Ne prezidento, kuris galbūt kartais mėgina daugiau retorika veikti visuomenę, o realia veikla mažiau. Tai mes iš tikrųjų matome štai kokį pagrindinį kriterijų: jeigu valdžia sėkmingai dirba, suderintai ir sėkmingai dorojasi su koronaviruso krize, tai yra pagrindinis kriterijus.
Man nereikia konkuruoti su politinėmis partijomis, valdančiosios koalicijos partijomis arba opozicijos, nes Seimo rinkimuose dalyvauja partijos, jos konkuruoja tarpusavyje, nori būti labiau girdimos.
Mano kriterijus yra kitas: prezidentas neturi trukdyti arba kurti paralelines struktūras, kurios rodytų, kad jis taip pat kovoja su krize. Jis turi skaityti Konstituciją ir elgtis taip, kad vykdomoji valdžia vykdytų visas funkcijas, kurios yra paskirtos jai pagal Konstituciją. Mes pakankamai sėkmingai šį uždavinį vykdome, vykdomoji valdžia, mano manymu, visai neblogai kovoja su medicinine reikalo puse, kol kas sunku ir ankstyva būtų atsakyti, ar ir su ekonomine-socialine reikalo puse, bet manau, kad bent jau sprendimų kryptis yra teisinga.
Tai yra primestas naratyvas, kaip karamelinis saldainis, įsimestas kažkieno į burną ir mėginama jį į kitų burnas įdėti. Aš jo nesiruošiu dėtis.
O konkuruoti, ar prezidentas turi dažniau viešojoje erdvėje pasirodyti, daugiau komunikacinių žinučių sugeneruoti, na, žinote, man tai tikrai neatrodo dalykas, kuris vertas rimtesnio dėmesio. Aš vis dėlto laikau, kad tai yra primestas naratyvas, kaip karamelinis saldainis, įsimestas kažkieno į burną ir mėginama jį į kitų burnas įdėti. Aš jo nesiruošiu dėtis.
Būsimiems ministrams – išbandymai valstybiniu banku
– Kaip jūs vertinate premjerą S.Skvernelį? Ar jus tenkina jo veikla dabartinės krizės sąlygomis, ar nematote, kad jis iš krizės krautųsi politinį bagažą rinkimams? Ar laikote jį prognozuojamu politiku, kuris laikosi duoto žodžio?
– Jeigu žmogus, kaip jūs sakote, iš krizės kraunasi politinį bagažą rinkimams, tai juk nėra savaime blogai, ar ne? Svarbiausia, ar priemonės, kuriomis jis kraunamas, yra teisingos ir teisėtos.
Aš manau, kad premjeras Skvernelis tikrai pademonstravo tam tikrą nuoseklumą krizės metu, ėmėsi spręsti problemas, kartu su kabinetu, žinoma, nes tai komandinis darbas ir nereikia sumenkinti kitų ministrų darbo, ypač gerbiamo Verygos darbo.
Manyčiau, kad sprendimai buvo priimami ir operatyviai, ir visiškai neblogai komunikaciniu požiūriu sustyguotas visas procesas buvo. Taigi žmonių nuomonė, kurie vertina visą šį procesą palankiai, yra adekvati.
Jeigu žmogus, kaip jūs sakote, iš krizės kraunasi politinį bagažą rinkimams, tai juk nėra savaime blogai, ar ne?
Visokių buvo mūsų tarpusavio bendravime laikotarpių, bet dažniausiai su premjeru tikrai sutariame arba bent jau elgiamės nuoširdžiai ir sąžiningai vienas kito atžvilgiu. Jeigu yra klausimų, kuriais nesutariame, tai taip ir sakome, kad šiuo klausimu nesutarsime, ieškokime kitų būdų susitarti. Štai kodėl yra klausimų, kaip jūs teisingai pastebėjote, kur iki šiol nepavyko rasti sprendimų ir dėl to tam tikros pozicijos vakuoja.
