Transliaciją iš Simono Daukanto aikštės rūmų stebėkite čia:
G.Nausėda tikino, kad Lietuva gana sėkmingai kovoja su koronavirusu ir jis nebijantis to pasakyti.
„Taip, šiandien ne viskas yra gerai. Ypač logistikoje, laboratorijų išnaudojimo srityje turime nemažai problemų. Štai kodėl ta ambicinga programa dėl testavimo statistikos sustojo“, – teigė prezidentas. Pasak jo, laboratorijose jau pasitaiko techninių problemų, tačiau jos sprendžiamos, todėl tiriamųjų skaičius tik augs.
„Tikiuosi, kad jau pamažu stabilizuojame padėtį“, – teigė G.Nausėda.
Prezidentas neigiamai įvertino ministro ir savivaldybių merų viešus nesutarimus dėl mobiliųjų patikros stotelių, tačiau tikino, kad čia ir savivaldos atsakomybė, nes jų atstovai nepakankamai įsitraukia į operacijų štabo sprendimus.
„Susidaro įspūdis, kad savivaldybių atstovo pasijungimas online režimu yra nepakankamas“, – teigė G.Nausėda.
Prezidentas tikino, kad situacija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra nepateisinama ir uostamiesčio meras turėtų priimti sprendimus dėl pokyčių.
„Pastarąją savaitę mėginu užsiimti tų aštrių kampų šalinimu tarp savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Mėginame kalbėtis su pačia savivaldybe, spręsti tas problemas, kurios buvo kilusios ir kitose srityse – dėl karščiavimo klinikos vietos, po to aprūpinimo reikalinga įranga. Ten, atrodo, viskas išsisprendė.
Klaipėdos ligoninės klausimas yra tikrai komplikuotesnis. Ir štai eidamas į susitikimą su jumis aš dar spėjau trumpai susipažinti su pateiktomis Sveikatos apsaugos ministerijos grupės išvadomis. Jos yra rimtos. Priekaištai ir kritika skamba įtikinamai. Manau, kad savivaldybė pati turėtų įvertinti, ar išreiškus šią kritiką, nereikia imtis tam tikrų organizacinių priemonių šios ligoninės atžvilgiu“, – sakė jis.
„Dabar matome, kad konfliktas toks gilus, o problema tokia didelė, kad, ko gero, jau vien tik apsiriboti pašnekesiais apie tai, ką būtų galima pagerinti, deja, negalima, nes statistika yra neguodžianti. Jei atmintis neapgauna, o tikiuosi, ne, tai 43 medikai užsikrėtę šitoje ligoninėje ir 31 pacientas. Tai nepateisinama“, – teigė G.Nausėda.
Seimo rinkimų neatidės
Pasak jo, netoli ir ta diena, kai bus galima kalbėti apie karantino sąlygų švelninimą.
G.Nausėda patikino, kad šią savaitę skelbs Seimo rinkimų datą. Ir ji bus tokia kaip numatyta – spalio 11 diena.
„Aš tai padarysiu dar šią savaitę ir manau, kad yra visos prielaidos tikėtis, kad rinkimų procesas bus normalus, kad mes rinkimų datos neturėsime nukelti, kad bus griežtai laikomasi Konstitucijos“, – sakė prezidentas ir vylėsi, kad rudenį koronavirusas jau bus įveiktas.
Jis svarstė, kad visai gerai, jog jis nepasipriešino S.Skvernelio Vyriausybės formavimui ir nebuvo suorganizuoti išankstiniai rinkimai, nes dabar esą visi būtų rinkimų kovose, o ne kovoje su koronavirusu.
