Po susitikimo G.Nausėda sakė sulaukęs JAV prezidento paramos Lietuvos diplomatiniame konflikte su Kinija.
„Tikrai mums šiandien yra reikalinga ir moralinė, ir kitokia parama iš mūsų bendraminčių. Tai Amerikos prezidentas patvirtino, kad jis seka šią temą ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasirengimas padėti mums visais būdais yra garantuotas“, – žurnalistams kalbėjo G.Nausėda.
Pasak Lietuvos vadovo, sprendimas leisti Taivano salos atstovybei šalyje veikti taivaniečių vardu „nekvestionuoja vienos Kinijos politikos“, bet demonstruoja Lietuvos norą vykdyti savarankišką užsienio politiką.
„Lietuva nesiekia provokuoti konflikto lygioje vietoje. Lietuvos tikslas yra iš esmės įgyvendinti suverenios valstybės užsienio politiką, užmegzti kultūrinius, ekonominius santykius su tais regionais ir valstybėmis, su kuriomis mes norime tai daryti, ir šie veiksmai niekaip nekvestionuoja vienos Kinijos politikos, kurią mes deklaravome prieš 30 metų, kurios mes laikomės ir šiandien“, – sakė G.Nausėda.
Lietuvos sprendimas leisti Taivano salos atstovybei šalyje veikti taivaniečių vardu užrūstino Kiniją, protestuojančią dėl bet kokių Taivano mėginimų veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kilus diplomatiniam konfliktui, Kinija vasarą atšaukė savo ambasadorių Lietuvai ir nurodė šaliai padaryti tą patį. Šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių grįžo rugsėjo pradžioje.
Lietuvoje praėjusią savaitę viešėjo Taivano politikų ir verslo delegacija. Su ja atvykęs šios šalies Nacionalinio vystymosi tarybos ministras Kung Ming-hsinas sakė, kad Taivanas ekonominę atstovybę Vilniuje turėtų įsteigti iki šių metų pabaigos, nepaisant Kinijos protestų.
Lietuvos verslininkai sako, kad dėl Vilniaus ir Pekino nesutarimų prekyba su šia Azijos šalimi gerokai apsunko.