Bet net ir šiais klausimais pastaruoju metu pajudėjome iš vietos. Man labai svarbu tai, kad, kalbant apie Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, pasiekėme pažangos taip, kad nebėra taip, kad tiktai vienas kandidatas Lietuvoje gali užimti šito ministro vietą. Jei kandidatų yra daugiau, labai didelė tikimybė, kad ties viena iš kandidatūrų mes apsistosime.
– Bet dar nėra apsistota ir dar nė vieno kandidato netikrina STT?
– Jau yra paminėtos pavardės ir pamėginta kalbėtis su kandidatais, o kaip pavyks – pažiūrėsime.
– Kokią pamoką išmokote iš pirmojo ministrų kabineto tvirtinimo praėjusią vasarą ir ką darysite kitaip tvirtindamas Vyriausybę po spalio rinkimų?
– Ši Vyriausybė, pirmoji, kurią reikėjo tvirtinti, buvo iš esmės įgaliojimų grąžinimas. Tai yra labai svarbus juridinis skirtumas, palyginus su ta Vyriausybe, kurią formuosiu po Seimo rinkimų.
Vasarą koalicinė Vyriausybė buvo sudaryta, jos ministrai buvo pasiūlyti. Taip, kai kurie ministrai buvo siūlomi kiti, man pavyko pasiekti konkrečiai, kad, pavyzdžiui, krašto apsaugos ministru nebūtų pasiūlytas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas. Tačiau buvo patvirtinti ministrai, su kuriais vėliau kilo problemų. Jų nebūtų kilę, jei Vyriausybės vadovas būtų sureagavęs ir šį konkretų ministrą patraukęs. Iš to atsirado kitos problemos ir tam tikri galbūt nuomonių skirtumai, kurie trukdė sklandžiai bendradarbiauti tam tikrą laikotarpį, bet, sakau, dabar vėl viskas yra gerai ir mes tikrai vienas kitą neblogai suprantame.
Iš tikrųjų tai bus be galo įdomūs rinkimai, labai sunkiai nuspėjami, nes situacija dar gali keistis porą trejetą kartų iki rudens.
Kokios nuostatos kituose rinkimuose? Pirmiausia, reikia žinoti jų rezultatą. Iš tikrųjų tai bus be galo įdomūs rinkimai, labai sunkiai nuspėjami, nes situacija dar gali keistis porą trejetą kartų iki rudens. Viskas priklausys ir nuo ekonominės situacijos, ir nuo koronaviruso situacijos.
Kad ir kaip bebūtų, formuojant naują Vyriausybę, prezidento galios tikrai bus didelės, gerokai didesnės negu įgaliojimų grąžinimo atveju. Aš ketinu jas išnaudoti iki paskutinės galimybės. Kitaip tariant, tikrai bus vertinamos ne tik moralinės ar politinės kandidato savybės, bet ir tam tikros jų pozicijos mums svarbiais klausimais.
Pradėjome interviu nuo gerovės valstybės, tai aš noriu žinoti, ką jie galvoja apie gerovės valstybės principus, ką jie galvoja, pavyzdžiui, apie valstybės banko perspektyvą, kuri man atrodo labai reali ir įgyvendintina jau nuo kitų metų pradžios. Tokie štai bus kriterijai.
Tikrai tų kandidatų į konkrečią poziciją gali tekti patikrinti ne vieną, o gal ir ne du.
– Tai bus sunkiau tapti ministru?
– Pirmiausia, dėl kitokios teisinės situacijos, bet taip, aš turėsiu įvertinti ir tam tikras patirtis, kurias gavau pastaruoju metu.
– Jūsų patarėjas yra sakęs, kad Seimo rinkimuose tikitės naujų žmonių ir partijų. Kelios jų per šį laikotarpį susikūrė. Ar dėl to tikitės po Seimo rinkimų turėti stipresnę atramą Seime ir kurios partijos tai bus? Dabar jūsų siūlymus dažniausiai be išlygų palaiko tik liberalai, nors pats, regis, labiau prijaučiate tradicinių vertybių gynėjams.
