„Manau, kad Rusija turi suprasti, jog Europa ir demokratinis pasaulis nėra silpnas, kad galime priimti reikiamus sprendimus, kurie būtų adekvatūs dabartinei situacijai“, – žurnalistams prieš susitikimą trečiadienį sakė G.Nausėda.
„Labai tikiuosi, kad pasinaudosime šia galimybe. Tai tikriausiai yra paskutinė galimybė priimti sprendimus, kurie bus pakankamai tvirti sustabdyti Rusijai, užkirsti kelią Rusijai nuo tolesnių veiksmų ir pasiekti, kad šis nuotykis Ukrainoje, jeigu jį galima taip pavadinti, liausis“, – pridūrė jis.
„Jeigu tai tęsis, kitas taikinys gali būti Baltijos šalys ar bet kuri kita valstybė Europoje, nes apetitas atkurti imperijai yra tiesiog neribotas“, – kalbėjo šalies vadovas.
NATO lyderiai turėtų patvirtinti rytiniame sparne dislokuotų sąjungininkų batalionų didinimo iki brigados dydžio vienetų ir kitoms priemonėms, skirtomis apsaugoti regioną nuo galimos Rusijos agresijos.
Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos.
Pasak G.Nausėdos, regionui reikia „karių ant žemės“, jis nebegali priklausyti nuo įsipareigojimų Aljansui atsiųsti papildomas pajėgas jau prasidėjus konfliktui.
Jo teigimu, to reikia dėl grėsmės Rusijos ir Baltarusijos pajėgoms blokuoti sąjungininkų atvykimą į regioną per Suvalkų koridorių.
„Tai koridorius, kurį Rusija gali išnaudoti geopolitiškai ir strategiškai. Turime jį uždaryti, pirmiausia, su stipriu priešakiniu buvimu“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis taip pat paragino Vakarų šalis spartinti sprendimų priėmimą dėl paramos Ukrainai.
„Laiko faktorius yra esminis. Kiekvieną dieną žudomi žmonės, naikinami miestai ir naikinama infrastruktūra (...) yra pernelyg ilgo laukimo kaina“, – tvirtino prezidentas.
Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.
Apie tai Lietuvos prezidentas vėliau kalbėjo ir kreipdamasis į NATO valstybių vadovus.
„Pirmiausia mes turime aiškiai įvardyti problemą. Pažymėtina, kad naujoji Strateginė koncepcija apibrėžia Rusiją kaip tiesioginę karinę grėsmę Aljansui, reikalaujančią didesnio dėmesio mūsų kolektyvinei gynybai“, – sakė Lietuvos vadovas.
Tarp penkių privalomų žingsnių NATO jis paminėjo perėjimą prie šiuolaikinės priešakinės gynybos, gynybos biudžetų didinimą, Suomijos ir Švedijos priėmimą į organizaciją, pagalbos Ukrainai tęsimą.
„Ukraina kaunasi už kiekvieną iš mūsų. Kiekvieną dieną ukrainiečių krauju ji patvirtina, kad yra atkakliausia Vakarų vertybių gynėja. Ukrainai turime padėti visomis priemonėmis, įskaitant karines. Ypač svarbu užtikrinti greitą ir ilgalaikį ginklų bei amunicijos tiekimą Ukrainai“, – sakė G. Nausėda.
Jis pakvietė NATO valstybių lyderius 2023 metais pratęsti strategines kolektyvinės gynybos diskusijas Vilniuje, kur vyks kitas Aljanso viršūnių susitikimas.
