G.Nausėda diskusijoje sakė, kad Lietuvos žiniasklaida vis dar ieško savo kelio, pati ji patyrė smūgį po ekonominės pasaulio krizės.
„Matau teigiamų požymių, kad žiniasklaida pajėgi valytis ir skaidrintis pati. Tik aš netikiu teorijomis, kad visiškai įmanoma išvengti melo“, – pabrėžė jis.
Anot G.Nausėdos, politikai, sakydami, kad niekada nemeluoja, meluoja.
„Melas yra ir tai, ko nepasakai (…) Melo griebiasi tie, kurie yra silpnesni“, – teigė jis.
Pasitaiko, kai į faktus ir skaičius atsako: „Pats tu durnas.“
I.Šimonytė kalbėjo, kad pastaraisiais laikais viskas vyksta labai greitai, todėl melaginga žinia padaro didesnį įspūdį nei vėlesni bandymai ją paneigti.
Politikoje, anot jos, daug emocijų, skaičiai yra svarbu, ir kai diskutuoja du žmonės, kurie vertina skaičius ir faktus, tai labai matosi, tačiau pasitaiko, kai į faktus ir skaičius atsako: „Pats tu durnas.“
Paklausta, ar teko patikėti melu ir juo pasidalinti, I.Šimonytė teigė sykį patikėjusi naujiena apie Agnę Širinskienę, kokia tai buvo naujiena, ji nedetalizavo.
„Manau, kad visi žmonės tokių klaidų daro“, – sakė I.Šimonytė.
G.Nausėda sakė, kad jam sykį teko susimauti feisbuke, kalbant apie lietuvių kalbą.
„Nepatikrinęs šaltinio buvau paskelbęs postą“, – pasakojo jis. Kandidatas į prezidentus teigė, kad tada, kai suprato, kad yra neteisus, savo feisbuko įrašą ištrynė.
Klausiama, ar galima laimėti rinkimus nemeluojant, I.Šimonytė svarstė, kad vieni bando akcentuoti tokias temas kaip agurkų kainos ir vaikų grobimas, kiti akcentuoja rimtesnes temas.
„Tada tik klausimas, kieno žinia stipresnė. Tai pamatysime rinkimuose“, – sakė ji.
Į klausimą, ar dėl to, kad abu yra ekonomistai, ši tema prezidento rinkimuose taps svarbiausia, nors prezidentas ir ekonomika nėra labiausiai susiję dalykai, G.Nausėda sakė, kad Lietuvoje politinės dienotvarkės pasiūlą formuoja paklausa.
„Kad ir kaip ten bebūtų, mes niekada neatsiribosime nuo fakto, kad Lietuvoje prezidentas nėra vien tik užsienio politikos subjektas“, – sakė jis. Tai rodo tokio žanro kaip prezidento metinis pranešimas egzistavimas.
„Jei jis domisi tik užsienio politika, tai kokio velnio jam šnekėti apie socialinę, ekonominę politiką, teisėsaugą?“ – klausė jis.
G.Nausėda pabrėžė, kad lietuviai vargu ar per prezidento rinkimus norės klausyti debatų tik apie užsienio politiką.
„Manau, kad mes priimsime šias žaidimo taisykles, abu su Ingrida esame tos srities atstovai, tai mums tam tikra prasme ir patogiau būtų“, – pripažino G.Nausėda.
I.Šimonytė, paklausta, kiek ji tą darbotvarkę pakreips sau patogia linkme ir kiek bus nuoširdi bendraudama su partijos krikdemų flangu, kur išgirs klausimų apie tradicinę šeimą, atsakė, jog visa tai priklauso, kiek pati turi griežtą nuomonę apie kai kuriuos dalykus.
„Yra klausimų, kuriais nuomonė yra labai griežta, o yra tokių klausimų, kur nėra tik juoda ir balta, yra apie penkiasdešimt pilkų atspalvių“, – sakė ji.
I.Šimonytė pabrėžė jautusi bandymus supriešinti ją ir konservatorių kandidatu prezidento rinkimuose siekusį tapti Vygaudą Ušacką, parodant, kad jis už tradicinę šeimą, o ji ne. Tačiau tai kandidatė tai pavadino absurdu, sakydama nepažįstanti žmogaus, kuris būtų prieš tradicinę šeimą.
„Bet gyvenimas nėra vienareikšmiškas ir 40 proc. vaikų gimsta ne santuokoje. Tau tai svarbu kažkaip ar nesvarbu? Tu tą faktą priimi kaip faktą, ar tu jo nepriimi ir nenori girdėti?“ – klausė ji.