„Kas tada dabar būtų prisiėmęs vykdomosios valdžios funkcijas ir kovojęs su krize? Laikinoji Vyriausybė? O gal čia visi pasinešę į rinkimus dabar būtume atskirų partijų populiarumu, o ne kova su koronavirusu? Tai štai kartais raginimai, kurie buvo praeityje, įvertinti iš šiandienos perspektyvos atrodo, švelniai tariant, keistokai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministro kandidatūros prezidentas pirmadienį ir vėl neišgirdo. Šis postas laisvas jau kone pusmetį, per kurį prezidentas nesutiko ministru skirti premjero patarėjo Luko Savicko, ir dabar G.Nausėda tikino esąs pasiruošęs patvirtinti pasiūlytą kandidatą.
„Ne, šiandien apie tai nebuvo kalbėta. Aš matau, kad procesas kelių ministerijų sujungimo toliau juda. Galbūt šiek tiek sulėtėjo tas judėjimas, iš esmės aš esu pasirengęs svarstyti visas kandidatūras, kurios yra priimtinos, jeigu tikrai premjeras pasiūlytų tokią kandidatūrą, kviečiu tai daryti, manau, mes tikrai rastume sprendimą“, – kalbėjo G.Nausėda.
Karantino sąlygas švelninti siūlo neskubant
Prezidentas tikino, kad nereikia karantino atšaukti ir ekonomiką atlaisvinti dar per anksti.
„Net jei po Velykų bus priimtas sprendimai švelninti karantino sąlygas, tai turės būti padaryta labai selektyviai, atsižvelgiant į konkrečią verslo šaką ir konkrečias grėsmes“, – aiškino prezidentas ir tikino, kad ne visam paslaugų verslui iškart galima panaikinti suvaržymus.
Turime tai daryti labai atsargiai ir neaukoti visuomenės sveikatos ekonomikos atšildymo tikslams.
Pasak prezidento, ne visam paslaugų sektoriui vienodai galima leisti vėl atverti duris.
Anot prezidento, sprendimus čia turėtų priimti ne politikai, o medikai.
„Turime tai daryti labai atsargiai ir neaukoti visuomenės sveikatos ekonomikos atšildymo tikslams“, – sakė jis.
Pasak prezidento, kavinėms galvoti apie atsivėrimą tikrai per anksti, nes su kaukėmis valgyti ir gerti nepatogu. Klausiamas, ar galėtų veikti kirpyklos ar gėlių parduotuvės, prezidentas sakė nesąs jų specialistas.
G.Nausėda tikino, kad jei verslas atsidarytų, jis laikytųsi taisyklių, bet vis tiek kiltų antroji viruso banga, tektų kaltinti valdžios institucijas, kad per anksti nutraukė suvaržymus ir sudarė netinkamas sąlygas.
Verslui, anot G.Nausėdos, dabar padedama nepakankamai sparčiai.
Pasak prezidento, apie sprendimus, pažadėtus verslui, su premjeru buvo kalbama daugiausia. G.Nausėda tikino, kad Latvijoje ir Estijoje verslas jau gauna pagalbą, o Lietuvoje sprendimai stringa, todėl gali ateiti laikas, kai nebebus kam paramą teikti.
„Likvidumo ir pinigų patekimas į įmones yra absoliutus būtinumas ir didžiausias prioritetas šiuo metu“, – sakė jis.
Pasak prezidento, pinigai nėra problema, Lietuva jau pasiskolino 1,5 mrld. eurų ir, sumą, anot valstybės vadovo, galima trigubinti ar net keturgubinti.
„Labai svarbu, kad pinigai būtų vartojami efektyviai, taupiai ir būtų skirti ekonomikos stabilizavimui. Mes pasistengėme, kad Viešųjų pirkimų tarnyba net ir dabartiniu procesu, kai vykdomi medicinos pirkimai, pasistengtų sistematizuoti šitą informaciją ir pateiktų informaciją vienoje platformoje“, – teigė G.Nausėda.
Vieną kartą galima
Taip pat G.Nausėda tvirtino, kad apie judėjimą per sienas kalbėti dar negalima. Tai esą lemtų susirgimų bangas kitose „geriau atrodančiose“ valstybėse. Pasak jo, kol kas Europos valstybių vadovai kalba apie finansus, ekonomiką ir galimybę kartu apsirūpinti medicinos priemonėmis.
