„Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen patikino, kad Lietuva per pirmą ir antrą šių metų ketvirtį – praktiškai iki vasaros pradžios – galės paskiepyti mažiausiai 70 proc. suaugusių šalies gyventojų, nes mums tiekiamas vakcinos kiekis per pirmą ir antrą šių metų ketvirtį sudarys 4 mln. dozių. Tai yra gerokai daugiau, negu mes šiuo metu skiepijame ir negu mes įsivaizdavome iki neseno meto“, – per spaudos konferenciją penktadienį teigė valstybės vadovas.
To leidžia tikėtis prognozės, kad netrukus bus patvirtinti dar dviejų kompanijų sukurti skiepai. G.Nausėdos teigimu, kitą penktadienį Europos vaistų agentūra (EVA) ketina apsispręsti dėl „AstraZeneca“ vakcinos ir, jei sprendimas bus teigiamas, esą jau vasario viduryje pirmųjų jos dozių galima sulaukti ir Lietuvoje.
Eilėje stovi kita didelė kompanija – „Johnson & Johnson“. Sprendimo dėl jos sukurtų skiepų tikimasi kovą, teigiamo sprendimo atveju balandį jie galėtų būti pradėti tiekti Europos Sąjungos (ES) valstybėms.
Šių dviejų kompanijų vakcinos yra ne „šaltosios“, kitaip tariant, jų laikymo sąlygos – gerokai paprastesnės nei dabar naudojamo „Pfizer“/„BioNTech“, todėl vakcinavimo procesas yra gerokai lengvesnis. Be to, gali būti, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos reikės tik vienos dozės.
Masinis vakcinavimas neįmanomas be skaidrumo
„Artimiausioje ateityje svarbiausias iššūkis bus nebe vakcinos trūkumas, o sugebėjimas masiškai vakcinuoti mūsų žmones, kad optimaliai išnaudotume laiką ir galėtume visiškai pasiekti kolektyvinį imunitetą, sakykime, iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės. Galime sau užsibrėžti tokį tikslą“, – kalbėjo G.Nausėda.
Tuomet esą galės prasidėti revakcinacija, bet didžiausias logistikos iššūkis esą kils būtent antrą ketvirtį.
„Todėl turime daryti viską, kad tiek vakcinavimo centrų kūrimo prasme, tiek jų pajėgumų prasme būtume pajėgūs atremti šitą iššūkį, nes čia jau klausimas kyla nebe dėl to, ar kažkas yra pasirengęs, ar kažkas nėra pasirengęs.
Jeigu mes to nepadarysime, teks atsakyti visiems mums į labai nepatogius klausimus: kodėl, esant pakankamam vakcinos kiekiui, mes nesugebėjome vakcinuoti maksimalaus žmonių skaičiaus ir žmonės toliau serga. Erdvės tokiems klausimams mes tiesiog neturėtume teisės palikti.“
Anot prezidento, masinis vakcinavimas neįmanomas be skaidrios, aiškiu eiliškumu grįstos sistemos, kurią nesunku patikrinti ir įsitikinti, ar nėra piktnaudžiaujama. Tam jis siūlo pasitelkti elektroninę sistemą „esveikata“, masinio registravimo sistemą, kontrolę – ekspertų teigimu, tai yra absoliutus būtinumas.
Per vasarį, G.Nausėdos žodžiais, vakcinavimo centrų su pakankamais pajėgumais turi atsirasti visuose regionuose, o didesniuose miestuose – ir po keletą.
„Mūsų skaičiavimais, jau vasarį reikia pasiekti, kad per dieną būtų vakcinuojama vidutiniškai po 10 tūkst. žmonių, antrą ketvirtį šį skaičių padidinti iki 34–35 tūkst. per dieną vidutiniškai. Kitaip tariant, jei savaitgalį dėl vienų ar kitų priežasčių tempas sumažėja, turime atsigriebti kitomis dienomis, – kalbėjo valstybės vadovas. – Priešingu atveju matematika negailestinga – tokio skaičiaus žmonių ir po dvi vakcinas paskiepyti nesugebėsime.
Todėl turime daryti viską, kad tiek vakcinavimo centrų kūrimo prasme, tiek jų pajėgumų prasme būtume pajėgūs atremti šitą iššūkį, nes čia jau klausimas kyla nebe dėl to, ar kažkas yra pasirengęs, ar kažkas nėra pasirengęs.
Klausimas pirma – matematikos, antra – organizacinių pajėgumų, kad turėtume pakankamai institucijų, pakankamai centrų ir pakankamai žmogiškųjų išteklių, logistikos pajėgumų, kad šiam uždaviniui būtume pasirengę ir įgyvendintume jį 100 proc.“
Parūpinti vakcinų kaimynams – ir gyvybinis interesas
G.Nausėdos žodžiais, panašių planų – iki vasaros paskiepyti didžiumą gyventojų – turi ir kitos ES valstybės, mat vakcinos tiekiamos pagal tam tikrą formulę, atsižvelgiant į gyventojų skaičių.
Jis atkreipė dėmesį, kad gamintojai „kartais elgiasi nenuspėjamai, susidaro visai nereikalinga įtarumo atmosfera ten, kur jos neturėtų būti, nes mažinamos vakcinų apimtys, kyla tam tikrų logistikos problemų“. ES lyderiai laikėsi vieningos pozicijos – to būtina išvengti, nes „balandį, gegužę operuosime visai kitomis vakcinų apimtis nei dabar, reikės sutvarkyti šitą procesą, kad niekam nekiltų abejonių“.
EVT susitikime kalbėta ir apie koronaviruso mutacijas ir baimę, kad dėl jų dabar sukurtos vakcinos gali būti ne tokios efektyvios. Dėl tos priežasties esą norima skiepais aprūpinti ne tik ES nares, bet ir Rytų partnerystės, Vakarų Balkanų šalis.
„Šis rūpestis, viena vertus, yra mūsų solidarumo, kita vertus, ir mūsų gyvybinis interesas. Kuo nesaugesnėje aplinkoje, kur galimai mutacijos gali atsirasti visai prie mūsų sienų, gyvensime, tuo daugiau pavojų kils sveikatai. Vieningai sutarėme, kad, atsiradus menkiausioms galimybėms, pertekliniam kiekiui, kai jau masiškai vakcinuosime ES gyventojus, turime atgręžti žvilgsnį į kaimynus ir padėti susitvarkyti su problema. Tai yra didelis geopolitinis, socialinis, ir sveikatos apsaugos iššūkis.“
Komentuodamas kai kurių verslininkų norą savo lėšomis ir kuo greičiau skiepyti savo darbuotojus, G.Nausėda pažymėjo, kad klausimas dėl „Modernos“ vakcinų pirkimo komercinėmis kainomis esąs dirbtinai išpūstas. Nes ši vakcina Lietuvą greičiausiai pasiektų tik metų pabaigoje, kai didžiuma gyventojų ir taip turėtų būti paskiepyti.
Pasibaigus masiniam vakcinavimui, esą galimi įvairūs variantai, nes ir rinka atrodys kitaip. Šiuo metu tam tikras vakcinų kiekis išdalintas didžiosioms pasaulio valstybėms ir regionams. „Toje rinkoje su pinigais ne kažin ką nuveiksi. Veikiausiai su pinigais bus galima ką nors nuveikti pasibaigus antram ketvirčiui. Štai kodėl šio klausimo svarstyti nėra prasmės, jei bus įgyvendintas planas, apie kurį kalbame“, – apibendrino G.Nausėda.