I.Šimonytė sakė, kad yra klausimų, dėl kurių ji neturi labai griežtos nuomonės, todėl neturėtų stebinti, kad išklausius skirtingas nuomones ir įvertinus faktus ši nuomonė pasikeičia.
G.Nausėda, paklaustas, ar jo pareiškimas, jog, sugedus lėktuvui, jis būtų dviračiu numynęs į Latviją, nebuvo manipuliacija, kandidatas sakė: „Ačiū Dievui, kad yra žodis metafora. Yra raiškos priemonės, kurios sustiprina įspūdį, bet jų nereikia priimti tiesiogiai.“
Pas mus vertinamas neklystančio viršininko įvaizdis, kuris politikams ir pakiša koją, kai reikia pripažinti klydus.
G.Nausėda teigė, kad Daliai Grybauskaitei po to, kai sugedo lėktuvas, derėjo vis tiek nuvykti į Latviją.
I.Šimonytė taip pat sakė, kad prezidentei derėjo vykti, nes latviai yra mūsų broliai. „Reikėjo padaryti viską, kad ir mes parodytume, jog jų šventė mums svarbi“, – sakė ji.
Į klausimą, kodėl politikai nemoka pripažinti klydę, I.Šimonytė atsakė, jog tai galbūt lemia mūsų nepilnavertiškumo kompleksas ir nemokėjimas pripažinti, kad žmogus negali visko.
„Tai iš praeities ateinantis dalykais, kai įvaizdis labai svarbu“, – teigė ji. I.Šimonytės teigimu, pas mus vertinamas neklystančio viršininko įvaizdis, kuris politikams ir pakiša koją, kai reikia pripažinti klydus.
G.Nausėda teigė, kad prezidentė D.Grybauskaitė pačioje pradžioje deklaravo, kad yra aukščiau partijų, ir demonstravo stipraus politiko įvaizdį. „Kaip žmogus tikrai būtų laimėjusi, jei būtų pripažinusi bent vieną klaidą“, – pabrėžė jis.
I.Šimonytė, paklausta apie santykius su žiniasklaida, sakė turinti tik vieną taisyklę – yra leidinių, su kuriais ji bendrauja tik raštu, kad nebūtų galimybės interpretuoti klausimo bei atsakymo.
G.Nausėda sakė, kad požiūris, jog visi žurnalistai geri, leidžia geriausiai su jais bendrauti.
„Šis principas ilgą laiką labai sklandžiai veikė, bet aš supratau, kad situacija pasikeitė tą dieną, kai paskelbiau apie kandidatavimą. Tada pamačiau, kaip išsiskiria ideologinės kryptys tam tikrų leidinių“, – sakė jis.
Kandidatai buvo klausiami, ar, jei taps prezidentu ar prezidente, reikalaus žurnalistų iš anksto suderinti klausimus. Tuo D.Grybauskaitė pagarsėjo prieš trejus metus, kai atsisakė atsakyti į Latvijos nacionalinės televizijos žurnalisto klausimą, kuris nebuvo iš anksto suderintas.
„Aš galvoju, ar esu gyvenime gavusi suderintus klausimus išvis (...) Esu visada atsakinėjusi į nesuderintus klausimus, tai kodėl turėčiau staiga norėti, kad man tuos klausimus kažkas duotų susiderinti?“ – juokėsi ji.
G.Nausėda sakė, kad ne jo būdui nutraukti žurnalistą ir pasakyti, jog jis uždavė nekorektišką klausimą.
Faktai – žurnalistikos esmė ir politikos pamatas. Bent jau taip buvo iki šiol. Ar šiais populizmo ir netikrų naujienų laikais įmanoma laimėti prezidento rinkimus nemeluojant?
Diskusijos dalyvių klausėme, ar jie tikrina kiekvieną skaičių, kurį mini savo rinkimų agitacijoje? Ar prieš ką nors žadėdami susimąsto, ar pajėgs įgyvendinti ir ar žadami dalykai tikrai priklausys nuo jų? O gal leidžia sau manipuliuoti statistika ir žadėti jau žinodami, kad po rinkimų pažadų nevykdys, gal jie patys yra pasimovę ant netikros naujienos ir ją paskleidę? Kaip tada elgiasi?
Pastaruoju metu politikų ir žurnalistų santykiai taip pat kinta. Vieni politikai linkę atverti ne tik savo namų duris, bet ir širdis, o kiti – patys rinktis, su kuo bendrauti, ir leidimus į valdžios rūmus išduoti tik saviems. Kokie būtų G.Nausėda ir I.Šimonytė, jei laimėtų prezidentinę kovą?