Prezidentas tikino nepritariantis „koronaobligacijoms“ ir linkęs ieškoti kitų sprendimų padedant bėdos ištiktoms šalims.
G.Nausėda tikino, kad premjero Sauliaus Skvernelio paskelbtas miestelių ir miestų uždarymas Velykų savaitgalį yra būtinas ir neišvengiamas, todėl tokią priemonę vieną kartą galima pateisinti.
Tai yra kraštutinė priemonė, apribojanti žmonių judėjimo laisvę nesant nepaprastosios padėties, todėl kaip vienkartinę ją ir reikėtų traktuoti.
„Atsižvelgiant į tikrai nuostabią šventę, su kuria dar turėsiu progos pasveikinti mūsų mielus žmones, suprantu, kad tai yra neišvengiama, skausminga priemonė, nes tikrai srautas žmonių, nevisiškai įvertinant galimas rizikas ir savo pačių sveikatai, ir savo artimųjų, vyresnių, gal ligų turinčių. (...) Tai yra kraštutinė priemonė, apribojanti žmonių judėjimo laisvę nesant nepaprastosios padėties, todėl kaip vienkartinę ją ir reikėtų traktuoti. Ateityje kur kas labiau svorio centrą perneščiau į sąmoningumo sritį“, – kalbėjo jis.
Prezidentas tikino, kad dabar galėtų varžytis su Vyriausybe dėl įtakos, populiarumo, kurti paralelines struktūras, tačiau to esą nedaro, nes mano, kad reikia dirbti išvien. Prezidentas tikino visgi gerai žinantis Konstituciją ir atidžiai vertinantis visas iniciatyvas ir įstatymus ne tik koronaviruso, bet ir žmogaus teisių apsaugos kontekste.
Situaciją jis lygino su lėktuve besipykstančiais pilotais, kurių keleiviai tikrai nenorėtų pamatyti.
„Visi elgiamės griežtai Konstitucijos rėmuose. Konstituciją aš žinau puikiai. Žinau, kokia yra prezidento kompetencija. Ir ketinu šitų reikalavimų griežtai laikytis, nes ko mažiausiai norėtųsi išeinant iš šios krizės, tai kad mūsų visuomenė pasikeistų blogąja to žodžio prasme, demokratijos liktų mažiau, žmogaus teisių suvaržymų atsirastų daugiau ir imtumėme panašėti į policinę valstybę. Tokių užmačių ir tokių mėginimų šiandien kai kuriose šalyse yra. Manau, kad tai visiškai netoleruotinas ir neatsakingas kelias, kuriuo mūsų valstybė negali eiti, neseniai atšventusi 30 nepriklausomybės jubiliejų“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas nemano, kad vaikai po Velykų jau galės grįžti į mokyklas. Esą nuotolinis mokymas apkritai gali būti plečiamas.
„Aš apskritai matau čia netgi tam tikrą galimybę nuotolinio mokymosi alternatyvą išnaudoti netgi plačiau ateityje, jei pasirodys, kad ji efektyvi. Žinoma, visi dalyviai turi prie to priprasti – ir mokytojai, ir mokiniai, ir tie, kurie užtikrina infrastruktūrą, bet aš manau, kad tai tikrai galima padaryti pačiu artimiausiu metu ir tai neturėtų trikdyti ugdymo proceso“, – sakė prezidentas.
Visgi jis pripažino, kad nuotolinis mokymas apsunkintas šeimose, kur vaikai neturi galimybės įsigyti kompiuterių ir planšečių, bet čia esą gelbėja pilietinės iniciatyvos, o ir ministerija mokymo priemones perka.
Kartu G.Nausėda tikino nematantis priežasčių atšaukti šių metų brandos egzaminus.
