Apie savo vizitą į Ukrainą G.Nausėda papasakojo ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Prezidentas sakė, kad visa Ukraina yra pasiryžusi iki galo kovoti dėl savo laisvės.
„Ir jie šią kovą tikrai laimės. Dėl šito mes neturime jokių abejonių“, – pažymėjo jis.
G.Nausėdos teigimu, V.Zelenskis pabrėžė, kad iš Rusijos karių pusės jaučiama demotyvacija.
Esą jie, kitaip nei ukrainiečiai, ginantys savo valstybę, neturi dėl ko kovoti.
„Iš pat pradžių buvo aišku, kad šiems vaikinams, atsiųstiems iš įvairiausių Rusijos regionų kovoti ne į savo valstybę, iš esmės nėra dėl ko (kovoti – 15min). Nėra motyvacijos, nes iš esmės tai yra kova už Vladimiro Putino imperines ambicijas.
Tuo tarpu Ukrainos kariai kaunasi už savo žemę ir jie turi besąlygišką savo tautos paramą. Ir tai yra turbūt svarbiausia pergalės prielaida“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Reikia daugiau tankų
G.Nausėda informavo, kad iš Lietuvos Ukrainą pasieks papildoma karinė technika ir ginkluotė. Pavyzdžiui, artimojo nuotolio zenitiniai pabūklai L-70 ir jiems reikalinga amunicija.
Taip pat Lietuva šiemet Ukrainai galės suteikti ir nemažai antidronų, kurie yra vertinami ir jais pasiekiama rezultatų mūšio lauke.
„Ko gero, problema yra ta, kad reikėtų dar labiau padidinti mūsų pajėgumus gaminti antidronus, kurie iki šiol dar yra pakankamai riboti. Bet tam reikalingi tam tikri organizaciniai sprendimai, investicijos. Visgi tikiuosi, kad tai mums pavyks padaryti. Nes tai yra ne tiktai priemonė, reikalinga šiandien Ukrainai, bet ir, be jokios abejonės, priemonė, reikalinga mūsų kariuomenei, jos kovinei galiai sustiprinti“, – nurodė prezidentas.
Jis priminė, kad karinei paramai Ukrainai šiemet numatyta skirti 40 mln. eurų. Šalies vadovas neabejojo, kad esant reikalui ši suma bus padidinta.
Pasak G.Nausėdos, karas įžengė į lemiamą stadiją. Ukrainiečiai laukia didelio Rusijos puolimo vasarį.
„Štai kodėl nepaprastai svarbu sustiprinti Ukrainos kovinę galią pėstininkų kovos mašinomis ir tankais. Pėstininkų kovos mašinos pastaruoju metu jau pajudėjo – jas tiekia iš karto kelios valstybės. Tai yra – JAV, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė.
Tankų klausimu, tikiuosi, taip pat netrukus bus priimti visi reikalingi sprendimai, kurie leis Ukrainos kariams, kariuomenei apsirūpinti moderniais tankais. Tačiau vien tiktai tankų, žinoma, nepakanka. Reikalingi ne tik vakarietiški tankai, bet ir amunicija, sviediniai, kuriais jie galėtų šaudyti ir nebūtų jokių fizinių arba kiekybinių apribojimų tai daryti“, – akcentavo jis.
Prezidentas sakė, kad būtų gerai, jog karinė technika kovojančią šalį pasiektų kaip galima greičiau ir jos būtų nemažai.
Kadangi vyksta pozicinis karas, matome labai įnirtingus mūšius rytinėje Ukrainos dalyje, G.Nausėdos teigimu, labai svarbu, kad šitoje vietoje pasiektume tam tikrą persilaužimą.
Pirmiausia – mąstyme ir sprendimų priėmime.
„Ko gero, labai svarbu, kad būtų žengti pirmieji žingsniai, o jau kitos valstybės galėtų tiesiog prisijungti prie šitos iniciatyvos. Todėl vakar skyrėme nemažai dėmesio ir tankų tiekimui iš Lenkijos, Vokietijos, kitų valstybių.
Manau, reikia truputį kantrybės. Be jokios abejonės, suprantu, kad Ukrainos pozicijoje esant kantrybės klausimas yra, tiesą sakant, absoliučiai kritinis, nes kiekviena diena reiškia Ukrainai didžiulius nuostolius ir pirmiausia žmonių praradimus. Bet labai tikiuosi, kad sprendimai netrukus pajudės.
Kaip jūs puikiai suprantate, Lietuva tankų prasme Ukrainai padėti negali. Tačiau teikiame pagalbą visose kitose srityse. Ir oro gynybos klausimas, kadangi Ukraina intensyviai atakuojama tiek raketomis, tiek dronais, tampa esminis. Tad apsidžiaugė ir mūsų pranešimu, kad šiuo metu galime padėti štai tokiomis priemonėmis. Jos taip pat yra reikalingos, kaip ir reikalinga amunicija šitoms priemonėms naudoti“, – nurodė jis.
