To reikalauja patys neįgaliųjų atstovai, antradienį situaciją aptarę su prezidentu. Jie taip pat prašo centrinės valdžios kilstelti išmokų kartelę užtikrinant galimybes pragyventi. Savo ruožtu savivaldybių atstovai sako, jog stengiamasi skubiai persiorientuoti, bet visavertiškai pakeisti dienos centruose teiktų paslaugų nemato galimybių ir pritaria idėjai stiprinti nevyriausybinį savanorių sektorių.
„Uždaryti dienos centrai, mokyklos ar kitos įstaigos, namuose gaunamų paslaugų stabdymas bei socialinė distancija karantino metu gali labai neigiamai paveikti jau ir taip izoliuotus žmones su negalia, slaugos ar priežiūros reikalaujančius asmenis bei jų šeimos narius, ant kurių pečių perkelta didžioji naštos dalis. Pandemijos krizė sukuria labai realią riziką neįgaliųjų absoliutaus skurdo rodiklio augimui ir socialinės atskirties didėjimui“, – pranešime sako G.Nausėda.
Anot jo, neįgalieji ir jų šeimos nariai neturėtų būti palikti be paramos, maisto, vaistų, tad už pastangas užtikrinti būtiniausių medicininių ir socialinių paslaugų tęstinumą karantino sąlygomis jis dėkojo socialiniams darbuotojams ir neįgaliaisiais besirūpinančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Tačiau, pasak prezidento, reikalinga valstybės ir savivaldybių pagalba, aprūpinant šias organizacijas apsaugos priemonėmis, nes iki šiol „tai daryta tik simboliškai“.
„Nieko nelaukdamos atsakingos valstybės institucijos jau šiandien privalo įsivertinti, kaip kinta neįgaliųjų socialinė padėtis karantino ar ekstremalios situacijos metu, prognozuoti, kaip ji keisis po karantino, ir kuo skubiau priimti atitinkamus sprendimus dėl šių žmonių papildomų užimtumo ir socialinių garantijų – tik tokiu būdu galima suvaldyti skurdo ir atskirties augimo rizikas“, – ragino G.Nausėda.
Anot šalies vadovo, išgyvenama krizė išryškino problemas – neįvykusią neįgaliųjų institucinės globos pertvarkos reformą, nesukurtas bendruomenine ir asmenine pagalba grįstas paslaugas.
Pasak prezidento, krizė parodė ir piniginės paramos bei socialinio draudimo sistemų pusiausvyros nebuvimą, kurį reikėtų spręsti artimiausiu metu.
Jis kvietė valstybės ir savivaldybių lygiu išlaikyti „adekvatų finansavimą paslaugas neįgaliesiems teikiančioms organizacijoms“, žmonėms su negalia užtikrinti ir psichologinę pagalbą.
Anot pranešimo, per pokalbį sutarta siekti savivaldybėse efektyviau koordinuoti paslaugų neįgaliesiems teikimą tarp įvairių žinybų.
Neįgaliųjų atstovė: trūksta ir paslaugų, ir pinigų
Kaip BNS sakė Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė, nevyriausybinio sektoriaus pasiūlymai dar balandžio pradžioje pateikti Vyriausybei.
„Pirmiausia prašome užtikrinti iškylančius naujus socialinių paslaugų poreikius, finansinę paramą dėl karantino ypač nukenčiant šeimoms ar asmenims su negalia, tęsti tokių socialinių paslaugų vertinimą ir nustatymą savivaldos mastu, užtikrinti neįgaliųjų poreikius. Taip pat – įtraukti neįgaliuosius į visas priemones, užtikrinti žmonių su negalia galimybes jomis pasinaudoti“, – teigė D.Juodkaitė.
„Iš prezidento gavome patikinimą, kad jei iškiltų nesutarimai ar nebūtų išgirstos mūsų keliamos problemos, galime kreiptis ir jis tikrai palaikys“, – pridūrė ji.
