Prezidentūra BNS informavo, kad G.Nausėda yra jau ne kartą pasisakęs šiuo klausimu, yra pavadinęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką V.Landsbergį prezidentu ir sakęs, kad jam „nekyla abejonių“, jog 1990-1992 metais V.Landsbergis buvo de facto šalies vadovas.
„Prezidento nuomone, valdančiųjų iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą yra sveikintina. Klausimas tik ar teisėkūros kokybės požiūriu įstatymas yra tinkama forma tokiai iniciatyvai“, – teigiama Prezidentūros Komunikacijos grupės BNS pateiktame atsakyme.
Seimo valdantieji pirmadienį registravo Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą, siūlantį įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Tačiau parlamento teisininkai teigia, kad toks siūlymas gali prieštarauti Konstitucijai, remdamiesi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad „valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. prezidentas, kurį išrenka Lietuvos piliečiai“.
Anot dokumento, Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti prezidentui – valstybės vadovui.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė anksčiau antradienį Žinių radijui teigė, kad iki šiol nesuteiktas šalies vadovo statusas V.Landsbergiui „yra tam tikra skola“, o Seimo politinis sprendimas galėtų būti „priimtinas visoms pusėms“.
Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V.Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
