Įprasti prezidento ir premjerės pirmadieniniai susitikimai nutrūksta nebe pirmąkart.
Pavyzdžiui, pernai jų intensyvumas nuolat bangavo. Buvo laikotarpis, kai bemaž tris mėnesius G.Nausėda ir I.Šimonytė nesutiko tête-à-tête.
Vėliau susitikimai nevyko ir rudenį. Tąsyk aiškinta, kad tai lemia įtempta darbotvarkė.
Prieš tai 2020 metų lapkričio pabaigoje premjere paskirta I.Šimonytė į prezidentūrą buvo kviečiama reguliariai – nuo karto iki trijų per mėnesį.
Prezidentūra: premjerė neišsakė poreikio
Prezidento Komunikacijos grupės atstovų teigimu, G.Nausėdos ir I.Šimonytės susitikimai vienos ar abiejų pusių iniciatyva vyksta pagal poreikį.
„Per pastaruosius mėnesius premjerė poreikio tokiam susitikimui neišsakė“, – nurodė jie.
Kartu jie sakė, kad svarbiausius su nacionaliniu saugumu susijusius klausimus prezidentas ir premjerė aptarė praėjusią savaitę vykusiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
Vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Kaip sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė, pastarąjį kartą I.Šimonytė su prezidentu susitiko sausio 17 dieną.
Kiti susitikimai su šalies vadovu vyko Valstybės gynimo tarybos formatu.
R.Jakilaitienė pažymėjo, kad tête-à-tête susitikimuose paprastai sprendžiami ar aptariami klausimai, kurie negali būti išspręsti tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdu.
„Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra intensyvus, nes yra daug aktualių klausimų, kuriuos bendrai sprendžiame. Šie klausimai sprendžiami darbo tvarka, juoba kad tiek prezidento, tiek ministrės pirmininkės darbotvarkės dėl tų pačių priežasčių pakankamai intensyvios.
Karo Ukrainoje kontekste gerokai dažniau organizuojami tokio pobūdžio formatai, kaip Valstybės gynimo taryba, kuriuose taip pat aptariami sprendimai, pagal Konstituciją reikalaujantys bendro veikimo“, – aiškino I.Šimonytės atstovė spaudai.
Vieši nepasitenkinimai ir nutylėjimai
Politologės Jūratės Novagrockienės teigimu, įtampų tarp prezidento ir premjerės yra buvę bei, matyt, likę.
Kartu ji svarstė, kad gal jau ir nebematoma prasmės jiems tiesiogiai reguliariai susitikti.
Politologė pastebėjo, kad susitikimai, pasitarimai vyksta patarėjų lygmeniu.
„Kiek teko stebėti, prezidentūra ypač mėgsta būtent tarp patarėjų vienaip ar kitaip purenti dirvą, sakykime, arba tartis dėl kažkokių vienokių ar kitokių sprendimų tiek Seime, tiek Vyriausybėje. O premjerė iš viso, jeigu žiūrėtume į jos stilių, yra tokia nuolat dirbanti, nuolat lekianti, atrodo nuolat neturinti laiko ir panašiai.
Man atrodo, kad susitikimai tiesiog neteko prasmės, kadangi tarsi rutinizavosi pačios didžiausios įtampos – būtent COVID-19, nelegalūs migrantai. O dabar karas Ukrainoje tapo tokiu vos ne kasdieniniu klausimu, kur atsiranda įvairių klausimų klausimėlių, detalių, bet tokio kertinio, strateginio sprendimo kol kas, matyt, nereikia. Manau, kad per Valstybės gynimo tarybą galbūt šitie klausimai yra sprendžiami“, – komentavo ji.
J.Novagrockienės manymu, prezidento ir premjerės susitikimai kiekvieną pirmadienį būtų per dažni ir tai nereikalinga.
Nuo I.Šimonytės darbo Vyriausybėje pradžios tarp jos ir G.Nausėdos buvo vienokių ar kitokių įtampų.
Pavyzdžiui, nuo to, kas toliau, prezidentas ar premjeras, turėtų atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos Vadovų Taryboje, iki užstrigusių kandidatūrų į svarbius postus derinimų – tarkime, į Europos Audito Rūmų narius, Lietuvos ambasadoriaus Europos Sąjungoje.
Politologė sakė, kad tai neatneša jokios naudos valstybei.
Ji akcentavo, kad geriausia, kai visos pagrindinės šalies institucijos tarpusavyje bendradarbiauja ir susitaria.
„O šiuo atveju mes turime ir kartais kažkokio nepasitenkinimo pareiškimus viešumoje arba nutylėjimus. Prezidentas dažniau nutyli, ministrė pirmininkė kartais aštriai kažką numeta, pakomentuoja. Tas tikrai visuomenei nekelia nei susižavėjimo, nei pasitikėjimą didina, nei, pagrindinis dalykas, – nedirba Lietuvai.
Šita nuolatinė įtampa dabar, matyt, latentinė, kartais tik į viešumą iškyla. Bet ji tikrai nėra naudingas dalykas“, – pabrėžė J.Novagrockienė.