– Įdomiai susiklosto, kad kai kuriems mūsų sprendimams pritaria beveik visa opozicija, kai kuriais klausimais – pritaria valdančioji koalicija. Čia, matyt, yra tas žavusis politikos elementas, kai iš tikrųjų pritarimas nepriklauso nuo išankstinių nuostatų, kad mes pritarsime bet kokioms prezidento iniciatyvoms, nesvarbu, ką jis siūlytų. Tai būtų kvaila. Manau, kad partijos turi įvertinti sprendimo privalumus ir tik tada pasakyti, kam pritaria, o kam ne, nes, pavyzdžiui, tai neatitinka rinkimų programos. O mes stengsimės burti tas politines jėgas, kurios mums pritars konkrečiais klausimais.
Ar aš norėčiau turėti prezidentinę partiją? Ne, aš jos nenorėčiau turėti.
Ar aš norėčiau turėti prezidentinę partiją? Ne, aš jos nenorėčiau turėti, nes, pirma, to nenumato Konstitucija, antra, aš manau, kad gerovės valstybės siekis yra gerokai platesnis nei konkreti partija. Dėl to gerovės valstybės principų mes rasime ne vienos partijos programose net ir dabar, kai atrodo, kad koronavirusas užgožia viską. Jam pasibaigus mes vėl grįšime prie tų pačių klausimų, nes jie yra universalūs ir amžini.
Štai kodėl aš tikiuosi, kad tas palaikymas bus. Tikiuosi, kad partijos vis dėlto, man tai atrodo labai svarbu, net ir tos, kurios ką tik susikūrė, yra dar nedidelės, turėtų šansą ir galimybę išdėstyti savo pozicijas ir prisistatyti visuomenei, nes tai būtų neteisinga, jei partija, kuri susikūrusi, taip ir neturėjo normalių galimybių prisistatyti. Kad ir apribotos, kad ir visaip limituotos, jos vis dėlto turbūt galės tai padaryti ir aš tai sveikinu.
– Ar kažkuriai iš naujųjų partijų pareikšite žodinę paramą?
– Žinote, kad aš to negalėčiau daryti. Ar kas nors išskaitys iš mano lūpų ar elgesio simpatijas ar antipatijas? Antipatijų tikrai ne, galbūt simpatijų.
Ar kas nors išskaitys iš mano lūpų ar elgesio simpatijas ar antipatijas? Antipatijų tikrai ne, galbūt simpatijų.
– Kas bus su rinkimais, jei ateis antroji Covid-19 banga? Vėl atsiranda kalbų apie balsavimo internetu įteisinimą. Ar, jūsų galva, tai būtų saugu ir įmanoma? Kai kas kalba, kad rinkimai galėtų vykti kelias dienas, o štai ministras A.Veryga užsiminė, kad galbūt rinkimus galima būtų pavėlinti, kaip jau nutiko Lenkijoje. Koks būtų jūsų siūlomas sprendimas?
– Lenkijos pavyzdys, deja, nėra sektinas. Iš tikrųjų manau, kad Lenkijos pavyzdys sukels dar klausimų ir ateityje. Jau kyla klausimas, ar tai yra atitinkantis Konstituciją sprendimas.
Mūsų diskusija, kurią organizavome su Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovais ir politologais, buvo nukreipta į tai, ar mes galime pasirengti surengti rinkimus saugiai, jeigu jie įvyktų spalio mėnesį, nes keisti žaidimo taisykles dabar, kai lieka visai nedaug laiko, būtų neteisinga.
Kai kalbėjome apie rinkimų kartelę, įstatymo nuostata yra tokia, kad paskelbus rinkimų datą rinkimų kartelė nebūtų kaitaliojama. Tiesa, ta nuostata buvo numatyta, kad įsigaliotų nuo 2020 metų liepos mėnesio. Tačiau principas yra tas, kad tai yra jau kišimasis iš anksto į rinkimų rezultatą, jei pradedi keisti žaidimo taisykles likus keliems mėnesiams ar dar trumpesniam laikui.