Anot D.Juodkaitės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozuojamas skurdo didėjimas dėl karantino bene labiausiai paveiks neįgaliuosius, nes jau šiuo metu skurdo riziką patiria apie trečdalis žmonių su negalia. Todėl vienas iš esminių finansinių prašymų, anot jos – prilyginti šalpos pensijų bazę „bent jau minimaliai vartojimo kartelei, kuri yra 257 eurai“.
„To prašome, kad visi neįgalieji gautų bent jau tą minimalią piniginę paramą, taip pat kad žmonėms su negalia praradus darbą jiems būtų mokamos ir Sodros išmokos, nes dabar jos neišmokamos įvardinant, kad jie jau gauna kitą, negalios pensiją“, – tvirtino forumo, vienijančio 14 neįgaliųjų organizacijų, vadovė.
Pasak jos, uždarius dienos centrus, paslaugos „su tam tikromis išlygomis“ turi būti teikiamos toliau namuose, nevežant kai kurių neįgalių asmenų į globos įstaigas, tam galima būtų pasitelkti nevyriausybines organizacijas.
Prašoma užtikrinti ir tokias būtinas paslaugas, kaip maisto įsigijimas iš parduotuvių ir atgabenimas, nes dėl to neįgaliesiems kyla problemų.
„Visos kitos paslaugos turi būti teikiamos atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius. Pavyzdžiui, apsipirkimo internetu parduotuvės neretai nėra pritaikytos įvairių negalių žmonėms, pavyzdžiui, regos, motorikos sutrikimų turintys žmonės neranda galimybių apsipirkti internetu, nes prekybos tinklų tas vietas išgraibsto labai greitai“, – tvirtino neįgaliųjų organizacijų atstovė.
Savivaldybių asociacija: darome, ką galime
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius BNS pripažino, kad karantino metu neįgaliųjų ir kitų asmenų socialinės poreikis tiek pinigais, tiek pačiomis paslaugomis, yra išaugęs, o uždarius dienos centrus, savivaldybės bando paslaugų tęstinumą užtikrinti nuotoliniu būdu. Tačiau jis pripažįsta, kad taip neįgaliųjų priežiūros krūvis perkeltas artimiesiems, jie dėl to neretai nebegali dirbti.
„Galite suprasti: jei turi namie darželinuką, kiek reikia pastangų su juo užsiimti, tai kiek reikia pastangų ir turint neįgalų asmenį šeimoje, kai dienos centras tik nuotoliniu būdu gali kažkuo padėti, patarti. Dėl sprendimų – šiuo metu mokomės darydami, nėra jokių instrukcijų, kaip nuotoliniu būdu dirbti su neįgaliaisiais, bet stengiamės užtikrinti maksimalias paslaugas, įstaigos galvoja kūrybiškai“, – pabrėžė jis.
Anot jo, šiuo metu neįgaliųjų lankymui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos – „Raudonasis kryžius“, Maltos ordinas, „Caritas“, samariečiai ir kitos, savivaldybių finansuojamos per projektus, nes 3 tūkst. lankomosios priežiūros socialinių darbuotojų „visos Lietuvos poreikių nepadengia“.
M.Sinkevičius sako, kad pokalbyje su prezidentu antradienį konstatuota, jog sprendžiant neįgaliųjų problemas, reikėtų daugiau išnaudoti nevyriausybines organizacijas, stiprinant jų pajėgumus, suteikiant asmens apsaugos priemones.
„Prezidentas apeliavo į savivaldos vaidmenį, nes tai mūsų teritorijos, mūsų gyventojai. Bet pokalbyje akcentuota, kad reikia išnaudoti nevyriausybinių organizacijų pajėgumus, tik suteikime jiems apsaugų, galimybių užsidirbti ar bent jau gauti kompensacijas už jų veiklą, ir jie pasijungs“, – teigė savivaldybių asociacijos vadovas.
