Pasak jo, tolimesnius veiksmus reiks priimti įvertinus KT sprendimą.
„Nors ir dabar, po Konstitucinio Teismo sprendimo, man pavyzdžiui kyla klausimas, o jeigu ateityje ir vėl susidurtume su didelio mąsto migrantų banga, ar mes gebėtume užtikrinti tą Konstitucinio Teismo individualaus požiūrio į kiekvieną atvejį reikalavimą, kaip tai padaryti?“, – sakė G.Nausėda.
„Yra praktinio pobūdžio klausimų, bet jie jokiu būdu negali užgožti esmės. Tai yra Konstitucinio Teismo sprendimas yra šventas ir mūsų teisinė bazė turi būti pritaikyta mūsų Konstitucijai“, – pridūrė jis.
Prezidentas sako, jog po KT sprendimo keičiant įstatyminę bazę bus svarbu užtikrinti balansą tarp Lietuvos saugumo interesų ir žmogaus teisių.
„Aš visiškai gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą, manau, kad mums reikia daryti žingsnius, kurie pakeistų mūsų įstatyminę bazę, pritaikytų ją šiam Konstitucinio Teismo sprendimui ir, kad būtų viena vertus išsaugoti Lietuvos nacionaliniai ir saugumo interesai, kita vertus gerbiamos žmogaus teisės“, – ketvirtadienį lankydamasis Rokiškyje žurnalistams kalbėjo šalies vadovas.
Konstitucinis Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.
Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.
Prezidentas taip pat pažymėjo, jog įstatymas nėra vien vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsakomybė. Pasak jo, šiuo metu svarbiau reaguoti, bet neatidaryti durų „kryptingai nedraugiškų šalių organizuojamai migracijai“.
„Na, aš manau, atsakomybė, kuomet teisinė bazė neatitinka Konstitucijos, yra, bet tada galima klausti ir plačiau. Seimas priėmė reikalingus įstatymus. Tai tartum būtų atsakomybė viso Lietuvos Respublikos Seimo“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
Teismas bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą, užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
