„Esame pasirengę imtis šios lyderystės, nes tiek Baltijos šalių uostai – Lietuvos, Lenkijos uostai – yra pasirengę priimti Ukrainos grūdus. Tik labai svarbu išspręsti logistikos problemas, kurių yra tikrai nemažai. Tai yra pirmiausia tiekimas geležinkeliu“, – Prezidentūros atsiųstame vaizdo įraše sakė Davose vykstančiame pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis šalies vadovas.
„Turint politinę valią ir labai aiškų veiksmų planą, tai tikrai yra įmanoma padaryti. Ir šia linkme mes tikrai artimiausiu metu dirbsime“, – pridūrė jis.
Dėl Rusijos pradėto karo Ukraina negali per savo uostus išvežti maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir paprašė Europos Sąjungos pagalbos.
G.Nausėdos teigimu, Lietuvos turimos elektros ir dujų jungtys kartu su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalais ir Latvijoje esančia Inčukalnio dujų saugykla ne tik sprendžia energetinės nepriklausomybės klausimą, bet ir gali padėti kitoms regiono valstybėms, pavyzdžiui, Ukrainai.
„Saugykla, jungtys ir terminalai yra savotiška trejybė, kuri leidžia spręsti energetinės nepriklausomybės klausimą ir tam tikra prasme ateityje net padėti toliau nuo mūsų esančioms valstybėms. Per šias jungtis, tikiu, kad dujos gali pasiekti ir tą pačią Ukrainą“, – sakė šalies vadovas.
G.Nausėda antradienį Davose taip pat susitiko su Kaune padalinį turinčios Prancūzijos IT bendrovės „Dassault Systemes“ vykdančiąja viceprezidente Florence Verzelen. Šalies vadovas teigė išgirdęs, kad įmonė norėtų plėstis Lietuvoje, tačiau plėtrą komplikuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
„Jie norėtų plėstis, bet tam tikslui jie pirmiausia mato kvalifikuotos darbo jėgos ir naujų darbuotojų priėmimo stygių, problemą, ir jie labai suinteresuoti dirbti tiesiogiai su mūsų universitetais“, – sakė G.Nausėda.
Kasmet vykstantis pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikimas paprastai rengiamas sausį Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose, tačiau šiemet dėl koronaviruso pandemijos jis surengtas vėliau – gegužės 22–26 dienomis.