Svarbi humanitarinė pagalba
Kartu G.Nausėda pažymėjo humanitarinės pagalbos Ukrainai svarbą.
Prezidentas už ją dėkojo valstybės institucijoms, savivaldybėms, privačioms įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, visiems Lietuvos žmonėms.
Jis pasidžiaugė, kad netrukus Rusijos užpultą šalį pasieks 100 elektros generatorių iš mūsų savivaldybių. Dėl to kai kurios merijos esą atsisakė kalėdinių susibūrimų.
Lvive su V.Zelenskiu, kaip pasakojo G.Nausėda, daug kalbėta apie Ukrainos europinę integraciją.
„Ukrainos vadovai ir prezidentas yra labai motyvuoti, kad sprendimai dėl integracijos į Europos Sąjungą būtų priimti kaip galima greičiau. Jie tikisi derybų dėl narystės pradžios jau šiais metais.
Jie pristatė pažangą, kurią Ukraina padarė pastaruoju metu, nuo to tada, kuomet Europos Vadovų Taryboje priėmėme sprendimą dėl Ukrainos kandidatės statuso. Jie padarė pažangą iš karto 7 srityse įgyvendindami Europos Komisijos rekomendacijas. Priimti reikalingi įstatymai tautinių mažumų srityje, priimti įstatymai antikorupcijos srityje, konstitucinės sąrangos srityje. Taip kad daroma viskas, kad Ukraina kaip galima greičiau pasiektų šį tarpinį finišą“, – komentavo prezidentas.
Jis tikisi, kad jau vasario 9–10 dienomis įvyksiančiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje šiai Ukrainos pažangai bus galima skirti dėmesį.
G.Nausėda viliasi, kad tai taps dar vienu svarbiu etapu Ukrainos integracijoje į Europos Sąjungą.
Taip pat trišaliame Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikime daug kalbėta apie Ukrainos norą prisijungti prie NATO.
Liepos mėnesį Vilniuje vyks Aljanso viršūnių susitikimas.
Kyjivas, anot mūsų šalies vadovo, siunčia labai aiškų signalą, kad norėtųsi išjudinti formulę, kartojamą nuo Bukarešto viršūnių susitikimo 2008 metais – kad NATO durys yra atviros.
„Kad vis dėlto būtų rastos ir formuluotės, ir tam tikri algoritmai, kaip būtų galima suteikti Ukrainai tam tikras saugumo garantijas, kol karas nėra visiškai pasibaigęs.
Tiek Ukraina, tiek ir mes suprantame, kad karo viduryje priimti sprendimus dėl visiškos Ukrainos narystės NATO būtų labai sudėtinga. Ir dėl tos priežasties Ukraina tikrai yra pasirengusi kartu su mumis dirbti tam, kad būtų rastas optimalus būdas judėti į priekį, pasiekti tam tikrą dinamiką šitoje srityje, sustiprinti politinį dialogą su NATO ir pasiekti didesnes saugumo garantijas.
Tačiau, kad ir kaip mes bekalbėtume, karinė parama, NATO parama šiandien vis dėlto išlieka trumpojo laikotarpio klausimas numeris vienas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Patikino, kad parama tęsis
G.Nausėda, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį lankėsi Lvive, kur susitiko su V.Zelenskiu.
Prezidentai pasirašė deklaraciją dėl tolesnės paramos Ukrainai, jau beveik metus kariaujančiai su ja užpuolusia Rusija.
„Lietuva ir Lenkija patvirtino ryžtą toliau teikti Ukrainai karinę, politinę, diplomatinę, ekonominę ir humanitarinę pagalbą.
Karas Ukrainoje yra mūsų visų karas. Laisvojo pasaulio karas prieš diktatorių. Būsime su Ukraina kartu iki pergalės tiek, kiek reikės“, – prezidentūros išplatintame pranešime buvo cituojamas G.Nausėda.
Kaip nurodė prezidentūra, G.Nausėda V.Zelenskį patikino, kad artimiausiu metu Ukrainą pasieks artimojo nuotolio zenitinės patrankos L70 ir amunicija.
Mūsų šalies prezidentas taip pat informavo apie Valstybės gynimo tarybos sprendimus tęsti karinės paramos teikimą Ukrainai, pasitelkiant Lietuvos gynybos pramonės įmones.
Taip pat bus finansiškai prisidedama prie tarptautinių iniciatyvų ir fondų, skirtų ginkluotės pirkimui Ukrainai.
Tam Krašto apsaugos ministerijos biudžete jau yra numatyta 40 mln. eurų.
Lietuva taip pat toliau prisidės padedant apmokyti Ukrainos karius bei atkuriant ir remontuojant karinę Ukrainos techniką.
