„Pasak Prezidento, Lietuva turėtų aktyviau išnaudoti narystės UNESCO teikiamas galimybes pritaikant šalyje sukauptą tarptautinę patirtį, taip pat pasaulyje skleidžiant informaciją apie Lietuvos pasaulio paveldo vertybes“, – rašoma pirmadienį Prezidentūros išplatintame pranešime.
G.Nausėda pirmadienį vaizdo skambučiu kalbėjosi su buvusiais Lietuvos ambasadoriais prie UNESCO Irena Vaišvilaite ir Arūnu Gelūnu. Jie pristatė, kaip Lietuvos rūpinimasis UNESCO pasaulio paveldo vertybėmis atrodo iš tarptautinės perspektyvos.
Remdamiesi diplomatine patirtimi, I.Vaišvilaitė ir A.Gelūnas išdėstė šalies vadovui savo nuomonę, kokia yra Lietuvos narystės šioje tarptautinėje organizacijoje svarba ir vertė.
Taip pat buvo kalbėta kodėl Lietuvai, kandidatuojančiai į UNESCO Vykdomąją tarybą, verta dalyvauti jos veikloje, kokios yra svarbiausios problemos, įgyvendinant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją Lietuvoje.
Prezidentūros teigimu, buvo aptarti itin aktualūs pasaulio paveldo vertybių Lietuvoje valdymo klausimai – pabrėžta, kad iki šiol nėra parengti Vilniaus istorinio centro ir Kuršių nerijos valdymo planai, akcentuota, kad yra būtinas aktyvesnis savivaldybių ir ministerijų įsitraukimas, skiriant daugiau dėmesio šių objektų viešinimui.
I.Vaišvilaitė ambasadorė prie UNESCO buvo 2017–2019 metais, o A.Gelūnas 2012–2016 metais.
Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas. Laukiama sprendimo dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo.
