Antradienį G.Nausėda lankėsi Nemenčinėje esančiame generolo Adolfo Ramanausko Kovinio rengimo centre, kur vyksta pratybos „Greitasis kardas“.
VRM siūlant įvesti nepaprastąją padėtį, G.Nausėda sako, kad prieš keldami tokius siūlymus, turėtume atsakyti į klausimą, ką tai duos papildomai, lyginant su dabartine situacija.
Jis minėjo, kad nepaprastosios padėties įvedimas nereiškia, jog VRM visą savo atsakomybę atiduotų kariuomenei ir tiek žinių. Kariuomenė tebūtų papildoma parama, reikėtų tam skirti daugiau resursų.
Esą klausimas, ar šių resursų papildymas ir siuntimas prie valstybės sienos būtent šiuo metu nebūtų dar vienas provokacijos veiksnys, turint omenyje, kad artėja bendros Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos „Zapad“, jog mūsų nedraugai ieško bet kokio preteksto situaciją dar labiau komplikuoti.
„Todėl, taip, be jokios abejonės, aš labai atidžiai seku situaciją. Matau dar gerokai daugiau rezervų, kuriuos galėtų panaudoti VRM, Sienos apsaugos tarnyba tam, kad problemos būtų sprendžiamos. Ir tik kraštutiniu atveju ir, be jokios abejonės, konsultuojantis, aiškinant gyventojams, mes galėtume grįžti prie nepaprastosios padėties klausimo. Taip kad šiandien tam aš nematau būtinybės“, – pabrėžė G.Nausėda.
Kokių priemonių bus imtasi, kad neteisėtai į Lietuvą atvykstančių migrantų srautas būtų sustabdytas ar bent jau sumažintas?
Šį klausimą šalies vadovas šiandien sakė aptaręs susitikime su premjere Ingrida Šimonyte.
„Mano pagrindinė žinutė yra ta, kad šiandien mes toli gražu neišnaudojame tų galimybių, kurias galėtume išnaudoti įtikinėdami ir normaliai šnekėdamiesi su mūsų gyventojais, siekdami paaiškinti mūsų sprendimų prasmę, siekdami paaiškinti mūsų sprendimų tikslus ir kokio indėlio iš konkrečios savivaldybės mums reikia.
Supraskime viena: padėtis tikrai yra pakankamai rimta ir neieškokime priešų čia, šalies viduje. Jų paprasčiausiai nėra. O jeigu kažkas mėgina ant šito politinių galimybių stalo palesioti trupinių, tai, aš manau, geriau palikti šitą darbą žvirbliams. Jie gerokai geriau atliks šitą darbą“, – komentavo prezidentas.
Jis akcentavo, kad šiandien reikia dialogo su savivaldybėmis.
Konfliktai esą paaštrėjo, nes su savivalda buvo kalbamasi iš galios pozicijų.
Kviesis politikus
Ketvirtadienį G.Nausėda į prezidentūrą žada kviestis parlamentinių partijų vadovus susitarti dėl užsienio politikos principų, kuriuos Lietuva išpažino 30 metų ir laikysis toliau.
„Nes tai, kas vyksta pastaruoju metu, primena šiokį tokį, sakyčiau, saviveiklišką užsienio politikos kurso koregavimą arba mėginimą kalbėti apie tai. Ir tai yra visiškai nepriimtina“, – nurodė prezidentas.
Šalies vadovas patikino, kad su diktatoriumi nesikalbėsime taip, kaip jis tikisi.
Užsienio politikos principai liks nepakitę, sankcijos, taikomos Baltarusijos režimui, yra paskirtos visos Europos Sąjungos.
„Kaip ir kalbėsime apie tai, kad galbūt ne laikas destruktyviai kritikai. Jeigu atskiros politinės partijos, atskiri politikai turi savo idėjų – konstruktyvių idėjų – tegul kloja jas ant stalo ir tos idėjos bus apsvarstytos. Kviesiu ir premjerę, kad valdančiosios koalicijos atstovai taip pat vietoj galėtų įvertinti tuos pasiūlymus“, – komentavo G.Nausėda.
Savo ruožtu, po tam tikro pasirengimo, jis nurodė planuojantis dar pamėginti diplomatinius kelius sprendžiant migrantų krizę.
Konkrečiai – JAV, Turkijoje ir kitose valstybėse.