Pasirašęs kreipimosi dekretą šalies vadovas taip pat sustabdė teisėjos įgaliojimus, iki bus priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iš pareigų.
„Teisėjams yra taikomi ne tik profesionalumo, nepriekaištingos reputacijos, bet ir aukščiausi elgesio, moralės ir etikos reikalavimai. Teisėjas privalo saugoti savo profesijos garbę ir prestižą tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime. Tai yra viena esminių visuomenės pasitikėjimo teismais prielaidų“, – pabrėžė G.Nausėda.
Teisėjų garbės teismas liepos mėnesį priėmė sprendimą, kuriuo prezidentui pasiūlė atleisti R.Augustę iš pareigų dėl to, kad ji pažeidė ne vieną Teisėjų etikos kodekso reikalavimą ir taip pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui.
Garbės teismas tuomet konstatavo, kad teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo, pavyzdingumo, padorumo bei solidarumo principus.
R.Augustės nagrinėjamos bylos patikrinimo metu nustatyta, kad ji nevykdė imperatyvios pareigos teismo pirmininkui pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji pati buvo proceso šalis. Teisėja taip pat darė procesinius pažeidimus: netinkamai sprendė jai pareikšto nušalinimo klausimą.
Vėliau R.Augustė taip pat kišosi į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą, taip pažeisdama konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.
Priimdamas sprendimą dėl teisėjos elgesio Garbės teismas įvertino padarytų nusižengimų sunkumą, jų teisinį pobūdį, padarymo aplinkybes, teisėją charakterizuojančius duomenis, jos požiūrį į padarytus pažeidimus ir į tai, kad R.Augustės drausminės atsakomybės klausimas teisme sprendžiamas ne pirmą kartą.
Dėl drausminių pažeidimų R.Augustei Garbės teismas jau buvo skyręs du griežtus papeikimus – 2013 ir 2017 metais.
Liepos mėnesį priimtą Garbės teismo sprendimą R.Augustė buvo apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis teisėjos skundą atmetė.
R.Augustė teisėja dirba nuo 2006 metų, prieš tai septynerius metus ji dirbo Šiaulių apylinkės prokuratūroje.