Štai kodėl mes kaip pagrindinį scenarijų laikėme ir indikavome VRK tą tradicinį, bet, žinoma, pasirengiant visomis prasmėmis, šiuos rinkimus atlikti saugiai. Jeigu atsitiktų blogasis scenarijus, tai, be abejo, tada jau reikėtų eiti alternatyviu keliu ir ieškoti kitų rinkimų formų. Turbūt šiandien pasakyti, kad ištiks blogasis scenarijus, aš nedrįsčiau. Manau, kad visos tendencijos rodo, kad galime susitvarkyti su koronavirusu ir su tam tikromis saugumo priemonėmis atlikti šiuo rinkimus tradiciniu būdu, o tada eiti link naujų nuostatų diegimo mūsų rinkimų formoje.
Taip, mes irgi už tai, kad pažangios formos būtų diegiamos, ypač diasporos apygardoje, nes jiems labai sunku balsuoti tradiciniu būdu. Galbūt pradedant nuo atrankinių, eksperimentinių elementų, o po to įgyvendinti platesniu mastu, atsižvelgiant, kokia bus patirtis sukaupta. Šiuo metu pagrindinis scenarijus yra tradicinis su maksimaliomis saugumą užtikrinančiomis priemonėmis.
Kinija – ne grėsmė
– Kaip vertinate situaciją ES? Jei EK imtųsi teisinės procedūros prieš Vokietiją, kokia būtų Lietuvos pozicija? Ar matote grėsmę, kad Vokietija galėtų pasitraukti iš euro zonos ir kas tuomet lauktų?
– Yra teisinė reikalo pusė ir ekonominė reikalo pusė. Šiuo atveju Vokietija pademonstruoja savo tradicinę nuostatą, kartu su kai kuriomis kitomis valstybėmis, kuri nukreipta į tai, kad finansinės disciplinos laikymasis, nesvarbu, kokia situacija, yra didelis prioritetas ir čia tikrai gana dažnai susikerta interesai tų valstybių, kurios norėtų laisvesnės fiskalinės politikos, laisvesnės monetarinės politikos tam, kad galėtų įveikti savo vidines problemas.
Tokias nuostatas mes matome ir svarstant daugiametės finansinės perspektyvos klausimus, ir konkrečiai kalbant apie koronafondų išleidimą, Europos centrinio banko vertybinių popierių išleidimą. Sakyčiau, kad Lietuvos nuostatos yra artimesnės Skandinavijos valstybėms ir Vokietijai ir tai yra ekonominė reikalo pusė.
Juridinė reikalo pusė tokia, kad čia absoliučiai pamatinė diskusija apie tai, ar nacionalinių valstybių teisinė sistema gali konfliktuoti su bendrais ES sprendimais. Štai konflikto esmė turbūt yra čia.
Kiek Europos dabartinė sistema atitinka konfederacijos arba federacijos principus. Tai jeigu, sakykime, nacionalinė teisė konfliktuoja su bendrąja ES sistema, iš tikrųjų mes turime išspręsti paties filosofinio diskurso elementą ir pasakyti, kad ES yra tautų sąjunga ir jos atiduoda savo teises ir laisves tiek, kiek jos yra pasirengusios tai padaryti.
– Arba pasitraukia, kaip Didžioji Britanija?
– Mes turbūt tikrai nesvarstytumėme šiandien tokio scenarijaus, kad šiandien Vokietija pasitraukia. Jei pasitraukia Vokietija, tai tada nebevisiškai aišku, kas yra Europos Sąjunga.
Nelaikau Kinijos grėsme Lietuvai.
– Kinija VSD buvo įvardinta grėsme Lietuvai, tačiau dabar santykiai lyg atšilę, COVID-19 kontekste Kinija bando gerinti savo įvaizdį pasaulyje. Kaip jūs matote šiandien – Kinija yra grėsmė ar ne?
– Nelaikau Kinijos grėsme Lietuvai, nes Lietuva, įvertindama savo nacionalinius interesus, visada gali pasakyti, ar vienokie ar kitokie Kinijos veiksmai yra jai priimtini, ar ne. Juk mes nesame kažkokia bevalė organizacija, šalis, kuri neturi savo interesų ir neturi jų artikuliuoti.
Mes esame ne kartą sakę, kad ekonominių interesų dominantė, prekybinių ryšių palaikymas, turizmas, kultūrinė sritis visada yra tos sritys, kuriose mes tikrai sutarsime ir tikrai esame suinteresuoti kiek galima plačiau bendradarbiauti su Kinija, kaip ir kitomis pasaulio valstybėmis.
Tačiau investicijos į infrastruktūros objektus, IT sistemas, tai yra klausimai, į kuriuos privalome žiūrėti gerokai atidžiau ir naudoti tokį selektyvų metodą, vertindami labai konkrečiai investicijas, pasekmes, rinką, į kurią investuojama, pasakyti priimtina tai ar ne. Niekas pasaulyje mums negali pasakyti, kad jūs darykite taip, o ne kitaip, nes tai mūsų teisė ir mūsų valia.
Kalbant apie Kinijos vaidmenį pasaulyje, tai tam tikra prasme jis yra ir bus toks didelis ir tiek didėjantis, kiek kitos pasaulio galybės atiduos savo vaidmens. Tai štai šiuo klausimu aš tikrai palaikau ES strateginės autonomijos iniciatyvą ir šiuo atveju jau kalbame ne apie NATO kontekstą, nes kyla tam tikra sąvokų painiava, kai apie strateginę autonomiją dar visai neseniai šnekėjome kaip apie Prancūzijos prezidento iniciatyvą siekiant tam tikros atsvaros JAV įtakai NATO.
Šiuo atveju, kalbame apie ES, kaip apie bendriją, kuriai svarbu neprarasti savo strateginės autonomijos, nes koronavirusas apnuogino tam tikras strategines problemas pačioje ES. Konkrečiai: ES dėl globalizacijos, dėl kitų procesų yra atidavusi labai daug gamybos ir labai daug verslo sričių į Kinijos ir kitų valstybių rankas. Koronaviruso krizė parodė, kad kuomet reikia kalbėti apie apsirūpinimą medicinos priemonėmis, testų vienetais, mes nebuvome pajėgūs užtikrinti sklandų apsirūpinimą čia be Kinijos pagalbos.
Tai yra priežastis, kodėl jau žvelgiant į artimiausią perspektyvą, mes turime sugrįžti prie klausimų, kokios pati ES norėtų ekonominės struktūros? Apsiribojančios tik labai siaurais verslo sektoriais ir atiduodančios visa kita į neva pigios darbo jėgos šalis, kaip Kinija? Ar reikia vertinti aspektus, kad sunkiais laikotarpiais ES netaptų priklausoma nuo kitų šalių valios. Tam tikra bendroji politika šiuo klausimu turi būti. Būčiau šalininkas, kad ES turėtų tam tikrą strateginę autonomiją ne žodžiais, bet darbais – t. y. turėtų autonomines struktūras, kurios leistų atsispirti kitų valstybių dominavimui.
Manau, kad tai bus darbotvarkėje artimiausiuose keliuose Europos Vadovų tarybos posėdžiuose ir šiuo klausimu mes turėsime aiškią savo poziciją.
– Neseniai jūs kalbėjotės su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Įspūdžiai buvo pozityvūs. Bet ar jau įžvelgiate kokių nors konkrečių ženklų, kad santykiai su Baltarusija gali gerėti, kad A.Lukašenka išgirs mūsų poziciją dėl Astravo AE?
– Ne, tokių iliuzijų, kad atominė elektrinė būtų pastatyta kitoje vietoje arba apskritai sulyginta su žeme, turbūt mes tikrai negalėtume sau leisti. Reikėjo tai daryti prieš 11–12 metų, gaila, kad nepadarėme nieko. Bet aš labai aiškiai norėjau išgirsti atsakymą, ar Astravo AE klausimas užgoš visus kitus klausimus ir mums nėra apie ką kalbėtis kitomis temomis.
Mano klausimas buvo labai konkretus: prezidente Lukašenka, mūsų pozicija Astravo AE klausimu liks nepakitusi, mes reikalaujame strestestų ir rekomendacijų įgyvendinimo, ir tai trukdys mūsų dvišaliams santykiams, jei jūs saugumo reikalavimų neįgyvendinsite taip, kaip numatyta ES ir TATENA, ir kitų organizacijų reguliuotojų. Jo atsakymas buvo paprastas: taip, mes galime šį klausimą įdėti į skliaustelius ir neribotą laiką palikti skliausteliuose ir tai neturėtų trukdyti mūsų bendradarbiavimui kitose srityse.
O kad bendradarbiavimas kitose srityse yra apčiuopiamas, tai turbūt nereikia įrodinėti. Tai ir baltarusiškų prekių eksportas per Klaipėdos uostą, ir mūsų didėjantis įsitraukimas į Baltarusijos apsirūpinimą alternatyviais energijos keliais, įsigyjant žalią naftą, o ateityje tai gali virsti ir bendradarbiavimu dujų tiekimo srityje, tik reikia išspręsti infrastruktūrinius klausimus. Čia platus laukas bendradarbiavimui ir, tiesą sakant, aš nežinau, kodėl Lietuva tokios galimybės turėtų atsisakyti.
Tai naudinga abiem šalims. Baltarusijai tai naudinga atsispiriant kartais atviram, kartais subtiliam Rusijos energetiniam šantažui. Mums tai naudinga dėl to, kad kaimynas taptų šiek tiek atsparesnis Rusijos spaudimui ir turėtų alternatyvą energetikos srityje. Jau nekalbant apie ekonominę naudą. Būtų kvaila nepasinaudoti tokiomis galimybėmis. Mes labai aiškiai suvokiame žaidimo taisykles ir jie taip pat aiškiai suvokia mūsų motyvus, o tuomet galime toliau palaikyti dialogą.
– Prezidente, kur bus jūsų pirmasis nenuotolinis ir nesaugus vizitas po karantino? Ar jau aplankysite tėtį Tėvo dienos proga?
– Galvojau, koks bus užsienio vizitas. Užsienio vizitų klausimu, turbūt, jei ekstrapoliuočiau tuos planus, kuriuos turėjau, bet kuriuos sutrukdė koronaviruso protrūkis, tai buvo numatytas vizitas Ukrainoje ir po to Sakartvele, jei jau nekalbant apie rutininiais tapusius vizitus į Briuselį.
O dėl kelionės. Na, turbūt visgi tai bus kelionė į pajūrį.
Su tėveliu turėjau galimybę susitikti praėjusį savaitgalį lauke, su visomis apsaugos priemonėmis, bet jau tikrai nebegalėjau susiturėti ir, kad ir laikydamasis saugos priemonių, norėjau pamatyti, kaip jis atrodo, nes nemačiau kokius 3–4 mėnesius. Tikrai niekada mūsų gyvenime tokio ilgo išsiskyrimo, išskyrus mano studijas Vokietijoje, nebuvo.
– Ko dar labiausiai pasiilgote iš to, kas dabar draudžiama?
– Atvirai? Pasėdėt geroje kavinėje ir suvalgyti skanų steiką. Lauke jau galima tai padaryti, bet tiesiog kavinėje, ko gero. Ir aišku, baisiai teatro pasiilgstu. Mes su žmona buvome Kaune savaitgalį, tai praėjome pro Kauno dramos teatrą, tai ir jiems blogai, o mums dar blogiau, kaip teatro mylėtojams, kad negalime įeiti į vidų ir Melpomenės talentais pasidžiaugti.
– Regis, jau ir tai netrukus bus galima. Ačiū, prezidente, už pokalbį.
-
Žiniasklaida: G.Nausėda norėtų, kad 200 eurų gautų daugiau žmonių ir anksčiau nei rugpjūtį
-
Prezidento reveransas daugiau uždirbantiems: sumažinus GPM labiausiai išloštų jie, rodo analizė
-
Prezidentas: GPM mažinimas būtų socialiai teisinga ir greita priemonė
-
K.Mažeika persigalvojo dėl medžioklės su lankais: pavedžiau viceministrei, kad šį punktą išbrauktų
-
Prezidentas: per krizę iš viešųjų investicijų laukiama didžiausios grąžos
-
Prezidentas įvertino K.Mažeikos veiklą: įsakymą dėl medžioklės reikia atšaukti, ministras gali dirbti toliau
-
Ornitologų draugija: viceministrė R.Vaitkevičiūtė dalyvavo medžioklėje – nušautos į Raudonąją knygą įtrauktos antys
